Part

 1 1|            pavasarių pergyveno senis Juozas. Ir kaip jis prisimena,
 2 1|      susidaro gyvenimas...~    Senis Juozas, nors iš žmonos niekada
 3 1|            pavasario dieną. Tą dieną Juozas anksčiau atsikeldavo, kaip
 4 1|          girdėti.~    Nemanykit, kad Juozas miesčiukan ėjo arba prie
 5 1|           linksmų ir liūdnų valandų. Juozas visa ko matė: ir šilta ir
 6 1|              Visa kaip kitąsyk, kada Juozas, mažiukas būdamas, dvaro
 7 1| atsikartodavo; vos vienas nutildavo, Juozas kitą užtraukdavo, - dažniausiai
 8 1|            namo.~    Paskui jas bėgo Juozas. Bėgdamas, tai kūlę apvertė,
 9 1|             kol vieko pritrūko. Tada Juozas perėmė rankas seniui: susimainė
10 1|          seniui: susimainė vietomis. Juozas lažan ėmė eiti, senis karves
11 1|           kaip baudžiauninkas...~    Juozas jau tada buvo vyras, dailiai
12 1|        šeimininkauti.~    Nesižvalgė Juozas ilgai, nes jam daugiau,
13 1|         tėvui valgyti atnešdavo.~    Juozas žiūri dabar į lauką ir svajoja;
14 1|      nepabaigti darbai" ...~    Mato Juozas, kaip, jį išvydusi, paraudo,
15 1|      murktelėjo, kaip akmenukai!~    Juozas, dar tebesirgdamas nuo to
16 1|      Džiaugsmas pagydė jį veikiai ir Juozas galėjo stoti prie darbo.~   
17 1|             O kur gi jūs keliaujate? Juozas klausimu į klausimą atsakė:~    -
18 1|     baudžiauninkas to paties, kur ir Juozas, dvaro. Nuo 63-čiųjų metų
19 1|         užmiršo.~    Nemažai nustebo Juozas tuo kaimyno Tamošiaus pasveikinimu.~    -
20 1|               tarė, ir nutraukė.~    Juozas bailiai po girią apsidairė
21 1|                    Žinoma, - pritarė Juozas.~    - Taigi, dabar ant
22 1|          nesuprantu, - atsakė rimtai Juozas.~    - Tai negirdėjai, tur
23 1|              gi jį mokė? - pertraukė Juozas.~    - Kas mokys: ar toki
24 1|              mūsų žemelė! - atsiduso Juozas.~    - Tatai ginkim ją,
25 1|               pasipiktinęs pakartojo Juozas.~    - Na, taigi, matai,
26 1|                susimąstęs, pakartojo Juozas. - To betrūko sulaukti!...
27 1|            darysim dabar? - paklausė Juozas.~    - Reikia ruoštis, kad,
28 1|             tarpe žodžiuotis, - tarė Juozas, sunkiai atsidusdamas, ir
29 1|             per velnias? - pertraukė Juozas.~    - Taigi mašina pienui
30 1|         laukus kas dirba? - paklausė Juozas.~    - Kas dirbs? Niekas
31 1|            Neduok, Viešpatie! - tarė Juozas, susipurtęs.~    - Bene
32 1|           šnairuodamas Tamošius.~    Juozas tylėjo. Jo veide žymėjo
33 1|              galima, - tvirtino savo Juozas. - O rasit? ...~    Tamošius
34 1|          grasydamas nežinia kam.~    Juozas valandą stovėjo vietoje,
35 1|             sušlapusias plunksnas, o Juozas praėjo pro šalį, visai neprašnekinęs
36 1|              ne tai galvoj jam buvo: Juozas jau pragyveno vieną broliažudžių
37 2|            visi stebisi, brolau.~    Juozas atsigręžė: šalip stovėjo
38 2|            nudraskėte? - ko nesušuko Juozas.~    - Nei aš juos draskiau,
39 2|                   Baisu! - atsiliepė Juozas. - Kažin kaip bus pas mus?
40 2|              Ar gali būti? - puolėsi Juozas klausti, visas nutirpęs.~   
41 2|                Ir parodė pirštu.~    Juozas pažvelgė ištiestosios rankos
42 2|              Na? - nustebęs paklausė Juozas.~    - Eikiva arčiau! Pavakarių
43 2|              Daug laiko praėjo, kaip Juozas čionai bebuvo, - dar lenkmečio
44 2|        paklausė, kvapą sulaikydamas, Juozas.~    - Iki laiko, iki laiko,
45 2|               pažiūrėk dar ten! ~    Juozas atsigręžė nurodytojon šalin:
46 2|              O ten kas? - klausinėjo Juozas, tolyn rodydamas gražius
47 2|            aiškino Juozui senis.~    Juozas pečius traukė, atsistebėti
48 2|              ir rūpestingai paklausė Juozas.~    - Tfu! - spiovė senis: -
49 2|              gerai padarė, - pritarė Juozas, nes būtų užsiverkusi prie
50 2|              šitas, - tikino kaimyną Juozas.~    Čia dviejų senių kalbą
51 2|              nusikvatoję.~    Ir vėl Juozas, stebėdamos, žiūrėjo į šitą
52 2|             tvarka, - trumpai atsakė Juozas.~    Buvo tai Giniotis,
53 2|             kai kurie daro, - atsakė Juozas drebančiu balsu.~    - Liežuvis
54 2|          neapdumsiąs.~    Nusispiovė Juozas, ir nieko neatsakęs, nusisuko
55 2|        Artinosi jau prietemis, todel Juozas, nerimdamas girioje, skubiai
56 2|            tarp jų nebuvo.~    Senis Juozas, taip pat smalsaudamas,
57 2|             Gardi pono arbatėlė?~    Juozas, staiga užgautas, sustiro
58 2|         nebuvęs dvare? ... Tfu! ~    Juozas drebėjo visas.~    - Kad
59 2|         vienas iš naujai atėjusiųjų, Juozas Šliažas iš Skilandžių.~    -
60 3|       pasiklos, taip išmiegos.~    - Juozas nė tiek neduos... Kam jam?
61 3|                    Arba greičiau dar Juozas prie pono su liežuviais
62 4|           gulėjo baisiai sukruvintas Juozas ir mojavo rankomis klejodamas;
63 4|            vėl dejuoti nelaimingasis Juozas.~    Rymeika paguldė atsargiai
64 4|           Nupraustas šaltu vandeniu, Juozas atmerkė akis, bet, proto
65 4|          sarginti. ~___________ ~    Juozas juo toliau, juo labiau blogėjo.
66 7|       užgaidą, o Juozai jam pritarė. Juozas, įsiveizdėjęs į graudulinės
67 8|              žiburį pamatęs. Vargšas Juozas nuo primušimo dar ir proto
68 8|              pasirodė vienamarškinis Juozas. Išbalęs buvo beveik kaip
69 8|           dabar! - sopulingai sušuko Juozas.~    - Tai sugriausime trobą, -
70 8|              nors sau pasigauti.~    Juozas, paskutinėmis dienomis tartum
71 8|          papūtė vėsesnis vėjelis, ir Juozas kiek atsipeikėjo iš savo
72 8|              vien lazda rankoje.~    Juozas, jau proto nebeatgaudamas