Part

 1 1|            išraižytas šakeles.~    Visa ko tenai buvo priraižyta.
 2 1|          neprasimanė.~    Išbaigęs visą gražumėli, padėdavo ant
 3 1|           keliolika užkarpų ir per visą sienojo plotį išpiautasis
 4 1|     sraunojo upelio čiurlenimas, - visa tai buvo jo "svietas". Jis
 5 1|         buvo jo "svietas". Jis tai visa taip karštai mylėjo, nors
 6 1|      kūdikystės, iš jaunųjų dienų. Visa ko buvo: ir linksmų ir liūdnų
 7 1|          ir liūdnų valandų. Juozas visa ko matė: ir šilta ir šalta,
 8 1|            Oi, ta giria, giria!... Visa kaip kitąsyk, kada Juozas,
 9 1|  nesižinojo pats, kur dėtis.~    - Visa kaip tada, - mąsto senis. -
10 1|           tie keliai dar tebėra... Visa kaip tada, tik jis vienas
11 1|           šnabžda tylomis, - buvo, visa buvo, ir pražuvo, kaip sapnas...
12 1|      apraudos? Niekas.~    Pražuvo visa tą valandą, kada jiedviem
13 1|         jiems atsidarę ir Dievulis visą glėbį laimužės jiems išmetęs: -
14 1|           savo lizde taraliuoja... Visa ko yra, tiktai tavęs, Joneli,
15 1|       minkšto pūkelio ar trupinio; visa užmiršta ir puola išsižioję:
16 1|      gudruočius, kuriems ir pavedė visa tvarkyti. Broleli mano!
17 1|            pamojo ranka. - Et! bus visa gerai: nenori jie - nueisiu
18 1|     skriaudos aimaną; žodžiu, matė visą šiame pasauly galimąjį pragarą
19 1|      nepasikartotų. Jam rodės, jog visa pridera dabar nuo tų žodžių,
20 1|           ir mokėtų ponui išsakyti visa tai, ką jaučia jo širdis!...
21 2|        daro tie nevidonai!?...~    Visa gatvė ir aikštė iki pat
22 2|           kuo aiškiausiai parodytų visą to darbo baisenybę!.. Žemę
23 2|            rankos linkon ir pamatė visą būn varnų, kurios, ir savo
24 2|         dedasi! ... Bet tai dar ne visa. Pasižiūrėk, brolau, tenai,
25 2|     Šventųjų litaniją; o paskui su visa šeimyna maldaudavęs Viešpatį
26 2|          bado ir karo apsergėjimo, visa ko drauge ir ko nors ypatingai
27 2|                 Na, ir ką ponas? - visa užmiršęs ir lyg bijodamas,
28 2|             Bet vos išsitraukė, ir visa pamiršęs, pradėjo su pamėgimu
29 2|            neriantį. Šiurpuliai jį visą perėjo, ypačiai tiek dyvų
30 2|              o kur sodietis žmogus visa tai ras, jeigu ne karčemoj?
31 2|      sukčiams, kurie iš savo pusės visa ką žadėjo, ko tiktai kas
32 2|        neblogai. Bet tu geriau tai visa turi žinoti, vakarykščiai
33 2|           Laurinaitis garbino pirm visa ko, todel ir dabar, pasijutęs
34 2|         nebuvome? kam nekišome?... visa, kaip į vandeni! - liūdnai
35 3|          dar, pats į akis stoti ir visa, kai reikiant, iškloti.
36 3|      Laurinaiti, klausėsi iki šiol visa ko tylomis; bet, matyt,
37 3|        karčemos gyventojas esąs iš visa ko labai mokytas, bet dabar
38 3|      daiktais nešina ir, sustačius visa ant nepuikaus stalo, pati
39 4|             Visur buvo taip gražu, visa džiaugėsi pavasario sulaukus,
40 4|         neisiu! Gana jau! Pamačiau visa!~    Ir verkė, aimanavo
41 4|           seniausias dvaro tarnas. Visą savo amžių praleido jis
42 4|        Riškus, artimųjų nebetekęs, visa širdimi prisirišo... prie
43 4|            tai turįs būti dėkingas visą savo amžių ir savo ponams
44 4|          už gyvenimo keliavedį. Ir visą amžių tą apžadą tikrai pildė.
45 4|            apie tat sužinojęs.~    Visa ponija leidosi juokais ir
46 4|         būti jam naudinga, jau jis visa ko esąs išmokytas.~    Keletui
47 4|            šis, - juk jis iki šiol visa veda?~    - Paseno jau! -
48 4|           buvau ir beužmiršęs, jog visa tai ne savo, jog kada nors
49 5|             priiminėjo pinigus, ir visa ištikimai atiduodavo ponui
50 5|         nieko čia neturi savo, kad visa tai svetima, visa ponų,
51 5|        savo, kad visa tai svetima, visa ponų, ne jo; užsimiršo besąs
52 5|            ponas poniai: - rodosi, visa ko turi pas mus, o vis ji
53 5|           labai prie jų gretintis. Visą gi savo širdį su dvasia
54 5|      įsisvajojusiam, kad jau be to visa ko nė nebeapsieitų, kad
55 5|           arba išspaudą, iš kurios visa išspaudę, išmeta į mėšlyną.~   
56 5|       lendi? - Mat, dabar su manim visa taip." - Ką gi aš veiksiu? -
57 5|    keliomis valandomis sava tvarka visa apžergusi, ir man stačiai
58 5|            šunį pakorė tvoroje!... Visa atėmė: sveikatą, jaunystę
59 5|        visus žada išmėtyti ir žemę visą prie dvaro suimti: kažin
60 5|         jums bepasiseks!~    - Jau visa turime! - karštai tvirtino
61 5| nusikvatojo Rymeika. - Trankosi po visą pasauli, kur giltinė įsakė,
62 6|    atsirado!~    - Na, palaukit gi visa reikia dirbti nuosakiai! -
63 6|          Tam juk ir važinėjau, kad visa tikrai ir be abejonių sužinočiau.~   
64 6|        pinigėlius išleidau. Reikia visa blaivai...~    - Kam čia
65 6|          ir pinigai savu. Pas mane visa visada turi būt aiškiai
66 6|                 Taigi jau rodos ir visa, o tuo tarpu dar ir savų
67 6|       ištvirkėli, ar tai aš vienas visa valgysiu? Eik tu šioks,
68 6|             Ministerio rūmuose juk visa taip sudaryta: durų ir langų
69 6|       karčema. Juk tarp tokių ponų visa kitaip vadinasi. Užeina
70 6|        kokios marinuotos žuvies, - visa šaltai mat valgosi priešpiečiams -
71 6|  pasigardžiuoti. Taip po trupinėlį visa ko bedažant, žiūriu, mano
72 6|           jokių nebereikią, nes ir visą didžiąją Rusiją su vokiečiais
73 6|      žmones į tyrus laukus varo ir visa vokiečiais apleidžia. Subruzdimas,
74 6|          nerastumei. Kiek gi tenai visa atsieina, galite nors kiek
75 6|         iki mirdami neužmiršime ir visa atlyginsime su priedu! -
76 6|     vietose, matėte, kaip brangiai visa atsieina.~    - Tai ką čionai
77 6|     įsikarščiavęs trenkė ant stalo visą rublį:~    - Ubagas rublis,
78 7|           sveikatą pralaidokavo ir visa, kas mūsų, niekinti išmoko!
79 7|          kojomis, griaut į purvyną visa, kas mūsų širdims brangu
80 7|            mes visada iš tavo tėvo visa perkame ir pas jį geriame.~    -
81 7|      atlyginti gaminama, bet ir už visa, ką siekia žiloji atmintis.
82 7|            jiems dabar dar sunkiau visa ko nebetekti, sveikatą ir
83 8|          širdies?! Pasiuto žmogus: visa savyje slepia!... Rodosi,
84 8|     barškinimas šaukštais, nes per visą pereitą dieną niekas nebuvo
85 8|            Sodiečių butuose tartum visa buvo išmirę: nebesirodė
86 8|      nežinia iš kur.~    Staiga tą visą ramybę pertraukė nemažiau
87 8|     nežmonišku balsu ir atšoko per visą priešakį nuplikintas verdančiu
88 8|       dvasią paleido.~    Išgriovę visa ir galutinai išdaužę, įniršę
89 8|        tartum dabar tiktai supratę visą savo nelaimę, pradėjo garsiai
90 8|          malonus likimas apsaugojo visa prastojusį ir nieku nesutepusi
91 8|       Atėjo antroji naktis, ir vėl visa aplinkinė nušvito gaisro
92 8|       prokylį kas nors kilsta, tik visa į nuopuolį dar didesnį besmunka,
93 8|           čia žmogžudžių pralietas visa ką išdegina; tartumei iš
94 8|         kūnų kirminai spiečiasi ir visa naikina jų pražudytojams
95 8|    nesubrendusiais savo sumanymais visa išgriovė, sulygino su žeme
96 8|       griuvėsius. Kitam duodavo ir visą tabakinę atminčiai, bet