Part

  1 1|              prabildavo į žmoną: - ar ne genys?~    - Besibiauriji,
  2 1|             Ar išmano kiaulė pipirus! ne jai ir renkami. Tiek teišmanai,
  3 1|          Nabagė, naktį gimusi esi!... Ne su vienais skatikais gyvensi,
  4 1|          neatsidžiaugdami, ir žiūrėk, nė valandos netrukus, išgrobstydavo
  5 1|             Tartum gyvi!~    - Anokie ne stebuklai, - pamodamas ranka,
  6 1|             jam prikaišioti. Atsitiko ne kartą išgirsti Juozui labai
  7 1|              vieni sako vedęs, kiti - ne. Bet tai nei šildo mūsų,
  8 1|            juo ir susikalbėtumei, kad nė žodžio lietuviškai nemoka.
  9 1|               biaurybė, siurbėlė, tai ne saviškis!... O vėl, manai,
 10 1|     įsigilinęs į tas savo mintis, kad nė jaunojo pavasario taip visad
 11 1|          mylimojo svečio. Nepastebėjo nė to, kaip kuodotosios pempės,
 12 1|     pasiremezinęs su pempėmis;. dabar ne tai galvoj jam buvo: Juozas
 13 1|            Juk a. a. senasis ponas ar ne tėvas jam buvo?... O jisai
 14 1|            jisai pats šitą jaunąjį ar ne kaipo tikrasis brolis, savo
 15 2|             vokiečiams užviešpatavus, nė gandrams vietos nebetenka.
 16 2|               dedasi! ... Bet tai dar ne visa. Pasižiūrėk, brolau,
 17 2|          bulbę, praeidamas, numeta, o ne, tai ir be to tenka pabūti.
 18 2|            atsimint, kas toliau buvo. Ne pas tokį vokiečių uodegą
 19 2|               duoną pelnėme rankomis, ne liežuviu, ir dūšių kitąsyk
 20 2|        galvoti: eit ar nebeiti?~    - Ne, neisiu; negaliu dabar.
 21 2|            žmogus visa tai ras, jeigu ne karčemoj? Karčemose taip
 22 2|     neatsirado!...~    Taigi subruzdo ne tik šiokie bei tokie kumečiai,
 23 2|           nepatepęs ratų, nevažiuosi, ne tiktai sutauptąjį skatiką,
 24 2|               O pas jumis kaip?~    - Nė kokios žinelės nė čiukš
 25 2|                     Nė kokios žinelės nė čiukš nė iškur, - liūdnai
 26 2|               kokios žinelės nė čiukš nė iškur, - liūdnai atsakė
 27 2|              pertraukė Šliažas.~    - Ne! žemininkas! lažo einu dvarui
 28 2|               sakau: išgerkiva. - Jis ne: čia - sako - kiekviena
 29 2|         valanda brangi. Matyt, žmogus ne bet koks!~    Šliažas juokais
 30 3|      patylomis, lyg patsai sau:~    - Ne kiekvienam tenai prieiti! ...~   
 31 3|     kiekvienam tenai prieiti! ...~    Ne taip bet tarta buvo tyliai,
 32 3|             nepajuoktų.~    - Tai jau ne kitaip, nekaip prie gubernatoriaus
 33 3|             visus takelius ir nebijau nė vieno.~    Sodiečiai susižvalgė
 34 3|            jau visada savo valgiau ir ne kartą reikdavo todel savųjų
 35 3|           Toks jau aš iš prigimties - ne iš rublio, kaip tai sako,
 36 3|                Nepasiutau, broleliai, ne, tiktai man kumščios niežti,
 37 3|            Vienas tik senis Jarašius, nė vietos nemainydamas, vienodai
 38 3|  klibinkščiuodamas, spruko namo. Nors ne kartą bailiai atsižvelgė
 39 3|    svarbesnius reikalus baigti namie, ne karčemoj; taigi šypsojo,
 40 3|           pasigarsino savo vardą.~    Ne per toli nuo miesčiuko riogsojo
 41 3|              ant visados pritraukė ir ne savo augintais arkliais
 42 3|      nusitverdamas, pradžiugo pamatęs ne per toli daržą išbujojusių
 43 3|               patarimas ir pagalba, - ne taip, kaip prie vadinamųjų
 44 3|          turtelis šiokis tokis, o kad nė vieno kneželio prie šalies -
 45 3|         tiktai gerk ir norėk!... Argi ne vertai? ...~    Keletą metų
 46 3|              pat pradžios: žinojo jis ne tik aplinkinius miestelius
 47 3|       sodiečių.~    - Ar prakišim, ar ne? - pratarė vienas iš jų.~    -
 48 3|           taip išmiegos.~    - Juozas nė tiek neduos... Kam jam?
 49 3|             Dievas reikalą ir atleis; ne vien poteriais Dievas tegarbinamas;
 50 3|             Reikia skubintis, kad jie nė nesužinotų, jog aš tuo užsiėmiau,
 51 4|         šiandien mačiau, kad Tamošius ne toks, kaip paprastai: niūras,
 52 4|        pasigėrė ir apsvaigo?~    - Oi ne, brolyti! Ar jam pirmas
 53 4|        žiedais; žinojo mažilėlės, jog ne visada bus taip meili giedra
 54 4|              bus taip meili giedra ir ne kiaurus metus žiedai klestės.~   
 55 4|               sėk!" Niekas dar čionai ne tik grūdelio į žemę nemetė,
 56 4|         Tamošiaus šalintis; jisai vėl nė su kuo nesistengė susieiti;
 57 4|            nieko neatsiminė; nežinojo nė kiek laiko praėjo begulint;
 58 4|             po medžius lakioti!? Argi ne juokinga? Ir jisai pats
 59 4|           nesiderėk. Tokia jau tvarka ne tik žmonijoje, bet visame
 60 4|             popierius bemarginąs. Bet ne tik keturios dešimtys -
 61 4|              beužmiršęs, jog visa tai ne savo, jog kada nors prieisiu
 62 5|               tai svetima, visa ponų, ne jo; užsimiršo besąs vien
 63 5|        užvedus draugybėje kitą kalbą, ne kartą vienas kitam pamerkdavo,
 64 5|            kalba trūkdavo nepabaigta. Ne niekino jo, bet jau nebebuvo
 65 5|           sumanymu, ponia: - argi jam ne vis tiek? Juk duodu tenai
 66 5|           nešioti nuo mūsų valgių; ar ne vis tiek tokiam, kur juos
 67 5|     apdovanodama ponų pasitikėjimu ir ne gaivinančiais, bet dažniausiai
 68 5|            kas prie jo tesiglausdavo, ne savu, bet dvariškiu jį skaitydami;
 69 5| įsisvajojusiam, kad jau be to visa ko nė nebeapsieitų, kad jau ilgiau
 70 5|            ponia: - pasirodo bet, jog ne tik patsai nenori kaip reikiant
 71 5|               žodžiai. Bet, supratęs, nė neprotaudamas, ar teisingi
 72 5|        sumanymą.~    Pana Morta, nors ne sena, bet buvo protinga
 73 5|      neabejodamas, jog dvaras ištesės ne tiktai iki pasęstant išlaikyti
 74 5|            per daug del tų biaurybių! Ne tiek saulės šviesos ir šilumos,
 75 5|                  klausiu poną. - "Tai ne mano dalykas - sako; - klausyk,
 76 5|         Švarcą, o nuo manęs atstok ir ne nervuok!" Ponas Švarcas
 77 5|               abejojate? - tarė: - aš nė per nago juodimą: patį poną
 78 5|           svetimieji pas mus keliauja ne del mūsų, tik del savo gerovės
 79 5|         svetimynais apakę, laidokaut, ne gyvent tarp svetimųjų išmokę,
 80 6|               aplinkio, kaip gandras, ne žmogus! - sušuko kaimynai: -
 81 6|              karštai atsikratė:~    - Ne, ne, kaimynėliai! pirmiausia
 82 6|          karštai atsikratė:~    - Ne, ne, kaimynėliai! pirmiausia
 83 6|                     Vieta, broleliai, ne čia pat, - pradėjo ponas
 84 6|          Neišsigerti, bet, broleliai, ne: toks tai ne mano darbas,
 85 6|               broleliai, ne: toks tai ne mano darbas, kada aš svetimais
 86 6|            pyragų! Ta laimė mano, kad ne pirmiena: ir gardu radęs,
 87 6|         gardesnio. Ogi ir skatikėliai ne savi kišeniuje barška, kad
 88 6|          stebėjosi vyrai.~    - Užtai ne kiekvienam ten galima ir
 89 6|             tarnavimą pabaigiant. Bet ne mane sugauti: turėjau aš
 90 6|              neatnešė: vargai atvarė, ne ištvirkimas, - vargai nebepakeliami.
 91 6|                 Taigi matote, kad tai ne su piemeniu kalba! - tarė
 92 6|               ką siųsti! Nesigiriant, ne kiekvienas tai būtų padaręs.~    -
 93 6|          lupinėdamas smalą.~   ~    - Ne, ne! Palaukit! - gynėsi
 94 6|      lupinėdamas smalą.~   ~    - Ne, ne! Palaukit! - gynėsi užsispyręs
 95 6|                  Labai meilūs žmonės. Ne tik pavalgydino, bet dar
 96 6|                turint ant pečių galva ne vien kepurei pamauti! Vėl
 97 6|              pat krištolinių lėkščių. Ne tik kapeikomis, bet ir rubliais
 98 6|          tauriukė degtinės, - žinoma, ne tokios, kokia mes čionai
 99 6|              mane patį, nes kame nors ne taip, kaip priimta, pasielgęs,
100 6|               juos turėsiu, jeigu man ne tik ne kasdien, bet ir ne
101 6|             turėsiu, jeigu man ne tik ne kasdien, bet ir ne kas mėnuo
102 6|             ne tik ne kasdien, bet ir ne kas mėnuo jie reikalingi,
103 6|           rublį:~    - Ubagas rublis, ne tėvas! tegu eina į žmones!~    -
104 7|         pasakoja; jei svetur mokytis, ne laidokauti, važinėjo, -
105 7|           lekajum, tur būt, kur buvo, ne mokslus padorius ėjo, ir
106 7|               ir mus ko gero pamokęs, ne svetimažemiais atmatomis
107 7|      Apsunkintos sąžinės nenutildysi. Ne veltui žmonės kalba.~    -
108 7|          padykaudamas:~Šalti barščiai ne patrova, ~Sena boba ne zobova...~   
109 7|       barščiai ne patrova, ~Sena boba ne zobova...~    ir paskui
110 7|           purenti. Žinią turiu tikrą. Ne pas poną dvare buvau: buvau
111 7|              parašo?~    - Niu! kodel ne! Tiktai man duosite už tai
112 7|               Ni! tėvas tai tėvas. Aš ne tėvas, aš dah būsi tėvas.~    -
113 7|             dah būsi tėvas.~    - Kad nė neturiva daugiau su savimi,
114 7|            rankomis kumelius kilnoti, ne vaikus! - padūko plūst kaimynas
115 7|             Uždegė Tamošius nebežinia nė kelintą jau degtuką, nes
116 7|           teisia visus biaurybes! Tai ne mūsų dalykas!~    - Šalin! -
117 7|             pusvarsčio apsistojo: tai ne iš nuilsimo, taip jam staiga
118 7|              sugniaužtą kumstį.~    - Nė gyva dūšia neišeis! Apvalysiu
119 7|           atkeršyti visomis pajėgomis ne tik už tai, kas dabar už
120 7|         skarmalus ir rodė žiūrėtojams ne vieną mėlynuojančią rumbę,
121 7|          tartum tai būtų buvęs lizdas ne žmonių, bet kokių žvėrių
122 8|             belaimės, - tarė Tamošius ne tai svajojančiu, ne tai
123 8|          Tamošius ne tai svajojančiu, ne tai pasityčiojančiu balsu. -
124 8|       žlabanojasi, kas mėgia, mes jau ne.~    - Užkaičiau pilną katilą
125 8|            kazlėkų atsibaldė, tai dar ne kariuomenė. Sėskiva, Stonslovai!
126 8|              dvi dieni nevalgę, rytoj nė plauko niekam nepalaužtume,
127 8|               sklypas ir sava trobelė ne taip jau mirtinai buvo brangi,
128 8|      pageidaujamiesiems svečiams.~    Ne ilga vasaros naktis: žaras
129 8|               parodyti, kad jis visai ne iš mandagumo tai padaręs;
130 8|           juokinga regykla. Du kazoku nė plauko neįstengė senei išplėšti,
131 8|                 maištininkų" kapuose. Ne lovoje, ne pataluose mirusi -
132 8|      maištininkų" kapuose. Ne lovoje, ne pataluose mirusi - negavo
133 8|           išveizdėjo, kad jų iš tenai nė nejudino; toje pat vietoje
134 8|             metų ir keliolika, ir vis ne į prokylį kas nors kilsta,
135 8|              ką išdegina; tartumei iš ne tam tikroje vietoje palaidotų
136 8|       rauplėtoji Tamošiaus duktė.~    Nė nieku neprasikaltusio ir
137 8|      Jarašiaus likimas nepagailėjo: - ne tiek saulės, kiek pro langą