Part

 1 1|         buvo, kad nesižinojo pats, kur dėtis.~    - Visa kaip tada, -
 2 1|       pasveikino Juozą žmogus. - O kur gi jūs keliaujate? Juozas
 3 1|       klausimą atsakė:~    - O jūs kur?~    Užėjusis Juozą žmogus
 4 1|          baudžiauninkas to paties, kur ir Juozas, dvaro. Nuo 63-
 5 1|      Tamošiaus pasveikinimu.~    - Kur gi jūs? - pakartojo, nežinodamas
 6 1|         mūsų ponas pasimirė?~    - Kur gi nežinosi; girdėjau.~    -
 7 2|            sudrebėjo.~    - Dabar, kur gaunu darbo, pavalgyti -
 8 2|             pavalgyti - ten namai; kur numirsiu - ten bus kapai.~    -
 9 2|            ten bus kapai.~    - Iš kur gi tamsta esi? bene... taip
10 2|          rankų, atsidūrė bala žino kur prie šito vokiečio, su kuriuo
11 2|            vokiečio pirmoji ranka: kur reikia žmogų apdaužyti,
12 2|        prie pono ir prie vokiečių. Kur tu! gaujos tuoj sulėkė iš
13 2|          kaip gyva žuvelė puode, - kur beišbėgsi! ... Susisuko
14 2|         pasikalbėti su "kitais", o kur sodietis žmogus visa tai
15 2|            nebespiriamas rūpintis, kur bepriglaus vargingąją galvą
16 2|           gyvenime pamatytiems, iš kur ir kas esą, nežinomiems
17 2|          Didelį rūpesnį turėjo, iš kur begaus tiek pinigų visiems
18 2|      ieškok, belsk pats, kad žinai kur! Tuščiai tauzyti kiekvienas
19 2|            pečiais patraukė.~    - Kur nebuvome? kam nekišome?...
20 3|           Reikia mokėti ir žinoti, kur prieiti! Jau man nepasakysite,
21 3|         Tai kaip? ... prie ko? ... kur gi reikia eiti? - ėmėsi
22 3|         dvaro apmokėtas! Mes patys kur nebuvome! kiek pinigų kam
23 3|            žinojo - labiau ir mėgo kur svarbesnius reikalus baigti
24 3|            Galmino kreipeis?~    - Kur gi kitur gausi? - atsiduso
25 3|              Šiemet miežių nebebus kur pasisėti? Bulbėmis vienomis
26 3|         nedaug beliks. Užsidirbsiu kur ir išsisuksime šiaip taip, -
27 3|       kampus. Bet ir tikrai nebuvo kur atsisėsti: viename tik pasienyje
28 3|          kaltę suvers, o poną tada kur besurasi?...~    - Tai tiesa! -
29 3|         prie jūsų, kaip prie tėvo; kur gi mes, prasti žmonės, kitur
30 4|       kurkti: "Kotre! Kotre! Kotre kur? kur? kur? kur peilis? kur
31 4|           Kotre! Kotre! Kotre kur? kur? kur? kur peilis? kur peilis? -
32 4|             Kotre! Kotre kur? kur? kur? kur peilis? kur peilis? -
33 4|        Kotre! Kotre kur? kur? kur? kur peilis? kur peilis? - kokis?
34 4|         kur? kur? kur? kur peilis? kur peilis? - kokis? kokis?
35 4|     nuplaukė oro vilnimis į lizdą, kur jį meiliai taraliuodama
36 4|       žinau.~    - Jėzau Marijate! kur aš dabar dingsiu?! - sudejavo
37 4|     pasitrauk šalin!" - ir eik sau kur benorįs! - Ka-ka-ka! - sunkiai
38 5|             ar ne vis tiek tokiam, kur juos suvartos?~    - Moteriškai
39 5|   nesudėjęs!... Manė paimti nuomon kur gražų žemės plotelį; matėsi
40 5|           senasis Kajetonas: - eik kur benorįs, nes mums jau nebetinki! -
41 5|          nes mums jau nebetinki! - Kur tuomet bedingsi? kur beprisiglausi,
42 5|               Kur tuomet bedingsi? kur beprisiglausi, nieko sava
43 5|      rankoje ir lazda antroje.~    Kur gi dėjosi jo dar jaunose
44 5|  nušluostyti sausai.~    - Tamsta, kur išvažiuoji? - paklausė Jonušas,
45 5|        Jonušas, tiesdamas ranką: - kur gi taip? ... ar ilgam?~    -
46 5|         bus lengviau ir linksmiau. Kur beeisite? Kas per kalbos?
47 5|         arklių kinkinius. Nežinant kur bepasidėti, vis tai dar
48 5|          taip pat dabartinio pono! Kur gi ji dabar iškeliavo?~    -
49 5|         pragaišino ir galop... eik kur akys neša!~    - Pasakyk,
50 5|        žemės sklypelis naudą neša: kur negalime prieiti su žagre,
51 5|          Trankosi po visą pasauli, kur giltinė įsakė, ieškodami
52 5|           už pat vokiečio nugaros. Kur gi dings žmogus?!...~    -
53 6|          Gana jau, gana, tamstele! Kur beeisi tokiu keliu? Kas
54 6|            gyvybės. Išmetė dvaras, kur vieką savo palikau, - kam
55 6|          Paskui papasakosi jau, iš kur atsirado!~    - Na, palaukit
56 6|      reikia: kožnas turite žinoti, kur dingo jūsų pinigai, kad
57 6|     prisėskit, meldžiamieji kursai kur sugebės! - kalbino meiliai
58 6|            kaip suriks brač: stoi! kur lendi! Mat, tenai visi mokyti:
59 6|            ar virdamas - atsidursi kur pipirai auga. Taigi ir aš,
60 6|      šaukia ant manęs: "Vėjavaiki! kur gi buvai pražuvęs? Ar tai
61 6|            prašymų nebesiunčia?" - Kur tau bus laimingi! - sakau: -
62 6|         kaip užkeiks: "Aš juos!... Kur gi buvai? Ko tylėjai? Kodel
63 6|         apyskaita reikia pabaigti, kur jūsų pinigėlius išleidau.
64 6|            Sveikas gyvas! Sveikas. Kur beeinąs? ir taip toliau.
65 6|      pavojaus? Kokios nelaimės? Iš kur?" - puolėsi per kits kitą
66 6|         vietų! Kad ims klausti! Iš kur aš žinąs? Kur matęs? O aš
67 6|          klausti! Iš kur aš žinąs? Kur matęs? O aš tuojau ir pasakoju,
68 6| nepasirodysi. Rasit, ir mūsų ponas kur tokiu lekajumi prie karaliaus
69 6|       stebėjosi Rymeika.~    - Bet kur gi jisai pinigus būtų padėjęs,
70 7|        siurbėlė, lekajum, tur būt, kur buvo, ne mokslus padorius
71 7|            Tegu grįšta pats tenai, kur jaunybę ir sveikatą pralaidokavo
72 7|          pasigedo Tamošiaus.~    - Kur jisai pradingo?~    - Traukiasi
73 7|          tenka judint seni kaulai. Kur gi patsai bekeliaująs? -
74 7|          naktelę ir aš dar beturiu kur galvą prisiglausti.~   
75 8|       beveik iš tos pačios vietos, kur numetė gyvasakius, pasigirdo
76 8|                Geriau būtų jie tau kur kitur sutirpę, - sumurmėjo
77 8|       pasigirdo nors lėtesnis, bet kur kas skaitlingesnio raitelių
78 8|    mūkiojimas girdėjosi nežinia iš kur.~    Staiga tą visą ramybę
79 8|       Laurinaičio butą.~    Čionai kur kas sunkiau davėsi užpuolikams
80 8|            pametęs jau nebežinantį kur dėtis Laurinaitį, puolėsi
81 8|        mana! atidaryk, einu ir aš! Kur gi tu, mama! Ir mudu su
82 8|          tartum pasistebėdamas, iš kur tai atsirado toksai nepaprastas
83 8|             Ar tai likimo pajuoka? Kur kitą kart matei puikias
84 8| šunramulėmis ir rūkštyniais įžėlę! Kur kitą kart aplink ramias
85 8|       praeities atsimindamas, ėjo, kur akys vedė, gerų žmonių maitinamas.