Part

 1 1|       atnešdavo.~    Juozas žiūri dabar į lauką ir svajoja; jis
 2 1|       laužas kitaip ėmė atrodyti. Dabar tikras dvariukas: sodnelis
 3 1|         šieną piovė, oi-oi-oi!... Dabar rūdyja dalgelis ant gembės,
 4 1|           tamsta į širdį priėmei. Dabar didesni reikalai užėjo...
 5 1|      pritarė Juozas.~    - Taigi, dabar ant mūsų toki laikai atėjo,
 6 1|          matai, ko galime laukti? Dabar vokietis kala, kad kitaip
 7 1|      snausti.~    - Ką gi darysim dabar? - paklausė Juozas.~    -
 8 1|        tarnauti pristojo!... Tfu! Dabar nebegalima ir pažinti Darbėnų
 9 1|         susitiktąjį raudonasnapį. Dabar visai netoliese paupyje
10 1|       pasiremezinęs su pempėmis;. dabar ne tai galvoj jam buvo:
11 1|           rodės, jog visa pridera dabar nuo tų žodžių, kuriais jis
12 1|   paskendusį gelbėjo? ... Nejaugi dabar tasai pats jo išgelbėtasis
13 1|        tasai ponaitis atims iš jo dabar su senele vienatinę pastogę,
14 2|       ponu, abu dar jaunu būdamu. Dabar stovėjo visi tie medžiai,
15 2|         jie merdėdami, bedeginami dabar kitkart taip jiems gaivingų
16 2|           balsas sudrebėjo.~    - Dabar, kur gaunu darbo, pavalgyti -
17 2| paniekinimui ir numarinimui! Kiek dabar pasiliko žmonių verkiančių
18 2|     arčiau! Pavakarių laikas, tai dabar nieko iš tų atklajūnų kieme
19 2|           reginius ir paveikslus. Dabar - žiūri senis ir savo akimis
20 2|          atėjęs trijų nepaskaitė; dabar oi-oi! - koksai gudrus!...
21 2|     patsai vietoje. Žinai: dar ir dabar klibinkštuoja tąja koja.
22 2|          šito vokiečio, su kuriuo dabar ir sugrįžo padėti dvaro
23 2|        pyragus trupindamas, šėrė; dabar atliko viena: gerai, jei
24 2|        tai ir be to tenka pabūti. Dabar viena belikusi, ir to nebelesa;
25 2|          ir visi žmonių vaikai, o dabar? ...~    - Štai ką iš jų
26 2|                Buvo tai Giniotis, dabar dvaro darbininkų užvaizda.
27 2|               Man matosi, kad tik dabar ir teprasidėjo dykaduonių
28 2|         kąsnio bei degtinės, kaip dabar kai kurie daro, - atsakė
29 2|               Ne, neisiu; negaliu dabar. O vėl ką ir begelbės save
30 2|     turgaus diena. Turgų dienomis dabar kas kartas susirinkdavo
31 2|        tiek pinigų visiems trims? Dabar jis jau ramus: tie nudriskėliai
32 2|       girdėti? Girdėti, kad gerai dabar liežuvius apmoką ir dar
33 2|    garbino pirm visa ko, todel ir dabar, pasijutęs nebepergalimai
34 2|         besiklausęs.~    - Keisti dabar žmonės, - tęsė senis visiems
35 2|           Skilandžių.~    - Ką gi dabar manote daryti? - paklausė.~   
36 2|      klausinėjo svetimasis.~    - Dabar ir advokatai suvelnėjo, -
37 2|      velnio ir mąstau sau: ką čia dabar prašyti ir kam pinigus duoti? ...
38 3|         brolis! Taigi ir žinau aš dabar tenai visus takelius ir
39 3|         pasenau, nebepaslenku; yr dabar gudresnių už mane seną;
40 3|     išlindai už nakties darbus ir dabar vėl žmones grobsi vidurdienį! -
41 3|        visa ko labai mokytas, bet dabar niekuo daugiau užsiimti
42 3|              Ponas "advokatas" ir dabar neapsiriko: ant rytojaus
43 3|       nedrąsiai tarė Rymeika, jau dabar rankoje laikydamas skepetukę,
44 4|           baisus, raudonas! - net dabar drebulys ima.~    - Dieve,
45 4|            Jėzau Marijate! kur aš dabar dingsiu?! - sudejavo moteriškė. -
46 4|            kuri senį aplankė; bet dabar, išvydęs tokios nelaimės
47 4|   nesistengė susieiti; Juozo butą dabar kasdien kas nors iš kaimynų
48 4|     pasitarti, reikalų apkalbėti; dabar, reikalui priėjus, sklendė
49 4|      pajuokuodamas.~    Atbėgdavo dabar su tėvais ir kaimynų vaikai,
50 4|         jau aš savąjį ir priėjau; dabar tu siek savąjį! - Pasenęs
51 5|  neturėdamas? Nebešildys jau tada dabar surašinėjamieji svetimieji
52 5|       išauklėtas... dvaro naudai. Dabar ir jisai nusidėvėjo iš eilės
53 5|         Išsikraustau visai; dvare dabar dykaduoniams nebėra vietos
54 5|          paniekintieji "chamai" - dabar nebe palankumą ir gerumą
55 5|              ko dar lendi? - Mat, dabar su manim visa taip." - Ką
56 5|        dabartinio pono! Kur gi ji dabar iškeliavo?~    - Nosies
57 5|        vargdienių.~    - Gailesis dabar ima, veizdint ir į tuos
58 5|          jiems tai nerūpi. O koks dabar valgis dvare - neduok Dieve!
59 6|      Išsikaštavo, išsiduostė, bet dabar gali jau nieko nebebijoti.
60 6|     atsakė liūdnai Laurinaitis: - dabar gi kalbų prisiklausyt teko
61 6|           Ka-ka-ka! - nusikvatojo dabar daktaras; - tai tu, broli,
62 6|        partamento daraktorius." O dabar tokie tenai laikai, kad
63 6|          jūsų šviesenybių. "Ko gi dabar trūksta?" - klausia. - Su
64 6|         duot matininką ir vežkis. Dabar gi, sako, paskutinius išsiuntinėjau -
65 6|         kaltas, kad jūs tylėjote. Dabar palaukt reikės: kai tenai
66 6|        stebėjosi sodiečiai.~    - Dabar vis gelto jau mūsų nebemėtys,
67 6|         ką laimėsi ? Priėmė užtai dabar ir prie savo stalo, privaišino
68 6|           visi vėl beišeiną. "Na, dabar tai iš mūsų nebeišsisuksi!" -
69 6|      degtinės turint rankoje.~    Dabar jau niekas nebebarė jo už
70 7|   nedrąsus. Ir visada nepakalbus, dabar pasidarė visiškai niūras.~    -
71 7|      paties pamokslo nesako. Kitų dabar klausk!~    - Laiko neturėjau! -
72 7|     kruviną prakaitą liejome, kad dabar sveikatą sudėvėjusius išmestų
73 7|           spartūs ir linksmi kibo dabar Palieknės sodiečiai į darbą.
74 7|   pažvelgė į kalbantį.~    Tiktai dabar pabojo didį, nepaprastą
75 7|                O Jėzau!... Kas gi dabar bus su mumis?~    - Reikia
76 7|           kas atėjo. Negalime juk dabar taip ir eiti šunų lodinti?!~    -
77 7| išlįsdamas iš tamsumos, tarytumei dabar nelaimė visai jau nebe tame,
78 7|       apvogė, tiktai tame, kad jo dabar namie nebėra ir jokiu būdu
79 7|           Jonušas pasiskubino jau dabar pro duris ir, nerimdamas,
80 7|       delno, matomą ugnį. Liepsna dabar stačiu stulpu iškilo aukštyn,
81 7|     pajėgas kitų naudai atidavęs, dabar turi drebėti del paskutinių
82 7|      pajėgomis ne tik už tai, kas dabar už jų šimtameti naudingą
83 7|      biauraus apgavimo, nes jiems dabar dar sunkiau visa ko nebetekti,
84 7|     stiprybę pragyvenus. Ir šitai dabar ta žiloji pasenusi, apdriskusi
85 7|       išraustas tam tikru bizūnu. Dabar senė, atsistojusi viduj
86 7|           dvaro esybėje, ir jisai dabar ėjo ramiausiai persiėmęs
87 8|   grįždamas Jonušas. - Nejaugi ir dabar neturėtų širdies?! Pasiuto
88 8|         buvusis dvare stalininku, dabar vokiečių "savuoju" pakeistas. -
89 8|         nenorėjote išeit geruoju, dabar reiks...~    - Neisiu ir
90 8|          reiks...~    - Neisiu ir dabar! - sopulingai sušuko Juozas.~    -
91 8|           užstojo visiškai žvėriu dabar pavirtusis Giniotis. Pasilenkė
92 8|           pasijutęs, Giniotis jau dabar vienu - kojos ir kumsčios
93 8|            į tikrą raganą: nagais dabar įsikibo, lyg tartum katinas,
94 8|          atjautimo to, kas dėjosi dabar. Nors taip buvo pasižadėjęs,
95 8|   išmėtytus žemėje įkilus, tartum dabar tiktai supratę visą savo
96 8|       jūrėmis rugiais, kviečiais, dabar tie laukai marguoja, geltonuoja
97 8|        ausį ir širdį linksmino, - dabar ruduoja suskurdusių avižų
98 8|          iš proto išėjo.~    Liko dabar vien biaurūs griuvėsiai