Part

 1 1|           ot sau, žiemos laiku ką gi dirbsiu senatvėje? tai ir
 2 1|  pasveikino Juozą žmogus. - O kur gi jūs keliaujate? Juozas klausimu
 3 1|           pasveikinimu.~    - Kur gi jūs? - pakartojo, nežinodamas
 4 1|        šypsodamas, tarė:~    - Na gi? kas nutiko? Rodos, patrakusio
 5 1|                  Niekur neinu, ką gi aš girdėsiu.~    - Rasit,
 6 1|         ponas pasimirė?~    - Kur gi nežinosi; girdėjau.~    -
 7 1|         šalių mokslą...~    - Kas gi jį mokė? - pertraukė Juozas.~    -
 8 1|          nėr ko snausti.~    - Ką gi darysim dabar? - paklausė
 9 2|        taip parsiduoda.~    - Kam gi tuos skroblus taip nudraskėte? -
10 2|           bus kapai.~    - Iš kur gi tamsta esi? bene... taip
11 2|      moteriškė!~    - Tfu!... Kas gi tą velnią čionai pastatė? -
12 2|   lašiniais nuteptas, nepaprastas gi raudonumas ir lyg rasa padrėkusios
13 2|   mažiausį žemės sklypelį!... Kas gi ir nenorėtų turėt savo kampo
14 2|      tiesą išaiškinti, norintiems gi ir pagelbėt neatsisakąs
15 2|         už stalo sėdėjo; Tamošius gi, jau gerai įkaušęs, trankė
16 2|         mažutėmis savo akimis; jį gi atvedusiu du vyru atsisėdo
17 2|           pats vien rietis. Iš to gi taip pat nedaug naudos! -
18 2|           iš Skilandžių.~    - Ką gi dabar manote daryti? - paklausė.~   
19 2|            o kitos mano.~    - Ką gi advokatas?~    - Ką ten
20 2|        nei ketino:~    - Tai kaip gi bus? - paklausė vėl keletas
21 3|        kaip? ... prie ko? ... kur gi reikia eiti? - ėmėsi lėtai
22 3|          paklausė:~    - Tai kaip gi menat, jūsų sveikatėlė,
23 3|          girdėjosi.~    Girdėjosi gi apie senosios karčemos gyventoją
24 3|       Galmino kreipeis?~    - Kur gi kitur gausi? - atsiduso
25 3|         atsakė antrasis, - bet ką gi darysi? Į klaną kritęs,
26 3|    raudongalvę?~    - Turiu! Kaip gi be to ir eiti? - atsakė
27 3|         branginosi.~    - Tebūnie gi Dievo garbei! - murmtelėjo,
28 3|     susodino savo svečius; patsai gi atsisėdo ant kulbės, prisiritinęs
29 3|  sudžiūvusio veido..~    - Tai ko gi jūs, "neprieteliai", norite? -
30 3|    paklausė daktaras.~    - Tatai gi apie tą važiavimą, - nedrąsiai
31 3|      nudžiugę sodiečiai.~    - Ko gi belauksi? Čia laukti negalima:
32 3|         jūsų, kaip prie tėvo; kur gi mes, prasti žmonės, kitur
33 4|      metais visi išmirė, šeimynos gi savos neteko jam įsikurti;
34 4|          gyvenimo norėjosi. Kokių gi atmainų savo gyvenime norėtų,
35 5|           prie jų gretintis. Visą gi savo širdį su dvasia ir
36 5|         ir lazda antroje.~    Kur gi dėjosi jo dar jaunose dienose
37 5|            tiesdamas ranką: - kur gi taip? ... ar ilgam?~    -
38 5|       galybe ir malone.~    - Kas gi nutiko? Kas per priežastis,
39 5|         su manim visa taip." - Ką gi aš veiksiu? - klausiu poną. - "
40 5|          pat dabartinio pono! Kur gi ji dabar iškeliavo?~    -
41 5|    geradariai tie rakaliai! O kas gi tą ūkį gaišina?! Pas mus
42 5|       dirbti antrą mėnesį; antram gi praėjus - vėl taip pat.
43 5|         pat vokiečio nugaros. Kur gi dings žmogus?!...~    -
44 6|         vieką savo palikau, - kam gi kitus nekaltai besunkinsiu
45 6|      liūdnai Laurinaitis: - dabar gi kalbų prisiklausyt teko
46 6| dažniausiai ir išplepa.~    - Kas gi nutiko? - ėmė neberimastauti
47 6|           pilna burna...~    - Ko gi po velniais taraliuoji iš
48 6|      atsirado!~    - Na, palaukit gi visa reikia dirbti nuosakiai! -
49 6|            Visi nutilo.~    - Kas gi bus su mumis? - paklausė
50 6|         rankos pabučiuoti. - Kaip gi? ar maždaug nors yra jau
51 6|    kalbino meiliai globėjas: - ko gi bestovite, lygu kokie kareiviai?~   
52 6|     kibinti jūsų šviesenybių. "Ko gi dabar trūksta?" - klausia. -
53 6|        ant manęs: "Vėjavaiki! kur gi buvai pražuvęs? Ar tai jau
54 6|         užkeiks: "Aš juos!... Kur gi buvai? Ko tylėjai? Kodel
55 6|       klausytojai.~    - Tai kaip gi! Juk sakau, ką ausimis girdėjęs
56 6|          pilkasermėgiai; daktaras gi globėjas tęsė toliau.~    -
57 6|        matininką ir vežkis. Dabar gi, sako, paskutinius išsiuntinėjau -
58 6|           į Vilnių pastūmiau. Kas gi jums kaltas, kad jūs tylėjote.
59 6|      proto nenuskandinsime. Tiesą gi sakant, gerklė išdžiūvo
60 6|     padėjėjus, valdininkus. Tiems gi taip pat nepateptos rankelės
61 6|      Rodos nudegsi paėmęs. O kaip gi kitaip bus, jeigu tenai
62 6|          tie kitomis durimis; mes gi tomis, kuriomis patsai ministeris
63 6|         vien kepurei pamauti! Vėl gi ir pagailo man jūsų vargdienėlių,
64 6|         pagalbos nerastumei. Kiek gi tenai visa atsieina, galite
65 6|       turėk apytaisą savo." O kam gi aš juos turėsiu, jeigu man
66 6|           rublių neša? Nepridėjus gi nekaip buvo grįžti be nieko
67 6|  stebėjosi Rymeika.~    - Bet kur gi jisai pinigus būtų padėjęs,
68 7|        atsiliepė daktaras. - Kame gi buvai? Kodel pasivėlinai,
69 7|           judint seni kaulai. Kur gi patsai bekeliaująs? - paklausė
70 7|     tikrai.~    - O Jėzau!... Kas gi dabar bus su mumis?~    -
71 7|     kaimynas ant Tamošiaus. - Kas gi paskaitys? ... Eikše, Maušiukai,
72 7|      Jonušo pažasčia.~    - Kodel gi neskaitai garsiai? - ėmėsi
73 7|      žodžio skolintis; kiekvienas gi statesnis atsispyrimas žymėjosi
74 8|     kišenėje tirpti ir mečiau. Ką gi patsai čionai beveiki?~    -
75 8|        sakai buvo surinkti. - Kas gi tenai dedasi, kad žiburys
76 8|      darosi ant širdies. Sėskimės gi prie stalo! Ar aš vienas
77 8|          išpuolė pro duris, senis gi atsistojo už stalo, iškėlė
78 8|     Stonslovai! Gailu putros. Jei gi ir tikrai turi mus apgalėti,
79 8|     pratarė į Juozą.~    - Tai ką gi, seni! nenorėjote išeit
80 8|       kibirkščių gniužulus: dūmai gi slinko pažemiais, tartum
81 8|       Laurinaitienės. Laurinaitis gi, iš išgąsčio baisiai akis
82 8|         atidaryk, einu ir aš! Kur gi tu, mama! Ir mudu su Joneliu
83 8|       našumas padidėtų. Ar matosi gi kame nors bent pėdsakas
84 8|            neapgalinti.~    O kas gi atsitiko su žmonėmis? Stipresni