Part

  1 1|        Linksma ant širdies, lengva ir taip gera, neapsakomai gera būdavo.
  2 1|                  vis šmėkša.~    Sakė taip senis, bet savyje džiaugėsi,
  3 1|         čiurvėdami, atnešdavo senelio taip laukiamą pirmąją pavasario
  4 1|                svietas". Jis tai visa taip karštai mylėjo, nors niekada
  5 1|               iki vakarinei patekant. Taip gražu buvo toje girioje!...~   
  6 1|               valdė jis žemės ploteli taip, kaip ir kiti buvusieji
  7 1|              ganyklomis... Bus ir čia taip pat; matysi.~    - Neduok,
  8 1|          graudulingą prakalbą.~    Ir taip buvo įsigilinęs į tas savo
  9 1|              kad nė jaunojo pavasario taip visad mylimas jam grožis
 10 1|            tikrosios mirties ponaitis taip beširdiškai atims, ką dovanojo
 11 1|            jau matyt tokia. Kodel bet taip sunku ir jam prieiti ir
 12 2|              bedeginami dabar kitkart taip jiems gaivingų saulės spindulių,
 13 2|         rausvų pumpurų. Tasai reginys taip seni Juozą prislėgė, jogei
 14 2|       nebegalėjo. Stovėjo ir žiūrėjo. Taip prisirišęs prie prigimties
 15 2|         prisirišęs prie prigimties ir taip ją mylįs senelis, mažką
 16 2|             tur būt, bėda priėjo, kad taip parsiduoda.~    - Kam gi
 17 2|                  Kam gi tuos skroblus taip nudraskėte? - ko nesušuko
 18 2|            kur gi tamsta esi? bene... taip rodosi matytas - bene Šilyno
 19 2|          Judošius Iskarijotas Kristų, taip jie savo žemę išduoda į
 20 2|             bus pas mus? Čia, rodosi, taip pat daugumui nebeteks vietos.~    -
 21 2|               išsidanginimui. Ir mums taip buvo.~    - Ar gali būti? -
 22 2|               Neilgai trukęs pamatysi taip pat ir čia savo akimis.
 23 2|         draskė nebegyvus paukščius, - taip meiliai paprastai kas pavasaris
 24 2|            rankas nukratė ir gal būtų taip ir likęs kryžius savo vietoje,
 25 2|            kaip užniks viena giedoti! taip graudžiai, gailestingai! ...
 26 2|          baikšti Juozo išvaizda. - Ko taip išsigandęs ?~    - Gėrėjuos
 27 2|       drebančiu balsu.~    - Liežuvis taip pat Dievo duotas, kaip ir
 28 2|          jeigu ne karčemoj? Karčemose taip pat rasdavosi ir visokių "
 29 2|               čia laikas, belaukiant, taip baisiai pamažu slenka: dvejetas
 30 2|             neklauso, tatai sodiečiai taip pat gerai žino; taigi rods
 31 2|     nemenkesnė tuomet buvo rugiapiūtė taip pat karčemininkams: per
 32 2|             nebuvo.~    Senis Juozas, taip pat smalsaudamas, turgun
 33 2|            kas bus? Kaip Dievas duos, taip gal ir bus! ~    Užkalbino
 34 2|      šnipinėti! aš jam, aš, aš...~    Taip besidraskantį įtraukė draugai
 35 2|                    Ilgai gal būtų dar taip siutęs, kad aukštas ir stiprus
 36 2|            pats vien rietis. Iš to gi taip pat nedaug naudos! - rimtai
 37 2|              taigi kišu jam ir sakau: taip ir taip, norėtume žemės
 38 2|            kišu jam ir sakau: taip ir taip, norėtume žemės gauti...~    -
 39 2|                   Tur būt, kaip buvo, taip ir bus. To niekas tikrai
 40 3|            tarpui vienatine savo akim taip pat darbuotis nenustojo,
 41 3|             susispyrusios, veizdėjo į taip drąsaus gudruočiaus veidą.~   
 42 3|             tenai prieiti! ...~    Ne taip bet tarta buvo tyliai, kad
 43 3|            Štai kaip!~    - Kame tokį taip greit surasi? - liūdnai
 44 3|               su visais ministeriais, taip štai, kaip su jumis, kaip
 45 3|          Rymeika prabilo:~    - O kad taip mus tamstelė aprūpinti apsiimtumei? ...
 46 3|    nepaisydami, kursai kurios šalies, taip, kad tie išvestieji už durų,
 47 3|            atras jį ir namie, o jis - taip pat iš patyrimo žinojo -
 48 3|               savimi patenkintas, kad taip gerai proga pasinaudojo
 49 3|       pasturgalį avižomis peršovę, ir taip gerai avižos želmenis, girdi,
 50 3|          linguodavęs iki susivemiant. Taip keletą vyrų pavaišinęs,
 51 3|        kiekvieno laukia.~    Pasakojo taip pat žmonės, kaip tikrą tiesą,
 52 3|            patarimas ir pagalba, - ne taip, kaip prie vadinamųjų tikrųjų
 53 3|               ryžtasi: kaip pasiklos, taip išmiegos.~    - Juozas nė
 54 3|            savęs vertas.~    - Ir man taip matosi, - pritarė Jonušas. -
 55 3|              kur ir išsisuksime šiaip taip, - raminosi patsai save, -
 56 3|    pasiduodamas daktaras. - Kaip bus, taip bus: reiks važiuot, ar ką
 57 3|             tarė daktaras: - šiaip ar taip . . . Kas čia šiandien? -
 58 4|               Tamošius nusijuokė, bet taip keistai, kad kitiem dviem
 59 4|          mažilėlės, jog ne visada bus taip meili giedra ir ne kiaurus
 60 4|             apsiausto.~    Visur buvo taip gražu, visa džiaugėsi pavasario
 61 4|                    Nebuvo betgi tenai taip ramu, kaip rodėsi greitomis
 62 4|                tai kas?~    - Manasis taip pat vakar išėjo ir iki šiol
 63 4|            saulė pietuose!... Niekada taip nebuvo... Ar jūs, kaimynėli,
 64 4|              patys! Kaip Dievas duos, taip bus, o prie tų šunlupių
 65 4|               kad tai dvaro vokiečiai taip senuką sudaužę; kiti tvirtino,
 66 4|               kad ponas savo rankomis taip atsimokėjęs už jo kitąsyk
 67 4|                     Ką? - nesitikėjai taip greit tokio paaukštinimo?~    -
 68 4|            nusijuokė...~    Ilgai dar taip pasenėlis dvaro tarnas bambėjo,
 69 5|               bet jau nebebuvo su juo taip atviri, kaip kitados, kada
 70 5|           vergą pratarti.~    Ir buvo taip, kaip norėjo ponas: prie
 71 5|              buvo tvirčiausiai vergui taip pat įkalbėta, idant niekada
 72 5|            ištikimiausįjį savo tarną. Taip bent manė patsai Riškus
 73 5|          nebeapsieitų, kad jau ilgiau taip gyventi niekaip nebegalėtų,
 74 5|              susiprato, kame dalykas; taip netikėti buvo jam ponios
 75 5|               iki pasęstant išlaikyti taip pilnai atsidavusį savo vergą,
 76 5|             tiesdamas ranką: - kur gi taip? ... ar ilgam?~    - Išvažiuoju,
 77 5|               Kas per kalbos? Nejaugi taip jau tyčiomis žudytis, kad
 78 5|               Kas per priežastis, kad taip staiga? - rūpestingai klausinėjo
 79 5|              Mat, dabar su manim visa taip." - Ką gi aš veiksiu? -
 80 5|                Galvoju aš ir šiaip ir taip - nieko gera neišeina. Tuo
 81 5|         ponaičių: ir "mamka" ir auklė taip pat dabartinio pono! Kur
 82 5|             del savo gerovės ir dirba taip, kaip jiems naudinga, mąstydami
 83 5|        gaivingosios žaliosios girelės taip sunyko ir vis labyn nyksta?~   
 84 5|               antram gi praėjus - vėl taip pat. Kad darbininko vaikai
 85 6|              iš šaikos nutvėrę ir kad taip pat vienakį matęs tarp kitų
 86 6|             kokio piktumo, trečias ir taip sau pamala, kad liežuvis
 87 6|          atėmė. Nesmagu buvo kalbėti, taip įkliuvus. Užtatai, vietą
 88 6|             čia pas mus ir urėdninkas taip nemokės!~    - Tai mat,
 89 6|      ministerio virėjas - nusipenėjęs taip, kad kaklas bus storesnis
 90 6|              ministeris kada nors ims taip sau ir pavalgys pats vienas!
 91 6|                 Na, kas atnešė? Kodel taip senai besi buvęs?" - Niekas,
 92 6|            dovanodamas pertraukimą už taip vaizdingą pasistebėjimą
 93 6|          sodiečiams atiduosiu."~    - Taip sakė? - Ar taip pasakė? -
 94 6|                       Taip sakė? - Ar taip pasakė? - subruzdo tikintys
 95 6|               galva! Ot protas! - Kad taip visus atminti! - aklai stebėjosi
 96 6|         Ataušę kiek ir atsipeikėję po taip gyvų įspūdžių, vyrai vėl
 97 6|            įtraukęs atleido kitam, ir taip ėjo tolyn, kol butelis aplink
 98 6|      padėjėjus, valdininkus. Tiems gi taip pat nepateptos rankelės
 99 6|              Sveikas. Kur beeinąs? ir taip toliau. Susitarėme, kad
100 6|           Ministerio rūmuose juk visa taip sudaryta: durų ir langų
101 6|     mieliausiu noru, džiaugdamos, kad taip lengvai pasisekė susieiti,
102 6|              Laurinaitis.~    - Taigi taip pat gėralas, ypačiai saldus
103 6|        ypačiai saldus pasigardžiuoti. Taip po trupinėlį visa ko bedažant,
104 6|          tinkamoje vietoje.~    - Kad taip tuojau ir suprasti, kas
105 6|           Kauną.~    - Tai tu man!... Taip greitai visur suspėti!!! -
106 6|            krištoliniais šaukštais iš taip pat krištolinių lėkščių.
107 6|           mane patį, nes kame nors ne taip, kaip priimta, pasielgęs,
108 6|              gautum tuščiomis. Man ir taip, kaip matote, pasisekė išsisukti
109 6|          Penketas cigarų po 5 rub.... taip, taip, mielieji - po 5 rub.
110 6|             cigarų po 5 rub.... taip, taip, mielieji - po 5 rub. Į
111 6|               pritrūko. Kas kitas gal taip būtų ir padaręs, bet aš
112 6|               būtų ir padaręs, bet aš taip negaliu: man sąžinė neleido:
113 6|        pinigus būtų padėjęs, kad būtų taip, kaip čia prie mūsiškių
114 6|          pralaidokauja. Nedovanai juk taip užgaišęs parkeliavo. O tokiose
115 6|               betgi pasibaigsiant jau taip nebepakeliamai sunkinančios
116 6|            visiems, pasirodė per maža taip gausiems pono daktaro rūpesnių
117 6|       rūpesnių vaisiams aplaistyti ir taip didžios laimės karščiui
118 7|          tartum sugautos merginos, ir taip toliau, ir taip toliau.~   
119 7|          merginos, ir taip toliau, ir taip toliau.~    Taip dėjosi
120 7|           toliau, ir taip toliau.~    Taip dėjosi tarp jaunųjų. Senių
121 7|             vargų metai neleido jiems taip lengvai pasitikėti laime.
122 7|             atėjo. Negalime juk dabar taip ir eiti šunų lodinti?!~    -
123 7|    nebelaukdamas pasiaiškinant, kodel taip pasidarė, sprūdo parklupdamas
124 7|               jau nebe tame, kad juos taip karštai jų gerbiamas globėjas
125 7|               trenkė kaimyną į pašonę taip, kad tas į sieną atsidaužė.~   
126 7|        apsistojo: tai ne iš nuilsimo, taip jam staiga akyse sužibo;
127 7|             Rytoj, rasit, mūsų trobos taip atrodys. Rasit, paskutinę
128 7|         rodytis, kad tai ant jo trobų taip liepsna šokinėja.~    Nusibraukė
129 7|              likimo? Kodel?!... O kad taip po dvaro stogine paleidus
130 7|             ir kimštis sau į kišenes. Taip besidarbuodamas, visai nebepanašus
131 7|          tartum naujas užkuras jau ir taip degančioms klausytojų širdims.~   
132 7|               veidą iki ausies tęsėsi taip pat gilus perkasas, išraustas
133 8|            sklypas ir sava trobelė ne taip jau mirtinai buvo brangi,
134 8|               rankomis. Tiek atlikęs, taip pat su pamėgimu įkibo griauti
135 8|           kirvi, talžė sodelyje Juozo taip mylimus medelius.~    Vienas
136 8|          proto visiškai netekusi, ėmė taip padūkusiai jį draskyti ir
137 8|            suknabdino į kazoko ranką, taip kad tasai tiktai viena ranka
138 8|                išsivilkę ant mėšlyno, taip jį supliunijo, kad vos vakaro
139 8|                kas dėjosi dabar. Nors taip buvo pasižadėjęs, nesipriešino
140 8|            liūlia mažytę! Ana Jonelis taip gražiai miega žalioje lovelėje
141 8| priniūniuodamas nakties tylumoje.~    Taip tai praėjo toji baisi diena "
142 8|           ieškoti ir stebėjosi, kodel taip žemai šiandien medžių šakos.
143 8|       užsiėmęs dvaras. Degė, pleškėjo taip pat niekieno neginamas,
144 8|             kurių nebuvo kam pildyti. Taip trejetą dienų garavo, rūko
145 8|               pečių.~    Abudu lavonu taip baisiai išveizdėjo, kad
146 8|         želmenėlis, riogso apvytus ir taip pat parudus kriaušė, baisios
147 8|            kitur tarnauti parsisamdė, taip po miestus, po dirbtuves
148 8|               iškriko; į užjūri šiaip taip išsidangino; retesnis, kas
149 8|        miestelyje "žlugtužį skalbia"; taip pat rauplėtoji Tamošiaus
150 8|               vienas belikęs netrukus taip pat išėjo į žmones vien
151 8|        pritarė jam tiktai sena giria, taip pat beverkianti, netekusi