Part

 1 1|             Įmaus į purvyną, tai ir po gražumo! Būtumei verčiau
 2 1|        butas, giria, kurios gelmėje po velėna gulėjo Jonukas su
 3 1|   prigudusios prie to balso karvės, po viena kitos nėrėsi laukan
 4 1|          darbo parėjus. Pasižvalgyk po merginas, ir kuri pritiks
 5 1|             Šit kryžius palaukėj... Po tuo kryžiumi, po veja, jo
 6 1|        palaukėj... Po tuo kryžiumi, po veja, jo Jonelis guli...
 7 1|        sodnelis žydi, klesta; bitės po šakas ūžia; gluosnyje gandras
 8 1|      dalgelis ant gembės, o jis čia po ta velėna!...~    Staiga
 9 1|        nutraukė.~    Juozas bailiai po girią apsidairė ir, šypsodamas,
10 1|        susimąstė, klajodamas akimis po linkinę ir sodiečių butus.
11 1|             ilgablauzdžiai stypsojo po laukus su knygomis rankose!...
12 1|        Žinai ką, kaimyne! - pratarė po valandos: - aš manau, jog
13 1|               ėmė piktai murmėt sau po nosia, atsipeikėdamas senis.
14 2|            Todel atsidėjęs žvalgėsi po pažįstamąsias vietas. Pirmiausia
15 2|           didelis kryžius stovėjęs, po kuriuo per kryžiaus dienas
16 2|           mielasis! - šnabždėjo sau po nosia: nei proto, nei širdies
17 2|             turinčių jautrią širdį, po užjūrius neišvėdintą ir
18 2|             užjūrius neišvėdintą ir po miestus neprarūgintą.~    -
19 2|         bepriglaus vargingąją galvą po Jurginių!? ... Toksai, tur
20 2|             kažin koks ponas. Žodis po žodžio, išsipasakojau. Tas
21 3|        muštynes žydai, ėmė vedlauti po vieną susikruvinusius karžygius
22 3|          per mišką. Bet dar, girdi, po to nepasiliovęs, ir kitą
23 3|      padaryta, daktaras vedęsis ten po vieną ligonis. Jeigu tai
24 3|            jokio vaisiaus - nei kam po trobą pačiauškėti; tiek
25 3|                galvojo rūpestingai. Po valandėlės susiramino. -
26 3|       Susijuokė vyrai, dairydamiesi po kampus. Bet ir tikrai nebuvo
27 3|           ir dar vieno kaimyno, kas po 20 rublių; vienas dar rytoj
28 3|               Vaikyk tu paskui vėją po laukus!... Ir ministeriai,
29 4|          šokinėdami, lyg jau katras po dvarą būtų turėję. Tamošius
30 4|             tavo būtų širdis, jeigu po kojomis nuolatai žaltys
31 4|                Perskelčiau kramę ir po visam, - tarė Rymeika.~    -
32 4|           pritiko prie širdies, nes po valandėlės tarė:~    - Ir
33 4|        ranką!~    - Netruks velnias po kailiu pajusti! - pritarė
34 4|              Šiurpuliai ima! mirtis po girią vaikščioja! - atsiliepė
35 4|        susitiko draugė. Tetervinas, po alksnyną baubdamas, skundėsi
36 4|             matydami mirties šmėklą po linkinę slankiojant.~   
37 4|           idant ryto metu turėtų ko po kaimynus apsakinėti.~   
38 4|        nusišypsojo ir ėmė žvalgytis po trobą.~    - Motin! - tarė: -
39 4|       avinas sumanytų su volungėmis po medžius lakioti!? Argi ne
40 5|         neišeina. Tuo tarpu dar vis po porą sykių per dieną nežinia
41 5|             siuntė man į kambariuką po torielėlę išpliauškintos
42 5|     nusikvatojo Rymeika. - Trankosi po visą pasauli, kur giltinė
43 5|    Apsižiūrėkite tiktai, kas dedasi po aplinkinius dvarus! Nebepasitenkina
44 5|            kojomis typ typ stypsoja po lauką, kiekvieną akimis
45 6|          pilna burna...~    - Ko gi po velniais taraliuoji iš aplinkio,
46 6|              apsipraust, apsivalyti po kelionės prie šitokios "
47 6|       užaugę, paskutini sklypelį iš po kojų atima!~    - Žinojau
48 6|          kietas kvatojimas pasklido po senosios karčemos griuvėsius.
49 6|          Ataušę kiek ir atsipeikėję po taip gyvų įspūdžių, vyrai
50 6|          vėl atsiminė raudongalves, po kišenes bebildančias. Susimerkė,
51 6|           Dievas davė - išsimeskime po burną.~    Laurinaitis apsidairė
52 6|           ir ministerienės tarnaitė po 5 rub., vėl 10; tai turime
53 6|       nebereikia, kaip tik likusius po pažasčia pasispaudus skubintis
54 6|     žmoniškai išsiversiu. Pastačiau po silkę, dvejetą menkių, kaip
55 6|         saldus pasigardžiuoti. Taip po trupinėlį visa ko bedažant,
56 6|              Tada aš liepiau paduot po gerą stiklinę šaltos kavos
57 6|            Pagaliau - tartis: žodis po žodžio susitarė, surašė
58 6|            mes čionai besigėrėjame. Po dešimtį rublių nuo žmogaus
59 6|           žmones. Tada penki žmonės po 10 rub. - 50; lekajus 5 -
60 6|        neužsirūkęs. Penketas cigarų po 5 rub.... taip, taip, mielieji -
61 6|              taip, taip, mielieji - po 5 rub. Į kieno vežimą sėdai,
62 6|             susidėk! Kad užsirūkėme po mastinį cigarą, kad pasileidome
63 6|          delto vežikui arba lekajui po penkrublę davinėti, rodos,
64 6|             tokie, kurie turi kitas po keletą dvarų. Dešimtinėmis
65 6|    aukštenybių, už mažiausį mažmožį po penkrublę lupęs?~    - Užsienių
66 6|       pagarbinimų; buteliai tuštėjo po vienas kito; ištuštėjus
67 6|           Laurinaičiui į kepurę dar po porą grivinų: ponas daktaras,
68 7|            jau, brolyti. Ir kunigas po du kartu to paties pamokslo
69 7|            niekinti išmoko! Trempti po kojomis, griaut į purvyną
70 7|             gyvuliams šalto vandens po dienos karščio atsivėsinti.~   
71 7|      prisiglaudė, kaip putpeliukas, po Jonušo pažasčia.~    - Kodel
72 7|    grieždamas, daužydamos patamsyje po kampus, baigdamas braižyti
73 7|      prasideda! -niūrai kartojo sau po nosimi senis, veizdėdamas
74 7|       likimo? Kodel?!... O kad taip po dvaro stogine paleidus raudonąjį
75 7|          Tie gana ilgi metai ramaus po baudžiavos gyvenimo, kaipo
76 7|            atsibučiavo su kaimynais po kelis kartus, nes nebuvo
77 8| pasityčiojimo juokas, ir stovėjusis po medžiu Tamošius paklausė:~    -
78 8|                  šnibždėjo pats sau po nosia sustirusis senis; -
79 8|           skardžiu atbalsiu garsėjo po mišką. Veltui ramino ją
80 8|          duris laukan, ir, gavę vos po porą lengvų nagaikų, atsidūrė
81 8|          griaunamos trobos: sustojo po vienatiniu likusiu medeliu
82 8|             baugi vietovė pasidarė: po dvaro griūvėsius kas nakt
83 8|             pasiristi; tai švilpavo po mišką, tai tabaku vaišino
84 8|           mėšlą, supiltą posnagoje. Po kaimo liekanas senė Laurinaitienė
85 8|           tarnauti parsisamdė, taip po miestus, po dirbtuves iškriko;
86 8|        parsisamdė, taip po miestus, po dirbtuves iškriko; į užjūri
87 8|        veidu, nesusilaukusi vedėjo, po žydus miestelyje "žlugtužį
88 8|             dienų, bešlitiniuodamas po buvusio savo kiemelio griuvėsius
89 8|            kiemelio griuvėsius arba po maištininkų kapus, kartodavo