Table of Contents | Words: Alphabetical - Frequency - Inverse - Length - Statistics | Help | IntraText Library
Alphabetical    [«  »]
uredninkas 1
urururur 1
usus 2
už 88
užare 1
užauge 1
užaugo 1
Frequency    [«  »]
96 visa
91 jo
89 po
88 už
85 kur
84 gi
73 vel
Lazdynu Peleda
Ir pražuvo, kaip sapnas

IntraText - Concordances


   Part
1 1| Besibiauriji, tėvai; kas tau tai mokės? Įmaus į purvyną, 2 1| nebetoks!...~    Toliau laukas; lauko upės krantas; tenai 3 2| manęs; yra tatai smagesnių mane. čia pasamdytas. 4 2| senis, traukdamas Juozą rankovės. - Eiva!~    Daug 5 2| apsimovęs, manosi didesnis esąs Dievą. Taigi tas Stapis 6 2| Blinda beveik jo nepakoręs apiplėšimą vargdienės moteriškės, 7 2| žodžius išgavo - lyg tyčia valandą užsimiršimo.~    8 2| nusisuko eiti atgal. Tiktai vartų atsiminė, jog prie 9 2| nevieną nubraukė, bepykdamas jau ant savęs. Prisėdo 10 2| kiekvienas bežemis sodietis mažiausį žemės sklypelį!... 11 2| vyrai. Ir jie netuščiomis stalo sėdėjo; Tamošius gi, 12 2| jau buvo begriebiąs senį apykaklės, kaip staiga prišokusiu 13 2| akys! - kvatojos sėdintieji stalo, žiūrėdami į besikėsojantį 14 2| kaip anas. Ėmiau prašyti. žodžio sudaužėva rankas, 15 3| susižvalgė savo tarpe, o kitus nekantresnis Rymeika 16 3| kiti vyrai.~    Žinovas galvos nusitvėrė:~    - 17 3| nebepaslenku; yr dabar gudresnių mane seną; tegu padirba 18 3| daug ir neprašytas, bet svetimus pinigus tai man 19 3| jis čionai liežuvį laidys! jis mane biauros?!...~    - 20 3| Nesenai sląstų išlindai nakties darbus ir dabar 21 3| pagyvenimą, apsisuko ir kelių dienų žiūrime - jau 22 3| taip, kad tie išvestieji durų,atsikvošėję, vėl ėmė 23 3| vieni nepasigailėdami kraujo žinovą, kiti kovodami prieš 24 3| lipdinęs į pakabintąją keturių kampų drobulę, apačioje 25 3| sprukęs stačiai į laukus. kokio varsto tiktai atsikvapstęs 26 3| karto. Tikrajam daktarui penketo mylių esant, brangus 27 3| Ir vis tai nebrangiai: penkelgę buvo ir patarimas 28 3| Tai bent žmogus! žinojai penkelgę užmokėjęs! - 29 3| paaiškins, kodel aukštesnė paprastąją kaina.~    - 30 3| pripažinta žemė nuo dvaro ir dvejeto savaičių paskirta 31 3| prižadėjo išieškot... - gerus pinigus ir, žinoma, 32 3| paklaustasis: - pasiskolijau, dvi dešimti rublių du pūru 33 3| Dievas tik atlyginti tegali tokią malonybę, už tokią 34 3| tegalitokią malonybę, tokią artimo meilę! - kalbėjo, 35 4| sušliukštėjo kažin kas čia pat nugaros. Tamošius nubalo, 36 4| nemėgo jo, kaip ir kiti, pono malonę, kuri senį 37 4| rankomis taip atsimokėjęs jo kitąsyk pasišventimą; 38 4| drauge su ponaičiais, kad jis tai turįs būti dėkingas 39 4| širdies prisiėmė sau gyvenimo keliavedį. Ir visą 40 5| kaip reikiant atsilyginti gerąją širdį, bet dar ir 41 5| tebesi jaunas ir stiprus ir tris dirbti pajėgi; ateis 42 5| dvaro ponai prisiėmė savąjį... Ir jisai pats 43 5| ir mokslo. Teko vergauti nebeatgrąžinamąją skolą. 44 5| mylėjo gelto ir guodojo nepaprastąjį meilumą ir 45 5| naudos poniškųjų malonių pašvęstąjį naudai gyvenimą: 46 5| staiga trr... trr... trr... pat vokiečio nugaros. Kur 47 6| jums, mielieji kaimynėliai, meilųjį žodi ir gerąją brolių 48 6| papasakosi ir patarsi, ar tai mes kalnelio rasime? - Priėjęs 49 6| moterys, aplink apspitusios, kita kitos ėmė šaukti:~    - 50 6| paklausė Jonušas, kurs buvo kitus iškalbesnis.~    - 51 6| kad kaklas bus storesnis mūsų vyrą per juostą - čirškina, 52 6| Truputį kiek suklysi, - tuojau čiupros už kupros: gausi " 53 6| suklysi, - tuojaučiupros kupros: gausi "duraką", 54 6| jam rankas bučiuoju, o jis čiupros paduskino ir šaukia 55 6| dovanodamas pertraukimą taip vaizdingą pasistebėjimą 56 6| juos atgal į Rygą! - šūkavo vienas kito vyrai, ir linksmas, 57 6| kvepiančią vonią pasidaryti, kurią jau ir nebeatmenu, 58 6| pasikalbėjus, pamarmėjus. kokio pusvalandžio visi 59 6| senesnių laikų. Tuojau mane rankos, į karietą, ir tiesiai 60 6| tai yra prie durų arba ir durų ir, gudo mėnesi pralaukęs, 61 6| neskaitant 10 rublių, užmokėtų pasiskolinimą tinkamų rūbų. 62 6| pasiliktumei gudo mėnesį vartų tenai keliavęs. Tenai 63 6| prie mūsiškių aukštenybių, mažiausį mažmožį po penkrublę 64 6| Dabar jau niekas nebebarė jo pertraukimą Visi užjausdami 65 7| sveikatą sudėvėjusius išmestų tvoros, išgintų badu dvėsti 66 7| kodel ne! Tiktai man duosite tai tris kapeiku.~    - 67 7| kapeiku.~    - Gana jau gana! keletą žodžių, dar kreida 68 7| Pagrobė Tamošius žyduką pažastų ir pakėlė ligi parašo.~    - 69 7| broleliai, labai žemai malonius skatikėlius. O 70 7| jokiu būdu nebegalima jam tai kaulų sutriuškinti ir 71 7| degtuką.~    Jonušas sugrobė rankos.~    - Tamošiau, 72 7| bėgti. Vieko pritrūkęs, kokio pusvarsčio apsistojo: 73 7| Pasiutimas pagavo ir .~    - ? ... Kodel jis, niekam 74 7| visomis pajėgomis ne tik tai, kas dabar šimtameti 75 7| ne tiktai, kas dabar šimtameti naudingą trūsą 76 7| atlyginti gaminama, bet ir visa, siekia žiloji atmintis. 77 7| rankomis, šaukė garsiau kitus sausu, krykščiančiu 78 7| susimilk ant mūsų! - garsiau kitus sušuko nors ašaromis 79 8| Stonslovu sutrupinsime visus dar vartų! - šaukė ant jos brolis 80 8| duris, senis gi atsistojo stalo, iškėlė rankas lyg 81 8| visiškai! Mielasis Dieve! - ? - Kodel? ... Tėvynės 82 8| prašvisti, ir saulutė pasirodė miško.~    Aptilo dvaro 83 8| šlitiniuodamas Giniotis, priduotas "vadovą". Užpakaly Giniočio 84 8| kodel šiąnakt budresnio kitus.~    - Svečiai! svečiai! - 85 8| dirvono, o kazokas sugrobęs vienos rankos vilko žeme 86 8| kazokus ir su arkliais, ir pačiam teko keletas 87 8| kuo nuožmiausiai atkeršyti tokį nužeminimą, kaip ir 88 8| nieku neprasikaltusio ir kitus turtingesnio senio


Best viewed with any browser at 800x600 or 768x1024 on Tablet PC
IntraText® (V89) - Some rights reserved by EuloTech SRL - 1996-2007. Content in this page is licensed under a Creative Commons License