Part

  1 1|                prabildavo į žmoną: - ar ne genys?~    - Besibiauriji,
  2 1|         kinkuodamas, tarydavo:~    - Ar išmano kiaulė pipirus! ne
  3 1|         pragyvenova metelius, o kitų ar besulauksiva? Ar kitimet
  4 1|              o kitų ar besulauksiva? Ar kitimet šiokią dieną dar
  5 1|           šunų lodyti išeiti! Varnai ar vanagui mažo paukštelio
  6 1|           vabalėlio, minkšto pūkelio ar trupinio; visa užmiršta
  7 1|        įvyksią! Parvažiavo ponaitis, ar ponas - nežinau: vieni sako
  8 1|             Juozas.~    - Kas mokys: ar toki valios paukščiai imasi
  9 1|    paraudonavo, tartum, susigėdusios ar išsigandusios, kad biauru
 10 1| žurbuliuodami viduriais, lyg koleros ar greitligės apimti; kas dirbs? ...
 11 1|            nevyko" ir besiklausdamos ar dar "gyvi"? Kitą dieną ir
 12 1|              Juk a. a. senasis ponas ar ne tėvas jam buvo?... O
 13 1|              jisai pats šitą jaunąjį ar ne kaipo tikrasis brolis,
 14 2|         vietoje, kaip stabo ištiktas ar žemėn įkastas. Markstė blakstienas,
 15 2|             Ir mums taip buvo.~    - Ar gali būti? - puolėsi Juozas
 16 2|         maldaudavęs Viešpatį giedros ar lietaus; derliaus geresnio,
 17 2|          lietaus; derliaus geresnio, ar nuo ligų, bado ir karo apsergėjimo,
 18 2|            jiems ta plikoji boba?... Ar jie čia meldžiasi, ar ką?~    -
 19 2|                Ar jie čia meldžiasi, ar ką?~    - Velnias juos žino,
 20 2|            gyveno; buvo jų dvejetas. Ar žinai, brolau, gailu buvo
 21 2|           neprikepto minkštimo kąsnį ar bulbę, praeidamas, numeta,
 22 2|      negaudavo priprastojo "kąsnio", ar degtinės mažas gautasis
 23 2|            ėjęs, ir ėmė galvoti: eit ar nebeiti?~    - Ne, neisiu;
 24 2|    Laurinaitį, stačiai jau paklausė, ar nežinąs, kas nuo dvaro girdėti?~   
 25 2|              tik kiek truputį vienas ar kitas krypt netinkamon kitiems
 26 2|           tamsta gyveni? nuomininkas ar kaip? - pertraukė Šliažas.~    -
 27 3|          sujudo:~    - Tylėk, tylėk! ar pasiutai? - aplink pasigirdo
 28 3|              Atvykus kokiam ligoniui ar ligonei, "ponas daktaras"
 29 3|           gudročius čia pat vietoje: ar tai "varlė" kuriai bobai
 30 3|           kuriai bobai širdį užgulė, ar "macica" su gumbu susimaišiusi
 31 3|          susimaišiusi galvon įpuolė, ar kirmis širdį sulpė, - iš
 32 3|              medis be atžalų. Kažin, ar būtų kokia "roda?"~    -
 33 3|              trejetą sodiečių.~    - Ar prakišim, ar ne? - pratarė
 34 3|         sodiečių.~    - Ar prakišim, ar ne? - pratarė vienas iš
 35 3|           nėra? - pratarė Rymeika. - Ar turi, Tamošiau, raudongalvę?~    -
 36 3|             taip bus: reiks važiuot, ar ką jau?!~    - Kada? - paklausė
 37 3|           duris, šūktelėjo: - Morta! ar neturi ten kokios šukelės
 38 3|               tarė daktaras: - šiaip ar taip . . . Kas čia šiandien? -
 39 3|           galite vėl čia susirinkti: ar blogą ar gerą naujieną tada
 40 3|             čia susirinkti: ar blogą ar gerą naujieną tada jau jums
 41 4|      apsvaigo?~    - Oi ne, brolyti! Ar jam pirmas sykis? Pakelia
 42 4|          Rasit, susiriejo su kuo!... Ar atmeni tą įnamę prieš keletą
 43 4|           murmtelėjo Tamošius.~    - Ar buvote vakar turguje? -
 44 4|               Niekada taip nebuvo... Ar jūs, kaimynėli, nematėte,
 45 4|        nesutikote?~    - Še tai tau! Ar aš tavo vyrą ganau? - atkirto
 46 4|                     Motin! - tarė: - ar šilta šiandien dienelė?~    -
 47 4|            sunku!...~    - Tamstelė, ar senai čionai? - paklausė
 48 4|               paklausė Riškus.~    - Ar senai? - perklausė senis. -
 49 5|             nešioti nuo mūsų valgių; ar ne vis tiek tokiam, kur
 50 5|              nepaprastame prietikyje ar varge besusieidavo dabartės
 51 5|             kūnu atidavė ponams.~    Ar turėjo ir ponai jam kiek
 52 5|          supratęs, nė neprotaudamas, ar teisingi ponų reikalavimai,
 53 5|             meilumą ir gerąją širdį: ar tai ligoje, ar šiaip reikale
 54 5|         gerąją širdį: ar tai ligoje, ar šiaip reikale gelbėjo kaip
 55 5|            ranką: - kur gi taip? ... ar ilgam?~    - Išvažiuoju,
 56 5|            jam išauklėti pana Morta, ar dvaro ponija suteikti savo
 57 5|         Nebėra jau, broleliai!~    - Ar gali būti? - nustebo vėl
 58 5|                    Nežinau, nežinau, ar jums bepasiseks!~    - Jau
 59 5|     atsilikimas ir nupuolimas.~    - Ar tu girdėjai, kokie platūs
 60 5|             išdirbame, o pas juos? - ar jie žemę tręšia, kaip reikiant,
 61 5|          žemę tręšia, kaip reikiant, ar išpurina? Žiūrėk, pernai
 62 5|            Tik vienas iš darbininkų, ar tai norėdamas išvengti kelionės,
 63 5|         norėdamas išvengti kelionės, ar kaip kitaip, užėjęs iš kitos
 64 6|            Ogi vaikus mums pamokysi, ar maža tai verta? Ogi ir mums
 65 6|            tą papasakosi ir patarsi, ar tai mes už kalnelio rasime? -
 66 6|        rankos pabučiuoti. - Kaip gi? ar maždaug nors yra jau į tą
 67 6|          vovere! Bepigu tenai!~    - Ar gali būti?... Tai sakyk! -
 68 6|           pripuolęs koks arklininkas ar lekajus. Mat, tenai sunku
 69 6|           tik ką sugadins bekepdamas ar virdamas - atsidursi kur
 70 6|           kitas. Aš prie jo, klaust, ar nekėlęs dar šviesiausiasis
 71 6|         apsitaisyti, - sako...~    - Ar tai patys neapsitaiso? -
 72 6|           tik kad porą kokių grivinų ar auksinų: tenai visi auksinėmis
 73 6|          išvirpinau trejetą rublinių ar ketvertą ir kišu į saują,
 74 6|            Palauk, sako, pažiūrėsiu, ar atsikėlė vyras." Išėjo ir
 75 6|               kur gi buvai pražuvęs? Ar tai jau visi mūsų mužikėliai
 76 6|       atiduosiu."~    - Taip sakė? - Ar taip pasakė? - subruzdo
 77 6|       Šviesiausiasis pone ministeri! ar veikiai žmonės gaus tos
 78 6|               tai turime jau 15 rub. Ar visi matote? 13 ir 13 tai
 79 6|              kuprą: "Tu, ištvirkėli, ar tai aš vienas visa valgysiu?
 80 6|             galėtum patekti lekajaus ar mužiko vieton, tai yra prie
 81 7|         paskutinio kailio tepramoko. Ar tam tai mūsų tėvų tėvai
 82 7|               Piauni lankoj šienelį;~Ar nereiks grėbėjos~Ir rugeliams
 83 7|                  O dygulio į kepenas ar nenori? - kyla vėl skardus
 84 7|          metų Leibos Maušiuką.~    - Ar nepaskaitytumei mums to
 85 7|       Skaityk, rupūže, kad apsiėmei! Ar nematai, kad jau visai sutems
 86 7|        užsipuolė vėl Tamošius:~    - Ar aš čia tau visus degtukus
 87 7|                   Tamošiau, nesiusk! Ar velnias tave apsėdo? Tegu
 88 7|              iš čia! - suriko vėl: - ar nematai, kad ir manyje dega?!~   
 89 7|            pašokinėti, pasikapstyti? Ar nenubaidytų kartais juodvarnių
 90 7|           kirminų vienu pamojimu!... Ar daug bereikia? čiakš! čiakšt!
 91 7|          paminklai, tartumei keletas ar keliolika valdovų senute
 92 7|           degančią graudulinę.~    - Ar būtų miręs? - nusistebėjo.~   
 93 7|            prašvitus aušrai. - Kažin ar besulauksime kitos aušrelės.
 94 8|                  Net žemė sudrebėjo! Ar vilką numušti taikeisi?~    -
 95 8|            ruošiasi trise su Riškum. Ar ten yra kam spirtis? Buvau
 96 8|              Sėskimės gi prie stalo! Ar aš vienas valgysiu? - paragino
 97 8|         atsigrįždamas į langą.~    - Ar pastebėjote ką iš vyresnybės
 98 8|                 Atėjome pasiviešėti! Ar dar neišmiegojote? - Šaukė
 99 8|          Viduje, matoma, buvo ugnis, ar rasit Giniotis pakišo, nes
100 8|        talžyti per nugarą, nepamatęs ar neveizdėdamas, ką jau padaręs.
101 8|            pavirtęs bedvase stovyla, ar nepaprasto snaudulio apimtas,
102 8|        nepaprasto snaudulio apimtas, ar ką galvodamas - žiūrėjo
103 8|           toksai nepaprastas kelmas, ar akmuo? Sustingo senelio
104 8|              žemės našumas padidėtų. Ar matosi gi kame nors bent
105 8|           bent pėdsakas anų gėrybių? Ar tai likimo pajuoka? Kur
106 8|         atminčiai, bet kas parsivežė ar parsinešė namo, rado sutrintą