Part

 1 1|      žmonėms bent naudos būtų, o čia...~    Temo tada šviesusis
 2 1|      amžiną rimtąją gaidą...~    Čia jis sau, būdavo, birbynes
 3 1|          į lauką ir svajoja; jis čia ją, tartum, mato su lauknešėliu
 4 1|       dalgelis ant gembės, o jis čia po ta velėna!...~    Staiga
 5 1|     parsivežė vokietį, tatai jis čia darys tvarką, kaip jam jo
 6 1|                 Ir didesnių dyvų čia netrukęs matysi, - atsiliepė
 7 1|          žemės saują ir uostys, "čia žirn, čia kvieč" nutardami. "
 8 1|      saują ir uostys, "čia žirn, čia kvieč" nutardami. "Mes padarysime "
 9 1|      laukus ganyklomis... Bus ir čia taip pat; matysi.~    -
10 1|        kuo pasinaudoti; o šitas: čia gimęs, čia augęs, šitų dirvonų
11 1| pasinaudoti; o šitas: čia gimęs, čia augęs, šitų dirvonų duona
12 1|        dar "gyvi"? Kitą dieną ir čia senis būtų pasiremezinęs
13 1|        ką jaučia jo širdis!... O čia lygu ką sumąstavo ir stengias
14 2|                 Oi-oi! netrūksta čia dyvų, netrūksta: kasdieną
15 2|          Draskyti ir daužyti yra čia kam ir be manęs; yra tatai
16 2|      tatai smagesnių už mane. Aš čia pasamdytas. Kitkart ir aš
17 2|  pastumdėlis, be pastogės...~    Čia senio balsas sudrebėjo.~    -
18 2|          Kažin kaip bus pas mus? Čia, rodosi, taip pat daugumui
19 2|      Kaipgis: diena iš dienos ir čia tik popierių kažin kokių
20 2|      trukęs pamatysi taip pat ir čia savo akimis. Bet ką čia
21 2|          čia savo akimis. Bet ką čia bekalbėti apie žmones, kad
22 2|          nusispiovęs.~    - Buvo čia dyvų nemaža, kaip įsimanė
23 2|   kryžius savo vietoje, jeigu ir čia nebūtų atsiradęs velniui
24 2|          vaikis, žiūrėk, nesenai čia pakliuvo, bus dvejetas koksai
25 2|         dvejetas koksai metų, ir čia atėjęs trijų nepaskaitė;
26 2|      trauktis iš kelio! Taigi ir čia Giniotį pasivadino. Tasai,
27 2|          plikoji boba?... Ar jie čia meldžiasi, ar ką?~    -
28 2|      ponų.~    - Žiūrėk, kas dar čia nesenai atsitiko! - pasakojo
29 2|   skaudžiąsias mintis. - Įsimanė čia į tą lauką pasodnėje kas
30 2|     sugaudė ir išsidalijo.~    - Čia tai jau rodos nebe medžioklė,
31 2|         su viena panike iš kokio čia dvaro, tai kai priėjo prie
32 2|       tikino kaimyną Juozas.~    Čia dviejų senių kalbą pertraukė
33 2|        mieląja žemele apdalys. O čia laikas, belaukiant, taip
34 2|         Juozą su kumštimis, - aš čia tau išblaškysiu dvaro bičiulybę!~   
35 2|        tai ir rasi!~    - Tai ko čia tauziji dykai, kad toks
36 2|         padėjimas?!... Bet ką aš čia vepu? Senas esu ir kvailas;
37 2|       nesigaišinkite, girdi, nes čia negalima esą nieko padaryti.
38 2|         velnio ir mąstau sau: ką čia dabar prašyti ir kam pinigus
39 2|      sakau: išgerkiva. - Jis ne: čia - sako - kiekviena valanda
40 3|     suvažinėti?~    - Man nėr ko čia atmindinėt, broleliai, -
41 3|         grobiantį! aš jam... jam čia tuojau "prašeniją" ant pasturgalio
42 3|       mane biauros?!...~    - Tu čia man, senasis arkliavagy,
43 3|     žmogus buvo toksai gudročius čia pat vietoje: ar tai "varlė"
44 3|    klausdavo pagaliau žinovas. - čia, mat, ir prakaito reiks
45 3|      pratarė vienas iš jų.~    - Čia tai nebus pro šalį, - nutarė
46 3|     bučiuoti.~    - Oi-oi-oi! ką čia bedaryti? - rūpinosi daktaras.~    -
47 3|  nežymiai pratarė Rymeika, - jog čia žmogus savęs vertas.~    -
48 3|   Jonušas. - Rodos, nebūsime jau čia prakišę, - pridūrė, čiupinėdamas
49 3|         mazgeli su popierėliais. čia bet atsiminė du pūru sėmenų,
50 3|        patys - akis turime: koks čia jums, ponai, pelnas, koksai
51 3| sodiečiai.~    - Ko gi belauksi? Čia laukti negalima: poryt iš
52 3|  sparčiau seksis, - ragino. - Ką čia bekalbėti apie kokius nesusipratimus!
53 3|          šiaip ar taip . . . Kas čia šiandien? - Sereda! Na,
54 3|      subatą pavakariu galite vėl čia susirinkti: ar blogą ar
55 4|          galvą tas žaltys! . . . čia kas nors yra!...~    - Ir
56 4|      dievobaimingai Jonušas.~    Čia pat buvo jau ir jųdviejų
57 4|    Staiga sušliukštėjo kažin kas čia pat už nugaros. Tamošius
58 4|          apstiro begulint. O kam čia man tą galvą aprišo? - paklausė
59 5|      užmiršo ir jisai, kad nieko čia neturi savo, kad visa tai
60 5|     protauji, - pertarė ponas: - čia politika to reikalauja.
61 5|           atsileido jų širdys ir čia pat pasodino jį arbatos
62 5|  išspaudę, išmeta į mėšlyną.~    Čia senuko balsas sudrebėjo,
63 5|     žiūri - Donner Wetter!...... čia jau pritrūko vokiečiui ir
64 6|      kitus iškalbesnis.~    - Ko čia ir beklausiate? Džinkt,
65 6|             Vieta, broleliai, ne čia pat, - pradėjo ponas daktaras
66 6|         asabos" einant.~    - Ką čia kalbėti! - pritarė Laurinaitis.~    -
67 6|          man nuo to plepėjimo; o čia pat bufetas vėl linksta
68 6|      visu debesiu. Aš į kiemą, o čia kažin kas kaip suriks brač:
69 6|       šneka, kaip žirnius beria! čia pas mus ir urėdninkas taip
70 6|        auksinėmis švytuoja, kaip čia pas mus jenarolai! Net būgštu,
71 6|       Taigi susiprask, sako, kad čia jau sidabriniais neužkiši;
72 6|     broleliai, prie "pakaros", o čia galvoju, kaip tik drūtas,
73 6|      protauti reikia stipriai. O čia lyg tyčia pašoko man į galvą
74 6|       tai būtų padaręs.~    - Ką čia ir bekalbėti: mums aukso
75 6|    praneškite, aš juos tuojau! - čia globėjas įsikarščiavęs,
76 6|        visa blaivai...~    - Kam čia ir galvą besukti! - priešinosi
77 6|      apsidairė stiklo.~    - Kam čia tų niekų? - nekantriai sušuko
78 6|         sienos.~    - Žiūrėkite! čia štai kelias - 13 rublių,
79 6|        jau 51. Matote?~    - Kas čia mums bematyti! - tarė nerimastaudamas
80 6|    duosiu ir jums paragauti.~    Čia daktaras atsikėlė, atsidarė
81 6|     šalies ponai savus žmones, - čia gimusius, čia augusius darbininkus,
82 6|          žmones, - čia gimusius, čia augusius darbininkus, nuo
83 6|       buvęs.~    - Tai tu man! O čia būdami - tokie puikūs! -
84 6|     padėjęs, kad būtų taip, kaip čia prie mūsiškių aukštenybių,
85 7|        vėl Tamošius:~    - Ar aš čia tau visus degtukus sudeginsiu?!...~    -
86 7|         plytgalį:~    - Šalin iš čia! - suriko vėl: - ar nematai,
87 7|     Laurinaičio butas. Nemiegojo čia: pro mažučius senos apdribusios
88 7|            Nepaprastu darbu buvo čia užsiėmę: laikas buvo šienauti,
89 7|          laikas buvo šienauti, o čia ištisai atatiestus dalgius
90 7|    laikas buvo šienauti, arti, o čia spragilus raišiojo.~    -
91 7|             Visi išviena rengėsi čia į mirtinąją kovą vienodai
92 7|           Priėjo Juozo trobą. Ir čia šviesos negesė.~    - Kažin
93 7|        susimilk ant mūsų!~    Ir čia Jonušas sustojo tarpduryje
94 8|      numušti taikeisi?~    - Tai čia gyvasakių pasirinkęs turėjau,
95 8|    įeidamas į vidų.~    - Tai ko čia verksime, tėtuli, - atsiliepė
96 8|          tartum nekaltas kraujas čia žmogžudžių pralietas visa
97 8|        statydint išnauja; bet ir čia pajėgų nepriteko: privarė
98 8|    pelningai ėmė verstis. Bet ir čia - reikia nelaimės! Sukti