Part

  1 1|                Besibiauriji, tėvai; kas tau už tai mokės? Įmaus
  2 1|       dubens į dantis, arba kad tau kas tuoj atkišęs skatikus pabarškintų.
  3 1|             motin! Eisiu pažiūrėti, kas "sviete" girdėti.~    Nemanykit,
  4 1|             likęs: nei putros nebus kas suplika, nei kas žodelio
  5 1|       putros nebus kas suplika, nei kas žodelio pasaką nuo darbo
  6 1|             pražuvo, kaip sapnas... Kas mus senius į kapus bepalydės?
  7 1|           senius į kapus bepalydės? Kas apverks, apraudos? Niekas.~   
  8 1|      šypsodamas, tarė:~    - Na gi? kas nutiko? Rodos, patrakusio
  9 1|     svetimųjų šalių mokslą...~    - Kas gi jį mokė? - pertraukė
 10 1|             pertraukė Juozas.~    - Kas mokys: ar toki valios paukščiai
 11 1|             paukščiai imasi mokslo! Kas jiems galvoj! Bet kam jam
 12 1|          betrūko sulaukti!... O jis kas?~    - Matai, nėr ko snausti.~    -
 13 1|           mūsų kampelių prireikė... Kas galėjo tai tikėtis?!...~    -
 14 1|              pastatė...~    - O tai kas per velnias? - pertraukė
 15 1|  triauškindamos.~    - Na, o laukus kas dirba? - paklausė Juozas.~    -
 16 1|              paklausė Juozas.~    - Kas dirbs? Niekas nedirba. Dvejetą
 17 1|       koleros ar greitligės apimti; kas dirbs? ... Ir užleido laukus
 18 1|         Dvare saviškių ieškoti?!... Kas jis mums saviškis ir patsai
 19 1|            tarė, - ryžkis! Mums nėr kas daugiau bekalbą. Matau,
 20 1|            gyvais žodžiais. Smaugti kas smaugia gerklėje ir nebesutūrimos
 21 2|           netikėtai atsiliepė kažin kas šalip jo: - visi stebisi,
 22 2|              taip meiliai paprastai kas pavasaris sodiečių sveikinamuosius
 23 2|        šnekusis dvariškis: - matai, kas dedasi! ... Bet tai dar
 24 2|        brolau, tenai, kieman, tenai kas dedasi! - tęsė keistai nusišypsojęs
 25 2|            moteriškė!~    - Tfu!... Kas gi tą velnią čionai pastatė? -
 26 2|   apiplėšimą vargdienės moteriškės, kas baisiai buvę draudžiama;
 27 2|           šnabždėdamas.~    - O ten kas? - klausinėjo Juozas, tolyn
 28 2|         prie tų ponų.~    - Žiūrėk, kas dar čia nesenai atsitiko! -
 29 2|            čia į tą lauką pasodnėje kas rytas ateiti stirna želmenų
 30 2|             pasakotojas neužmirštų, kas toliau buvo, skubiai ir
 31 2|        biauru, brolau, ir atsimint, kas toliau buvo. Ne pas tokį
 32 2|          tokį vokiečių uodegą atras kas širdį. Netikėsi gal: išsitraukė "
 33 2|             medžioklė, tiktai kažin kas biauru, - tęsė, dar kartą
 34 2|         nusispiovęs, senis: - visi, kas tik ten buvo, išskiriant
 35 2|        krapštyti, kaip staiga kažin kas smagiai sujudino šakas artimoj
 36 2|         diena. Turgų dienomis dabar kas kartas susirinkdavo nepaprastai
 37 2|         mažiausį žemės sklypelį!... Kas gi ir nenorėtų turėt savo
 38 2|     gyvenime pamatytiems, iš kur ir kas esą, nežinomiems sukčiams,
 39 2|           visa ką žadėjo, ko tiktai kas panorėjo. Nevienam tada
 40 2|           miestelį žinių pasigauti, kas kitur, toliau girdėti, pasišnekučiuoti,
 41 2|            Bernotą, ėmė klausinėti, kas su jais bus? ko laukti begali
 42 2|             trumpai atrėžė:~    - O kas bus? Kaip Dievas duos, taip
 43 2|           jau paklausė, ar nežinąs, kas nuo dvaro girdėti?~    Šis
 44 2|        neiškentė ir į akis išdėstė, kas buvo širdyje.~    - O kas
 45 2|           kas buvo širdyje.~    - O kas bus girdėti? Girdėti, kad
 46 2|             Dar klausinėja priėjęs, kas dvare, rrruppuže! Kam tas
 47 2|      atsisėdo prie stalo.~    - Na, kas girdėti apie jus geresnio? -
 48 2|           sušuko stipru balsu kažin kas iš karčemos kampo.~
 49 3|           tepuklo nesigailėti, štai kas! - Rėkavo, kraipėsi, net
 50 3|              lįst prie uodegos tam, kas moka ir išgali pasiekti
 51 3|       žinojo iš patyrimo, jog jeigu kas norės, atras jį ir namie,
 52 3|      rūkstant. Ėjo kalba, kad kažin kas joje apsigyvenęs, bet kas,
 53 3|           kas joje apsigyvenęs, bet kas, tai niekas pasakyti nemokėjo.
 54 3|             šeimininkės. Ir tikrai: kas šventoji diena, tiktai būdavo
 55 3|             tolo nebenorėjo tikėti, kas kartais nuo tolimesniųjų
 56 3|            karčemos gyventoją visai kas kita. Taikėsi ir tokių,
 57 3|            ir dešimtam papasakojęs, kas tenai kiekvieno laukia.~   
 58 3|            metai, kaip vedžiau, bet kas iš to? Moteriškė, lygu pelų
 59 3|            durų ir pabildino.~    - Kas? - paklausė vyro balsas.~    -
 60 3|              Del Pono Dievo meilės! kas jus atginė? - sušuko, apsimesdamas
 61 3|         brostvą" štai esu įsirašęs! Kas poterėlius atkalbės?~    -
 62 3|      ateinate?!...~    - Lai kalba, kas ką nori! Mes matome ir patys -
 63 3|      atnešėme ir dar vieno kaimyno, kas po 20 rublių; vienas dar
 64 3|      kišenes, pasiryžo grįžti namo, kas vienas nešinas tuščia monopoline
 65 3|     daktaras: - šiaip ar taip . . . Kas čia šiandien? - Sereda!
 66 4|        spiaudėsi be paliovos.~    - Kas tamstai nutiko? - paklausė
 67 4|             tamstai ir tikrai kažin kas ant širdies?~    Tamošius
 68 4|         galvą tas žaltys! . . . čia kas nors yra!...~    - Ir aš
 69 4|         bijo žiūrėti - dievai žino, kas jam galvon įlindo!?...~    -
 70 4|            sušuko:~    - Cit!~    - Kas ten? - tylomis paklausė
 71 4|      Rymeika.~    - Šūktelėjo kažin kas miške! - atsakė Jonušas.~    -
 72 4|        kramtė, o žmonos paklaustas, kas jam yra, atrėžė:~    - Savo
 73 4|                  Savo puodų žiūrėk! Kas yra tai yra, o tau nėr ko
 74 4|           Staiga sušliukštėjo kažin kas čia pat už nugaros. Tamošius
 75 4|                    Jeigu buvau, tai kas?~    - Manasis taip pat
 76 4|        moteriškė. - Su gerumu nėra: kas nors nutiko!~    Ir nubėgo
 77 4|           Rymeikai, išgirdus, kažin kas į širdį lyg įdūrė: metė
 78 4|             vandens, ėmė migti.~    Kas pasakė kitiems sodiškiams
 79 4|            Juozo butą dabar kasdien kas nors iš kaimynų lankė ir,
 80 4| čiupinėdamas galvos apraišalus.~    Kas buvo nutikę, nieko neatsiminė;
 81 5|          nuoširdžiai teikdavo, maža kas prie jo tesiglausdavo, ne
 82 5|             mylėti ir šelpti visus, kas tiktai prie jo glaudėsi,
 83 5|           Ot, žmogėdros tikri!!!... Kas tai galėjo tikėtis?!...~   
 84 5|         markstydamies, tartum jiems kas akis graužė. Galop prisiartinus
 85 5|            linksmiau. Kur beeisite? Kas per kalbos? Nejaugi taip
 86 5|             šlapių drapanų ir, kaip kas įmanydamas, nuvargusi senelį
 87 5|             galybe ir malone.~    - Kas gi nutiko? Kas per priežastis,
 88 5|        malone.~    - Kas gi nutiko? Kas per priežastis, kad taip
 89 5|             sykių per dieną nežinia kas siuntė man į kambariuką
 90 5|          geradariai tie rakaliai! O kas gi tą ūkį gaišina?! Pas
 91 5|     padėdami. Apsižiūrėkite tiktai, kas dedasi po aplinkinius dvarus!
 92 5|           drėgmę, smalką išlaiko! O kas kaltas, kad tos gaivingosios
 93 6|             Kur beeisi tokiu keliu? Kas ir žmonės mes bebūtume į
 94 6|             savąją kartojo senis; - kas nauda jums iš manęs? Kam
 95 6|            vietoje, besistebėdamas, kas dedasi, ir užsimiršo nusibraukti
 96 6| pasibaisėjimas.~    - Bene įkulpijo kas? - paklausė kaimynai, matydami
 97 6|                    Verčiau kad būtų kas įkulpijęs, - atsakė liūdnai
 98 6|       dažniausiai ir išplepa.~    - Kas gi nutiko? - ėmė neberimastauti
 99 6|           sušuko kaimynai: - sakyk, kas buvo! Paskui papasakosi
100 6|                  Visi nutilo.~    - Kas gi bus su mumis? - paklausė
101 6|             paklausė Rymeika.~    - Kas bus, tai bus; nueisime ir
102 6|          girdėjau negaluojąs. Kažin kas užėjo.~    - Tai vieno trūksta.
103 6|             Aš į kiemą, o čia kažin kas kaip suriks brač: stoi!
104 6|             į virtuvę pasiteirauti, kas per priežastis gali būti,
105 6|                   Liaukis! liaukis! Kas traukia liežuvį?! - pabaudė
106 6|            kiti.~    - Nesiriekite! Kas apstojo? - suriko daktaras. -
107 6|             pažino ir klausia: "Na, kas atnešė? Kodel taip senai
108 6|           galvoju, kaip tik drūtas, kas kalbėti. Su tokiais broleli,
109 6|         Abudu ėmė klausinėti: Kaip? kas? - o aš kaip imsiu kloti!
110 6|          trečią į Vilnių pastūmiau. Kas gi jums kaltas, kad jūs
111 6|        išeina jau 51. Matote?~    - Kas čia mums bematyti! - tarė
112 6|         žiūrėję nežiūrėję.~    -Kam kas berūpi! Tiktai žiūrėkite,
113 6|           ir drožiame visi.~    - O kas tai yra tas trakierius? -
114 6|       butelių likieriaus...~    - O kas tai daiktas tasai lakierius? -
115 6|            taip tuojau ir suprasti, kas kam tinka! Ot galva! - stebėjosi
116 6|           tik ne kasdien, bet ir ne kas mėnuo jie reikalingi, o
117 6|            poros dešimčių pritrūko. Kas kitas gal taip būtų ir padaręs,
118 7|      sveikatą pralaidokavo ir visa, kas mūsų, niekinti išmoko! Trempti
119 7|              griaut į purvyną visa, kas mūsų širdims brangu ir šventa!
120 7|             Nepataisysi - bus kitas kas pataisąs.~    - Duok grėblį,
121 7|           tikrai.~    - O Jėzau!... Kas gi dabar bus su mumis?~    -
122 7|       žinios; rasit, nuo ministerio kas atėjo. Negalime juk dabar
123 7|         kreida papieštą parašą!~    Kas tai būtų?~    Susitarė,
124 7|           kaimynas ant Tamošiaus. - Kas gi paskaitys? ... Eikše,
125 7|            pajėgomis ne tik už tai, kas dabar už jų šimtameti naudingą
126 7|        vyrai gaminosi kokius tiktai kas išmanė ginklus, o moterys
127 8|   pavaišinti sakai buvo surinkti. - Kas gi tenai dedasi, kad žiburys
128 8|            proto tikro nebeatgauna, kas kartas kalbėdamas klejoja -
129 8|    atsileido užkietėjime, išgirdęs, kas tenai pas juos dedasi.~   
130 8|   neprigirdysime. Tegu žlabanojasi, kas mėgia, mes jau ne.~    -
131 8|         laikais būta. Jie nepažino, kas tai yra būti dieną ir naktį
132 8|         kipšas juos tegali pažinti, kas vyresnis! Rodosi, visi buvo
133 8|    pasigirdo nors lėtesnis, bet kur kas skaitlingesnio raitelių
134 8|             užsklęstas duris.~    - Kas? - atsiliepė iš vidaus balsas
135 8|             tebeabejojo, kad galėtų kas pikta kliūti nuo pono Juozui,
136 8|    Laurinaičio butą.~    Čionai kur kas sunkiau davėsi užpuolikams
137 8|           vien šešėli atjautimo to, kas dėjosi dabar. Nors taip
138 8|            ir rinktis kiek likučių, kas liko, nors tai dienai. Šie
139 8|      keliolika, ir vis ne į prokylį kas nors kilsta, tik visa į
140 8|             kursai matė ir atamena, kas buvo prieš porą dešimčių
141 8|       pasidarė: po dvaro griūvėsius kas nakt lupasi, vokiškai ir
142 8|             tabakinę atminčiai, bet kas parsivežė ar parsinešė namo,
143 8|            daug, neapgalinti.~    O kas gi atsitiko su žmonėmis?
144 8|         taip išsidangino; retesnis, kas laimėjo surasti gailiaširdžių