Part

  1 1|     nenumatoma, nenuprantama!"~    Bet kaip sunku buvo seniui,
  2 1|        Klumpę padaryti tai niekis, bet jų padailinimas, gražinimas
  3 1|      nesusikirsdavo juodu niekada, bet iš mažmožių susidaro gyvenimas...~   
  4 1|            nenaudingiems" darbams, bet vis delto laikas nuo laiko
  5 1|       šmėkša.~    Sakė taip senis, bet savyje džiaugėsi, jog esama
  6 1|       vieni sako vedęs, kiti - ne. Bet tai nei šildo mūsų, nei
  7 1|          mokslo! Kas jiems galvoj! Bet kam jam pačiam mokėti: parsivežė
  8 1|     praslinkus, netiktai "žmones", bet ir patį "poną", brolyti
  9 1|       valandą sunkiai susirūpinęs, bet, neilgai trukęs, pamojo
 10 1|      Širdis jau matyt tokia. Kodel bet taip sunku ir jam prieiti
 11 2|            pat ir čia savo akimis. Bet ką čia bekalbėti apie žmones,
 12 2|             matai, kas dedasi! ... Bet tai dar ne visa. Pasižiūrėk,
 13 2|         oi-oi! - koksai gudrus!... Bet vis atbulai: galionus ir
 14 2|              atsakė senelis.~    - Bet kam jiems ta plikoji boba?...
 15 2|         kad baisu būdavo klausyti. Bet vėl pamasintas, ir tai,
 16 2|           valandą užsimiršimo.~    Bet šiandien Giniotis, matyt,
 17 2|     pasilsėti ir pypkės užsidegti. Bet vos išsitraukė, ir visa
 18 2|         šiokie bei tokie kumečiai, bet ir smulkieji žemininkai,
 19 2|         tiktai sutauptąjį skatiką, bet ir paskutinius baldus nešino
 20 2|        karvė iš kūtelės iškeliavo, bet ką bedarysi? ... Širdyse
 21 2|           ir dar vaišiną neblogai. Bet tu geriau tai visa turi
 22 2|            ir Dievo padėjimas?!... Bet ką aš čia vepu? Senas esu
 23 2|            patvirtino Šliažas.~    Bet pertraukė jam Rymeika ir
 24 2|            aš buvau nosį nuleidęs, bet neilgai trukus teko atsigauti.
 25 2|           brangi. Matyt, žmogus ne bet koks!~    Šliažas juokais
 26 3|           prieiti! ...~    Ne taip bet tarta buvo tyliai, kad niekas
 27 3|    važiuočiau, daug ir neprašytas, bet už svetimus pinigus tai
 28 3|    reikdavo todel savųjų prikišti. Bet ką padarysi? Toks jau aš
 29 3|          iki šiol visa ko tylomis; bet, matyt, pagaliau kantrybės
 30 3|          bailiai atsižvelgė atgal, bet gerą, matyt, turėjo ūpą:
 31 3|      karčema. Priklausė ji dvarui, bet nuo to laiko, kaip degtinės
 32 3|        kažin kas joje apsigyvenęs, bet kas, tai niekas pasakyti
 33 3|          iš visa ko labai mokytas, bet dabar niekuo daugiau užsiimti
 34 3|      arkliu besmukdamas per mišką. Bet dar, girdi, po to nepasiliovęs,
 35 3|           gudročius ir išsilaižęs, bet vieną koją ant visados pritraukė
 36 3|       užmokėjęs! - girdavo žmonės. Bet tuo dar nesibaigė gudročiaus
 37 3|      ketvirti metai, kaip vedžiau, bet kas iš to? Moteriškė, lygu
 38 3|       miestelius ir bažnytkiemius, bet ir prie gubernijos valdytojų
 39 3|           aš, - atsakė antrasis, - bet ką gi darysi? Į klaną kritęs,
 40 3|       Tamošius: - aš daug nekalbu, bet, laikui atėjus, pamatysite.~   
 41 3|       mazgeli su popierėliais. čia bet atsiminė du pūru sėmenų,
 42 3|         turėčiau ant ko, - tarė, - bet, kaip matote, mano turtai
 43 3|            dairydamiesi po kampus. Bet ir tikrai nebuvo kur atsisėsti:
 44 3|    broleliai, kad turėčiau pinigų; bet patys matote!...~    - Pinigai
 45 3|            visada galiu prieiti, - bet jei ponas pasmuks užsienin,
 46 3|       sodiečiai, susirūpinę.~    - Bet ir drąsumas jūsų sveikatos
 47 4|                Tamošius nusijuokė, bet taip keistai, kad kitiem
 48 4|            grūdelio į žemę nemetė, bet ir norago nekišo; ot, -
 49 4|       sirgti!~    Atsigulė į lovą, bet ir ten ramumo nerado. Taigi,
 50 4|            pastogės žagrę taisyti. Bet vis kažin ko rankos šiandien
 51 4|           kokio atbalsio klausėsi, bet vis niekur nieko: visur
 52 4|         malonę, kuri senį aplankė; bet dabar, išvydęs tokios nelaimės
 53 4|     vandeniu, Juozas atmerkė akis, bet, proto neatgaudamas, mojavo
 54 4|            Juozu - nežinia; pamažu bet susirinko prietikio vietoje
 55 4|           ką kita. Bandėsi keltis, bet, pamėginęs, vėl prie priegalvio
 56 4|      Kajetonas, nors žmogus geras, bet jau nusidėvėjęs. Rytoj rytą
 57 4|            jaunajam Riškui širdis, bet ponui prieštarauti neišdrįso,
 58 4|           tvarka ne tik žmonijoje, bet visame pasaulyje, jog senas
 59 4|        knygų popierius bemarginąs. Bet ne tik keturios dešimtys -
 60 5|          ko širdis prie jų traukė; bet vieną ir kitą sykį - ir
 61 5|         nepabaigta. Ne niekino jo, bet jau nebebuvo su juo taip
 62 5|           Riškaus prie savo stalo, bet dargi "pasiaukojo" ir pati
 63 5|   neprityrusio jaunikaičio dvasią, bet ir atstūmė nuo jo sodiečių
 64 5|  pasitikėjimu ir ne gaivinančiais, bet dažniausiai nusmelkiančiais,
 65 5|            tesiglausdavo, ne savu, bet dvariškiu jį skaitydami;
 66 5|            jisai vėl, nors nebėgo, bet ir neužsipuldavo labai prie
 67 5|         kad tik ponams įtikus.~    Bet žmogus vis gelto žmogus,
 68 5|          primetė ponia: - pasirodo bet, jog ne tik patsai nenori
 69 5|       atsilyginti už gerąją širdį, bet dar ir kitą lygiai reikalingą
 70 5|            ponios ir pono žodžiai. Bet, supratęs, nė neprotaudamas,
 71 5|           ir nesupratau, ką darąs; bet niekada jūsų mylistų apleisti,
 72 5|          savo darbo į raštinę.~    Bet Riškui nesisekė šiandien
 73 5|          Pana Morta, nors ne sena, bet buvo protinga mergaitė ir
 74 5|  reikalingaisiais. Ir netiktai ja, bet ir kitomis atliekanomis;
 75 5|      pilnai atsidavusį savo vergą, bet ir iki mirštant.~    Apsiriko:
 76 5| džiovindamos prie ugnies Riškus: - bet aš to tikėjausi jau nuo
 77 5|    susiprasti, jog netiktai darbo, bet ir vietos man dvare nebėra:
 78 5|            niekas niekur nelaukia; bet vakar atvažiavo nauja šeimininkė
 79 5|    valandėlei džiaugsmu blyktelėjo bet tuojau pratarė liūdnai:~    -
 80 5|           paprotį mokėti į mėnesį. Bet mėnuo pasibaigė, o pinigų
 81 6|           Išsikaštavo, išsiduostė, bet dabar gali jau nieko nebebijoti.
 82 6|       galėjo kitaip ir manyti?~    Bet vis gelto šiek tiek nerimastaudami,
 83 6|      sugrįžo vaišylais apsikrovęs, bet kažin ko nusiminęs: apskritosios
 84 6|        žinoma, - pritarė Daunys: - bet gelto reikia dalykas ištirti:
 85 6|       jautrios sąžinės globėjas. - Bet vieno jūsų tarpe trūksta:
 86 6|    Tamošiaus nėra. Tur būt, ateis, bet girdėjau negaluojąs. Kažin
 87 6|            karčemą. - Neišsigerti, bet, broleliai, ne: toks tai
 88 6|        tarpu gurkšnelis išsimetus. Bet kad nesusigundinus daugiau,
 89 6|         apsiėjimu su jų skatikais; bet tuoj nutilo, ir vėl visi
 90 6|       dienos tarnavimą pabaigiant. Bet ne mane sugauti: turėjau
 91 6|  padarysime." Nors aukšto "stono", bet labai geros širdies žmona. "
 92 6|       Savyje manyk, kaip tinkamas, bet kalbėk, kaip reikia: berk,
 93 6|          manim to nebuvo ir nebus, bet vis gelto protauti reikia
 94 6|            buvo berakinėjęs antrą, bet daktaras sudraudė.~    -
 95 6|        žmonės. Ne tik pavalgydino, bet dar ir kelionei ši tą įsikišti
 96 6|           ir mažesni dvaro tarnai, bet tie kitomis durimis; mes
 97 6|        apie trečią valandą popiet, bet tenai tat skaitosi kaip
 98 6|        lėkščių. Ne tik kapeikomis, bet ir rubliais tenai neužkiši.
 99 6|       jeigu man ne tik ne kasdien, bet ir ne kas mėnuo jie reikalingi,
100 6|          gal taip būtų ir padaręs, bet aš taip negaliu: man sąžinė
101 6|           sujudintų širdžių.~    - Bet delto vežikui arba lekajui
102 6|           stebėjosi Rymeika.~    - Bet kur gi jisai pinigus būtų
103 7|            kaip geriau ūkis vesti. Bet jisai, siurbėlė, lekajum,
104 7|       Kažin kodel daina nutrūksta, bet įkandin pakilsta stiprus
105 7|     atsistojo pas griuvėsių duris. Bet kaip juodu nustebo, pamačiusiu
106 7|          paskutinius degtukus.~    Bet viduje nebuvo nieko. Daktaras
107 7|               Nuleido senis galvą, bet staiga pakėlė sugniaužtą
108 7|     trukšmingos vyrų kalbos; visus bet smelkė trankus pačios Laurinaitienės
109 7|           sustojo ir ėmė klausyti, bet balsai liejosi į vieną trankų
110 7|           ginčų, vienodu įnirtimu. Bet visus pranešė įnirtimu pati
111 7|          jiems atlyginti gaminama, bet ir už visa, ką siekia žiloji
112 7|         odą žymu buvo visi kaulai, bet dar aiškiau žymėjo tie baudžiavos
113 7|            buvęs lizdas ne žmonių, bet kokių žvėrių arba kirmino.
114 7|        šiuos... kitokius kaimynus. Bet čionai, užuot širdžiai kerštu
115 7|        vietos ir apystovos ramumu; bet nei savęs nei kitų savo
116 8|      gyvasakių pasirinkęs turėjau, bet ėmė kišenėje tirpti ir mečiau.
117 8|          bent sykio pavalgyti.~    Bet vos gerai įpusėjo putrą
118 8|           pasigirdo nors lėtesnis, bet kur kas skaitlingesnio raitelių
119 8|       dvaro trobesiuose. Nuščiuvo, bet neilgai trukus vėl pakilo
120 8|            ją prisiartinęs Riškus. Bet nuo šventųjų nesulaukė nieko,
121 8|      trinktelėjo Giniočiui į ausį; bet tuojau puolėsi keletas ginkluotų
122 8|             Puolėsi Riškus paskui, bet kelią jam užstojo visiškai
123 8|       senelis tuo karštumu akmens, bet vienu akies mirksniu visos
124 8|         Tuo metu pripuolė kazokai. Bet ir šiems neapsiėjo be aukų:
125 8|            senę stačiai per galvą. Bet boba tame pasiutime pasirodė
126 8|            petį ir plėšti plaukus. Bet ir dviem nepasidavė nei
127 8|          ir tvarkytojai prie kitų. Bet niekas iš žmonių jau daugiau
128 8|            trobelės, ir sudrebėjo. Bet neskubėjo į pagalbą:~    -
129 8|           rūmus statydint išnauja; bet ir čia pajėgų nepriteko:
130 8|           visą tabakinę atminčiai, bet kas parsivežė ar parsinešė
131 8|        gana pelningai ėmė verstis. Bet ir čia - reikia nelaimės!
132 8|       nepaprastai skaisčią, dailią bet miesto gudrybių dar nepažinusią
133 8|         Pabusk, Dieve, pabusk!~    Bet aplinkui pritarė jam tiktai