Part

  1 1|             atdara knyga, iš kurios nuo pat kūdikystės mokėsi senis
  2 1|       darbams, bet vis delto laikas nuo laiko mėgino atrasti nors
  3 1|          paleisdavo. Ji rinko indus nuo stalo, jis, peiliuką išsitraukęs,
  4 1|            sienoją.~    Pirmiausias nuo stalo sienojas gerokai buvo
  5 1|           daugel metų jau praslinko nuo tos liūdnosios dienos.~   
  6 1|        nusibraukė ištryškusią ašarą nuo akių. atsiduso ir, nusikabinęs
  7 1|            atsiduso ir, nusikabinęs nuo gembės kailinius, ėmė vilktis.~   
  8 1|                dažniausiai vakarais nuo saulolydžio, iki vakarinei
  9 1|              nei kas žodelio pasaką nuo darbo parėjus. Pasižvalgyk
 10 1|           Juozas, dar tebesirgdamas nuo to atsitikimo, išgirdo apie
 11 1|             žmones rodytis, greitai nuo kryžiaus atsitraukė, kepurę
 12 1|       paties, kur ir Juozas, dvaro. Nuo 63-čiųjų metų valdė jis
 13 1|           žodelių. Ilgainiui nutolo nuo visų: jis jų neieškojo,
 14 1|         kaip vilkas laikais atokiai nuo gimtinės kaimiečių kuopos,
 15 1|              jog visa pridera dabar nuo tų žodžių, kuriais jis prakalbės
 16 1|          tasai pats jo išgelbėtasis nuo tikrosios mirties ponaitis
 17 2|           pertraukė kirvio atbalsis nuo upės. Atsikreipė į aną šalį:
 18 2|      lietaus; derliaus geresnio, ar nuo ligų, bado ir karo apsergėjimo,
 19 2|           ypatingai nelyg reikalu. "Nuo bado, maro, ugnies ir karo
 20 2|              Persižegnojo, nusiėmęs nuo galvos kepurę, ir dar žingsnius
 21 2|            kad stogas štai kilnojas nuo to pragarinio gausmo.~   
 22 2|           neatsakęs, nusisuko šalin nuo jo. Susitikęs ant galo Laurinaitį,
 23 2|           paklausė, ar nežinąs, kas nuo dvaro girdėti?~    Šis jau
 24 2|           teko atsigauti. Išėjau aš nuo to velnio ir mąstau sau:
 25 2|          kaip broliai pasikalbėjova nuo širdies; daviau pinigų,
 26 3|           gudrumu, skubiai šokinėjo nuo veido ant veido kalbančiųjų
 27 3|               ėmėsi lėtai klausinėt nuo jo trukšmingos kalbos susikvailinę
 28 3|       nusitvėrė:~    - Atstokit jūs nuo manęs, broleliai! pasenau,
 29 3|         savo vardą.~    Ne per toli nuo miesčiuko riogsojo apleista
 30 3|            Priklausė ji dvarui, bet nuo to laiko, kaip degtinės
 31 3|    rūpinąsis. Tą žinią bobos išgavo nuo karčemos gyventojo šeimininkės.
 32 3|      nebenorėjo tikėti, kas kartais nuo tolimesniųjų žmonių apie
 33 3|             keletą vyrų pavaišinęs, nuo vyriškosios lyties amžinai
 34 3|        atsikvapstęs ir atsipeikėjęs nuo to išgąsčio, susipratęs,
 35 3|         viso kaimo šunų lydimas, ir nuo tos ligos jau amžinai buvęs
 36 3|          tai tokia smarvė pasiutusi nuo vaisto lėkdavo, kad tik
 37 3|            jog pikčiausia liga turi nuo to vaisto pabėgti. O butelis
 38 3|         kaimams jau pripažinta žemė nuo dvaro ir už dvejeto savaičių
 39 3|             ranka braukdamas ašaras nuo lieso, sudžiūvusio veido..~    -
 40 4|             per nugaras perėjo.~    Nuo kryžkelės Tamošius pasisuko
 41 4|            ima.~    - Dieve, saugok nuo nelaimės arba piktosios
 42 4|           Valandomis ausis ištempęs nuo girios kažin kokio atbalsio
 43 4|         vandens ieškoti. Arčiausias nuo prietikio vietos buvo kiemas
 44 4|             mojavo rankomis, lyg ką nuo savęs stumdamas, ir kažin
 45 4|             jis dvare betarnaudamas nuo jauniausių dienų ir visu
 46 4|           prie savęs ir tarė:~    - Nuo šiol būsi mano raštavedys.~   
 47 4|            mielasis, kaip aš čionai nuo svetimų kampų dulkes bešluostąs
 48 4| neištesėdamas tvirtybės atsitraukti nuo priprastųjų daiktų ir vietos;
 49 5|             Juk duodu tenai nešioti nuo mūsų valgių; ar ne vis tiek
 50 5|  jaunikaičio dvasią, bet ir atstūmė nuo jo sodiečių širdis, vietoje
 51 5|         Riškus su sodiečiais šalyje nuo dvaro reikalų. Nors kiekvienam
 52 5|        švarų kambarėlį, valgį teikė nuo savo stalo; susirgusį aplankydavo
 53 5|             norėtumei pamesti, tiek nuo mūsų visų geros širdies
 54 5|        tikėdamies paramą turėsią, - nuo savęs primetė ponia: - pasirodo
 55 5|             savąjį... Ir jisai pats nuo ano su ponu pasikalbėjimo
 56 5|          ėmėsi kratyti permirkusius nuo lietaus drabužius ir nedrąsiai
 57 5|           klausinėjo vyrai, nuvilkę nuo senio peršlapusį rūbą ir
 58 5|             bet aš to tikėjausi jau nuo poros mėnesių: vokietis
 59 5|      klausyk, girdi, poną Švarcą, o nuo manęs atstok ir ne nervuok!"
 60 5|       gyvent tarp svetimųjų išmokę, nuo savųjų žmonių atsitraukę
 61 5|           kuris į karklyną. Žinoma, nuo tokio valgio viduriai praskysta.
 62 6|         Riškus pasakojo; tik laikas nuo laiko trynėsi sau delnu
 63 6|             kaktą, lyg ką norėdamas nuo jos nubraukti - kažin ką
 64 6|    atsiminęs savo vargą ir keldamos nuo suolo Riškus.~    - Gana
 65 6|           labai į širdį, ką išgirdo nuo Riškaus; buvo įsitikinę,
 66 6|            net galva sukasi jau man nuo to plepėjimo; o čia pat
 67 6|             pat bufetas vėl linksta nuo įvairiausių pyragų! Ta laimė
 68 6|           pakragenęs. Aš pasikėliau nuo suolo, lenkiuosi ir sakau: "
 69 6|             sakyti: meiliai priėmė, nuo širdies... Aš jam rankas
 70 6|           gana greit į kuprą gautum nuo tarnų ir ministerio nematęs!
 71 6|         plaušojasi ir kliūva. O aš, nuo ministerio išeidamas, ir
 72 6|          kad aš palaukčiau, kol jie nuo ministerio grišią atgalios,
 73 6|      tamstoms pranešti ir apsaugoti nuo prisiartinančio pavojaus
 74 6|           čia augusius darbininkus, nuo prigimtosios žemės šalin
 75 6|             žinios teko man sugauti nuo mokytų vyrų, šalymais gelžkeliu
 76 6|     besigėrėjame. Po dešimtį rublių nuo žmogaus atsiėjo užmokėti,
 77 6|           Suūžė karčemos griuvėsiai nuo įvairiausių šūkavimų: paminėjimų
 78 7|            tyrinėjo iš nuovargio ir nuo degtinės jau mėlynai paraudęs. -
 79 7|        naminių gyvulių ir paukščių. Nuo girios tolydžio girdėjosi
 80 7|         būrelis perbėgo per genetį. Nuo namų garsėjo svirčių girgždesys:
 81 7|             bekeliaująs? - paklausė nuo savęs, sustojęs pasipustyti
 82 7|            jo siekti žinios; rasit, nuo ministerio kas atėjo. Negalime
 83 7|        netikėtai nukritęs ant žemės nuo Jonušo rankų ir, nebelaukdamas
 84 7|        kumsčio smūgiu nutrenkęs jas nuo kabių, puolė į vidų.~    -
 85 7|            Nusibraukė pūslėtu delnu nuo kaktos šaltą prakaitą. Pasiutimas
 86 7|   nenubaidytų kartais juodvarnių ir nuo mūsų kiemelių?~    Apsidairė:
 87 7|           neišeis! Apvalysiu žemelę nuo tų kirminų vienu pamojimu!...
 88 7|      kalstomų geležų, paskui kartas nuo karto išsišokąs klyksmas
 89 7|       iškentėtų piktenybių. Nuplėšė nuo pečių suskylėjusius senus
 90 7|           išduobtą ropę; sujuodavęs nuo dūmų medinis kryželis, o
 91 8|           atlikęs, sustingo vietoje nuo išgąsčio, nes beveik iš
 92 8|             pamatęs. Vargšas Juozas nuo primušimo dar ir proto tikro
 93 8|       srėbti, kaip staiga pasigirdo nuo vieškelio sunkus jojančių
 94 8|           lyg tartum prisidengdamas nuo kirčio ir... pajėgų pritrūko
 95 8|              gal dar ir atsiginsime nuo visų tų labų! Vos dešimtis
 96 8|        dalyką žiūrėjo senis. Pabėgo nuo jo noras valgyti. Atminė
 97 8|          ilga vasaros naktis: žaras nuo dangaus skliauto beveik
 98 8|        liūdnas skambaliuko atbalsis nuo vieškelio miške ir neužilga
 99 8|                  Priėjo artimiausią nuo dvaro Juozo trobą. Giniotis
100 8|            prisiartinęs Riškus. Bet nuo šventųjų nesulaukė nieko,
101 8|             galėtų kas pikta kliūti nuo pono Juozui, ištraukusiam
102 8|            praeidamas, koja nudaužė nuo pamato dvejetą aulių, o
103 8|           paveikslą, kol susiprato, nuo ko pradėti; kol suprato,
104 8|       susilaukė patsai Laurinaitis: nuo šventojo pagalbos nesulaukė
105 8|           nespėjęs pasislėpti miške nuo kazokų paglamonėjimo; ten
106 8|            matyti buvo atsimušdamas nuo pilkos žemės ugnies pašvaistėje,
107 8|            vietoje nebeliko, tiktai nuo dvaro nakties tyliu oru
108 8|     apsaugojo ir paskutinia valanda nuo rankų sutepimo brolžudybe.~   
109 8|               pono Švarco. Kaip tik nuo tos pačios dienos niekas
110 8|           beveik visai buvo nusukęs nuo pečių.~    Abudu lavonu
111 8|          Keletas metų jau praslinko nuo tų liūdnųjų nusidavimų.