Part

  1 1|         ištisomis valandomis, pritūpęs prie skruzdyno, tyrinėjo jis
  2 1|              visų darbų labiausiai jam prie širdies ėjo klumpių dirbimas.
  3 1|              jis, būdavo, trobos kampe prie durų įtaisytą lentynėlę
  4 1|          užsikurdavo pypkę ir sėsdavos prie darbo. Užsimovęs sau klumpę
  5 1|               dieną dar abudu susėsiva prie šito stalelio?~    Žmonos
  6 1|             Juozas miesčiukan ėjo arba prie kaimynų; anaiptol. Jo "svietas"
  7 1|              suskambėdavo, prigudusios prie to balso karvės, po viena
  8 1|                 Kasdieną didžiau linko prie žemės, ir sunku jai buvo
  9 1|              merginas, ir kuri pritiks prie širdies, parsivesk šeimininkauti.~   
 10 1|              Nunešus juos buvo giltinė prie bedugnės, "velniaduobe"
 11 1|         veikiai ir Juozas galėjo stoti prie darbo.~    Nebe prie baudžiavos
 12 1|             stoti prie darbo.~    Nebe prie baudžiavos darbo: jis kitą
 13 1|               tai buvo džiaugsmo, kada prie įkilo durelių plasnojo sparneliais
 14 1|           nežinodamas ko sakyti.~    - Prie jūsų ėjau, - tarė, ir nutraukė.~   
 15 1|              mes visi senieji nueitume prie pono; prakalbėtume meiliai
 16 1|                manai, tave ten prileis prie pono? ... Vokietis, sako,
 17 1|             kad niekas "nereikalingas" prie jo neprieitų. Nieko tokiu
 18 1|               prieiti ir širdį pririšt prie jaunojo pono? Netoks, matyt,
 19 2|               žiūrėjo. Taip prisirišęs prie prigimties ir taip ją mylįs
 20 2|               atsigręžė: šalip stovėjo prie ratelių maždaug jo metų
 21 2|                 atsidūrė bala žino kur prie šito vokiečio, su kuriuo
 22 2|             pasivadino. Tasai, priėjęs prie kryžiaus, tik pasispiaudė
 23 2|            proto, nei širdies nebeliko prie tų ponų.~    - Žiūrėk, kas
 24 2|       Pastebėjo tatai Giniotis ir tuoj prie pono ir prie vokiečių. Kur
 25 2|          Giniotis ir tuoj prie pono ir prie vokiečių. Kur tu! gaujos
 26 2|               šunimis, kaip juodvarnin prie puolenos. Apsiautė lauką
 27 2|            Susisuko staiga, ir stačiai prie pono: pribėgo, sustojo su
 28 2|              čia dvaro, tai kai priėjo prie jos ta žinia, tuoj mūsų
 29 2|           Juozas, nes būtų užsiverkusi prie tokių beširdžių ir bedūšių
 30 2|         išsekdavo. Tuomet piktas lindo prie sodiečių, piktažodžiavo
 31 2|          Tiktai už vartų atsiminė, jog prie pono buvo ėjęs, ir ėmė galvoti:
 32 2|                tiktai, sušuko puldamas prie užkalbintojo:~    - Laurinaiti! -
 33 2|              apniko, bobos neturėdamas prie savęs; juk su boba tai lupasi
 34 2|             atvedusiu du vyru atsisėdo prie stalo.~    - Na, kas girdėti
 35 2|             tuoj: er-er-er! lygu šunes prie kaulo.~    - Tfu! - nusispiovė
 36 2|              atsakė Rymeika. - Nuėjome prie vieno, kišu - tada sudėję
 37 3| susirinkusiuosius.~    - Tai kaip? ... prie ko? ... kur gi reikia eiti? -
 38 3|              Tai jau ne kitaip, nekaip prie gubernatoriaus reiktų siekti?~   
 39 3|                Nėr ko, broleliai, lįst prie uodegos tam, kas moka ir
 40 3|                       Na, tai kaip?... prie karaliaus, sakai?~    -
 41 3|          surasti, kurs mokėtų gromatas prie karaliaus rašyti, arba geriau
 42 3|            taigi vienas, prasispraudęs prie "šviesiojo" žinovo, sušuko
 43 3|              išilginių šiaudų gultą, o prie sijos pakabinęs iš drobulės
 44 3|         nepaprastai biaurios išvaizdos prie jo esančiai bobai - įšildyti
 45 3|              apie pusiaunaktį sugrįžęs prie pačios į patalinę, viso
 46 3|               pagalba, - ne taip, kaip prie vadinamųjų tikrųjų daktarų:
 47 3|         pabarškins, paklausys, trūbelę prie žmogaus pristatęs; paskui
 48 3|                o kad nė vieno kneželio prie šalies - žmogus, kaip bimbalas,
 49 3|         garbiajam žinovui vieko trūkti prie sunkesnių liginimų, todel
 50 3|               ir bažnytkiemius, bet ir prie gubernijos valdytojų mokėdavo
 51 3|             pasiskubinęs ponas žinovas prie tų žmonių, jiems tai ir
 52 3|               Ką darysi!~    - Nekaip, prie Galmino kreipeis?~    -
 53 3|            Bešnekučiuodami prisiartino prie buto.~    - Tamsu, rasit,
 54 3|       paklaustasis.~    Jonušas priėjo prie durų ir pabildino.~    -
 55 3|            kulbės, prisiritinęs arčiau prie pramoningojo stalo.~    -
 56 3|          privengia, - nes žino, jog aš prie karaliaus visada galiu prieiti, -
 57 3|               Arba greičiau dar Juozas prie pono su liežuviais nesuskubtų! -
 58 3|             kokius nesusipratimus! Mes prie jūsų, kaip prie tėvo; kur
 59 3|    nesusipratimus! Mes prie jūsų, kaip prie tėvo; kur gi mes, prasti
 60 3|            prašė vargdienis, lenkdamos prie "geradėjo" rankos.~    -
 61 4|       patarimas, matyt, geriau pritiko prie širdies, nes po valandėlės
 62 4|        pučiamos, šiugždino, ir drebulė prie tako birbino neramiais lapeliais.
 63 4|               Dievas duos, taip bus, o prie tų šunlupių neisiu - neisiu!
 64 4|              reikalui priėjus, sklendė prie Jonušo arba prie Rymeikos,
 65 4|               sklendė prie Jonušo arba prie Rymeikos, aplenkdami Tamošiaus
 66 4|            keltis, bet, pamėginęs, vėl prie priegalvio pripuolė.~    -
 67 4|         prileistas buvo drauge mokytis prie naminio ponaičių mokytojo,
 68 4|       kiekvienas žmogus turi paprastai prie ko nors prisirišti ir ką
 69 4|              visa širdimi prisirišo... prie savo ponų. Mylėjo jisai
 70 4|         praslinkus, pasišaukė jį ponas prie savęs ir tarė:~    - Nuo
 71 5|               prigudo, nelyginant šuva prie kaklininko.~    Šventadienių
 72 5|        sodiečius - ot: kažin ko širdis prie jų traukė; bet vieną ir
 73 5|               savo šalies matė tuos jo prie sodiečių besilankymus ir
 74 5|              pas mus, o vis ji traukia prie savųjų. Reiktų vadinti jį
 75 5|              Reiktų vadinti jį arbatos prie mūsų stalo - bent kiek galint
 76 5|              su mumis nors retkarčiais prie stalo pasėdėdamas, daug
 77 5|           tvirčiau jausis pririštas ir prie dvaro reikalų: juk su kuo
 78 5|             radęs nors paskutinę vietą prie mūsų stalo, jau pats drovėsis
 79 5|             pats drovėsis besigretinti prie sodiečių, ypačiai jei dar
 80 5|              jam ir vienas kitas žodis prie mūsų stalo tarti ir kaip
 81 5|       nebesipriešino prileisti Riškaus prie savo stalo, bet dargi "pasiaukojo"
 82 5|               taip, kaip norėjo ponas: prie ponų stalo prisidėjo dar
 83 5|         nuoširdžiai teikdavo, maža kas prie jo tesiglausdavo, ne savu,
 84 5|             bet ir neužsipuldavo labai prie jų gretintis. Visą gi savo
 85 5|        kitokios meilės, nebe vergiškos prie savo ponų.~    Turėjo tada
 86 5|               Rodos, nieko netrūko tau prie mūsų?~    - Sunkiai nusidėčiau,
 87 5|               rankas nubučiavęs, nuėjo prie paprastojo savo darbo į
 88 5|               šelpti visus, kas tiktai prie jo glaudėsi, nesirūpindamas
 89 5|             dykaduoniams nebėra vietos prie naujos darbščios tvarkos, -
 90 5|           Juozienė, sugniaužtas rankas prie lūpų pridėjusi, tyliai šnibždėjo:~    -
 91 5|             graužė. Galop prisiartinus prie aimanuojančio senelio, Juozienė
 92 5|            tiek vargšą suraminę.~    - Prie naujų dabartinių tvarkų
 93 5|             šildydamos ir džiovindamos prie ugnies Riškus: - bet aš
 94 5|                  aš, nepasitikėdamas - prie pono! O tas išsyk pasiuto: - "
 95 5|             žada išmėtyti ir žemę visą prie dvaro suimti: kažin kaip
 96 5|               sveikam šiltai pargrįžti prie savųjų. O ponai, svetimynais
 97 6|               rankų lazdą ir atsistojo prie pakabintojo džiūti viršutiniojo
 98 6|                 apsivalyti po kelionės prie šitokios "asabos" einant.~    -
 99 6|               kalbėtoją.~    - Prieinu prie rūmų, žiūriu - jau žmogus
100 6|              tarnų maitinasi tuo pačiu prie kito galo; pietums kepasi
101 6|                 Tik beįeinąs kitas. Aš prie jo, klaust, ar nekėlęs dar
102 6|                 kad tarno nepamasinęs, prie ponų neprieisi. Susipylęs
103 6|                klausia: "Ko? iškur?" - Prie ministerio šviesenybės,
104 6|         ministeriu. Aš vėl, broleliai, prie "pakaros", o čia galvoju,
105 6|       išsitraukė aikštėn. Rymeika, vėl prie geradario prisiartinęs,
106 6|                gabalą anglio ir priėjo prie baltintos sienos.~    -
107 6|                o tuo tarpu dar ir savų prie šitos kelionės teko pridėti
108 6|                  Priėmė užtai dabar ir prie savo stalo, privaišino kiek
109 6|              ar mužiko vieton, tai yra prie durų arba ir už durų ir,
110 6|               ponas kur tokiu lekajumi prie karaliaus dvaro užsieniuose
111 6|                kad būtų taip, kaip čia prie mūsiškių aukštenybių, už
112 7|             bus su mumis?~    - Reikia prie jo siekti žinios; rasit,
113 7|          dakatras ir advokatas D."~    Prie paskutinių žodžių žydukas
114 7|                pasiutimo, buvo bešokąs prie kaimyno su peiliu.~    Atsipeikėjo,
115 7|                     Matydamas, kad tik prie ko blogesnio dar gali privesti
116 7|             ištisai atatiestus dalgius prie kotų kalinėjo; laikas buvo
117 7|            litaniją. Pagaliau, priėjęs prie lango, pamatė ant stalo
118 8|             užsidegę, litanijas kalba, prie mirties ruošiasi trise su
119 8|               ant širdies. Sėskimės gi prie stalo! Ar aš vienas valgysiu? -
120 8|           paklausė pagaliau kreipdamos prie jaunųjų.~    - O kipšas
121 8|           kokia kruvina šmėkla, tartum prie peliukės ėdri juoda katė,
122 8|         peliukės ėdri juoda katė, arba prie ramiai tupinčio paukštelio -
123 8|          darbas, nes išlengva artinosi prie Juozo buto kažin iš ko prieš
124 8|              peržiūrėdami ir taisydami prie savo apdaro, galop prisiartinęs
125 8|         tankmėje ir katras pasiskubino prie savo lizdo, palikdami Juozus.
126 8|             sulaikyti, jau ji pripuolė prie degančios trobelės angos.
127 8|             malšintojai ir tvarkytojai prie kitų. Bet niekas iš žmonių
128 8|               motina; kitur vėl slinko prie upelio rankomis ir viena
129 8|          pakilusi iš apalpimo pripuolė prie angos jau degančios trobos,
130 8|              iš savo sustyrimo; priėjo prie tebegaruojančių trobelės
131 8|             lazda griuvėsius ir surado prie krosnies prisiplakusią,
132 8|         besisvaidantį pagalį glausdavo prie sudžiūvusios krūtinės ir
133 8|               kaip sapnas!~    Tai vėl prie maištininkų kryžiaus atsiklaupęs