Part

 1 1|        sakydavo:~    - Na, motin: vėl pragyvenova metelius, o
 2 1|   siurbėlė, tai ne saviškis!... O vėl, manai, tave ten prileis
 3 2|          Markstė blakstienas, tai vėl plėtė akis, vis nepasitikėdamas
 4 2|           pasivadino Giniotį. Šis vėl velnio neštas ir pamestas.
 5 2|     pačiam jo vidury ant iškilmės vėl riogsojo kita tokia pat...
 6 2|         kiti, nusikvatoję.~    Ir vėl Juozas, stebėdamos, žiūrėjo
 7 2|        baisu būdavo klausyti. Bet vėl pamasintas, ir tai, ką pats
 8 2|          neisiu; negaliu dabar. O vėl ką ir begelbės save biauroti? ...~   
 9 2|           kaip gi bus? - paklausė vėl keletas balsų.~    - Tur
10 3|           nakties darbus ir dabar vėl žmones grobsi vidurdienį! -
11 3|   išvestieji už durų,atsikvošėję, vėl ėmė kits kitam į plaukus
12 3|      negalima: poryt iš namų, ten vėl mažiausiai savaitė išeis.
13 3|           subatą pavakariu galite vėl čia susirinkti: ar blogą
14 4|    apsvaigę: gyvulius aprūpino ir vėl vidun į trobą lindo.~   
15 4|      bėgiojo ūbaudami vaikai, tai vėl į būrelius sutūpę pynė margus
16 4|      kodel neklausai... - pradėjo vėl dejuoti nelaimingasis Juozas.~   
17 4|         Tamošiaus šalintis; jisai vėl nė su kuo nesistengė susieiti;
18 4|          vandens kartais prašė ir vėl tyliai gulėjo. Kitas dienas
19 4|         tai verkė klejodamas, tai vėl kažin kokie baisūs reginiai
20 4|     sirgęs.~    - Kame Jonukas? - vėl paklausė, kiek pagulėjęs: -
21 4|           keltis, bet, pamėginęs, vėl prie priegalvio pripuolė.~    -
22 5|          sodiečių besilankymus ir vėl savotiškai apie tatai protavo.~    -
23 5|    dvariškiu jį skaitydami; jisai vėl, nors nebėgo, bet ir neužsipuldavo
24 5|      vesti, - pratarė ant galo ir vėl ponams rankas nubučiavo.~   
25 5|          Riškus, tai išgirdęs, ir vėl nubalo, ir stovėjo, kaip
26 5|  paduotąją stiklinę iki dugno ir, vėl ponui ir poniai rankas nubučiavęs,
27 5|          ir nebesulaikomos ašaros vėl gausiai paplūdo iš paraudusių
28 5|           Ar gali būti? - nustebo vėl kaimiečiai: - juk tai beveik
29 5|          palenkė žemyn, slėpdamas vėl apsiašarojusias akis.~    -
30 5|          velka, tai arkliais, tai vėl garinėmis mašinomis ir vindais.
31 5|       mėnesį; antram gi praėjus - vėl taip pat. Kad darbininko
32 6|        rodytis nepadoru, taigi ir vėl pasiuntė Laurinaitį į miesčiuką
33 6|                  Ką?! - pertraukė vėl kaimynai.~    - Taigi, mūsų
34 6|      plepėjimo; o čia pat bufetas vėl linksta nuo įvairiausių
35 6|    skatikais; bet tuoj nutilo, ir vėl visi susmeigė akis į kalbėtoją.~    -
36 6|      verši vieniems pusryčiams! - vėl garsiai nusistebėjo nepakantrusis
37 6|        Labadien, tamstele!" Jisai vėl: blykt blykt akimis, kaip
38 6|    viščiukas tarp žąsų! - įsikišo vėl Laurinaitis, persiėmęs globėjo
39 6|           su pačiu ministeriu. Aš vėl, broleliai, prie "pakaros",
40 6|          tokios baimės, - įsikišo vėl išverstakis Laurinaitis;
41 6|         taip gyvų įspūdžių, vyrai vėl atsiminė raudongalves, po
42 6|      išsitraukė aikštėn. Rymeika, vėl prie geradario prisiartinęs,
43 6|             antras 10 rub., - tai vėl 15; ministerio tarnas ir
44 6| ministerienės tarnaitė po 5 rub., vėl 10; tai turime jau 15 rub.
45 6|           kokio pusvalandžio visi vėl beišeiną. "Na, dabar tai
46 6|           tik priešpiečiai; tatai vėl mano laimikis: rasi kaip
47 6|          ne vien kepurei pamauti! Vėl gi ir pagailo man jūsų vargdienėlių,
48 6|       poną daktarą", nubučiuodami vėl rankas. - Jei tiktai Dievas
49 6|   Užsienių diduomenė šykštesnė, o vėl... prašvaisto, pralaidokauja.
50 6|          nekantriai jau pertrauke vėl kalbas Laurinaitis, įnirtęs
51 7|    skambėjo ore aukštu garsu, tai vėl kitas padykaudamas:~Šalti
52 7|      juokas kvatojimas.~    Kitur vėl suskamba merginų tęvi balsai,
53 7|         kepenas ar nenori? - kyla vėl skardus merginos balsas. -
54 7|            Ko beužsimanė!~    Tai vėl vyriškas balsas: - A-a!
55 7|      Nepavysi! nepavysi! - šaukia vėl uždusęs merginos balsas.~    -
56 7|     neskaitai, varle! - užsipuolė vėl Tamošius:~    - Ar aš čia
57 7|           Ai vai, tate! - suklykė vėl žydukas ir prisiglaudė,
58 7|          išsitraukė kitą. Jonušas vėl žengė artyn sulaikyti.~    -
59 7|            Šalin iš čia! - suriko vėl: - ar nematai, kad ir manyje
60 7|       Šviesa viduj tai blėso, tai vėl kilo, ir arčiau priėjęs
61 8|      atsisveikinęs.~    - Šis jau vėl ant Juozų, rodos, meškerę
62 8|        netrukę ir daugiau.~    Ir vėl nutilo senis, ir sunkiai
63 8|      Nuščiuvo, bet neilgai trukus vėl pakilo gyvuliški šauksmai
64 8|          tokį nužeminimą, kaip ir vėl: smogė Stonslovas didele
65 8|           drauge su motina; kitur vėl slinko prie upelio rankomis
66 8|         kazokų paglamonėjimo; ten vėl netoliese degėsių gulėjo
67 8|           tartum prasiblaivęs, ir vėl sustingo lyg gailestingame
68 8|       angos jau degančios trobos, vėl pratarė tyliai:~    - Eik
69 8|          Atėjo antroji naktis, ir vėl visa aplinkinė nušvito gaisro
70 8|           Tamošius su Švarcu, tai vėl šventomis dienomis apie
71 8|    pailsęs patsai užmigdavo. Arba vėl, apsikabinęs kokį pagali,
72 8|          mudu su mamaite!~    Tai vėl kitąkart, lyg atsimindamas
73 8|     pražuvo, kaip sapnas!~    Tai vėl prie maištininkų kryžiaus