| Table of Contents | Words: Alphabetical - Frequency - Inverse - Length - Statistics | Help | IntraText Library |
| Lazdynu Peleda Ir pražuvo, kaip sapnas IntraText - Concordances (Hapax - words occurring once) |
Part
1505 2| kartais laimužė į rankas įlenda: randasi koks "galvočius", 1506 1| Broleli mano! kaip tie ilgablauzdžiai stypsojo po laukus su knygomis 1507 1| nesmagių iš jų žodelių. Ilgainiui nutolo nuo visų: jis jų 1508 1| Rūsčiomis žiemos dienomis ir ilgais vakarais, tupėdamas pas 1509 1| į kišenę, sudumdavo savo ilgąjį trimitą.~ Vos trimito 1510 3| šito sodiečiu prisimetusio ilgaliežuvio sukčiaus! - staiga pasigirdo 1511 5| ranką: - kur gi taip? ... ar ilgam?~ - Išvažiuoju, išvažiuoju! 1512 1| niekam jis nekliudė, o tam ilgariečiui pakliudė; ėmė ir iššaudė!~ - 1513 1| strypakoji! Sveiks parlėkęs, ilgasnapi! - liuoba sveikins pasigėrėdamas. - 1514 8| vien gyvulių nematomų ilgesingas mūkiojimas girdėjosi nežinia 1515 4| troškimų, apimdavo neapsakomas ilgesys; nors pats nemokėjo pasakyti, 1516 6| prisikeitęs, žinodamas iš ilgo prityrimo, kad tokioje vietoje 1517 1| gandrą ir sveikins liuoba ji ilgomis prakalbomis, lyg geriausi 1518 8| nebegalėdama pati ištraukt ilgų nepaprastai, kaip pasirodė, 1519 4| nedrąsiai skleidė savo ilgųjų kekių smulkius baltus žiedelius. 1520 4| dievai žino, kas jam galvon įlindo!?...~ - Rasit, pasigėrė 1521 4| drebėdamas ir gaivino, kaip įmanė.~ - Vandens, vandens 1522 7| tenai lazdą.~ Aplamai imant, paskutiniu laiku kažin 1523 3| jį ir biaurodami jį, kaip įmanydami. Vienas tik senis Jarašius, 1524 1| ar toki valios paukščiai imasi mokslo! Kas jiems galvoj! 1525 1| tėvai; kas tau už tai mokės? Įmaus į purvyną, tai ir po gražumo! 1526 5| nuosavybe: juk negalėjo imti ir sugrąžint dvarui atgal 1527 1| To ir betrūko, kad imtumėvos savo tarpe žodžiuotis, - 1528 4| su kuo!... Ar atmeni tą įnamę prieš keletą metų? ... Mirė 1529 6| atsidarė sienoje įtaisytą indaujėlę ir išėmė, matyt, iš anksto 1530 1| Būtumei verčiau kuriam indui šulus sutašęs: ir sau ir 1531 1| pabučiavęs, paleisdavo. Ji rinko indus nuo stalo, jis, peiliuką 1532 8| visa ir galutinai išdaužę, įniršę skrido malšintojai ir tvarkytojai 1533 7| veide žėrėjo nenumaldomas įniršimas, nenulaikomas troškimas 1534 4| dar skambėjo jo jaunojo įpėdinio ausyse, ir akyse stovėjo 1535 4| padavinėjo senis savo jaunajam įpėdiniui knygas, rodė ir aiškino 1536 8| pora į vidų ir iš paties įpročio ėmė kirst nagaikomis. Ir 1537 1| mažų darbščiųjų vabalėlių įpročius ir papročius ir, atsidusdamas, 1538 8| pavalgyti.~ Bet vos gerai įpusėjo putrą srėbti, kaip staiga 1539 8| kaimynų ir artimų neregėjo įrakintų, tartum baisiausių laukinių 1540 3| kurios kampelyje turėjo įrišęs paskolintuosius pinigus.~ - 1541 5| visą pasauli, kur giltinė įsakė, ieškodami ko nepadėję. 1542 6| stotį. "Vežk, sako, tuojau įsakymą gubernatoriui, kad visus 1543 1| Bus dyžos - mąstė tada ir, įsidėjęs tošelę ir birbynę į kišenę, 1544 4| gandras iš balos pabėgo, įsidrąsino karą jam paskelbti: raibosios 1545 1| prakalbą.~ Ir taip buvo įsigilinęs į tas savo mintis, kad nė 1546 6| naujiena katram giliai į galvą įsigraužė ir ramybę atėmė. Nesmagu 1547 3| išbujojusių kanapių. Tose kanapėse įsigūžtęs, ir pratupėjęs iki geros 1548 4| sentimentalizmas: liguistas įsijautrinimas, kad tai esanti liga, ir 1549 7| daro įtaką, taigi ir mūsų įsikarščiavę ponų bei vokiečių teisėjai 1550 4| vieversėlis, aukštybėse įsikoręs, budynę garsino, veltui: 1551 7| dar likusia jo nuovoka, įsikūnijo dvaro esybėje, ir jisai 1552 3| šarvuotos kietos kumščios. Įsimaišę pagaliau į muštynes žydai, 1553 6| dvejetą auksinių į saują. Įsimetė į kelinių kišenę, blyktelėjo 1554 2| padaryti, tenai Giniotis gyvas! Įsipenėjo, kaip jautis, ir eina pūkšdamas, 1555 3| į "brostvą" štai esu įsirašęs! Kas poterėlius atkalbės?~ - 1556 2| smarkus vyras, tai greitai ir įsismagino; kažin kokį senį apniko, 1557 5| garinius tartokus stato ir, įsisukę į miškus, kaip kiaulės kviečius, 1558 5| galėjo ši tą sau prasidėti ir įsisvajojo: pritykojo paną Mortą nuošaliai 1559 5| pilnas žmogus"; ir rodėsi įsisvajojusiam, kad jau be to visa ko nė 1560 8| tvarkytojų, ir likučius sukuopęs, įsitaisė su dukterimi Rygoje sankrovą 1561 4| ir žemai galvą palenkė, įsitempęs žiūrėdamas i noragą.~ - 1562 6| supiltų, ir tai neeitume! - įsitikėdami pritarė pilkasermėgiai; 1563 6| išgirdo nuo Riškaus; buvo įsitikinę, kad vis gelto pagaliau 1564 4| gerai: dar smagesnis būna įsitraukęs, o šiandien - šmiaukš!~ - 1565 5| lietuviškai prašneko iš to didžio įsiutimo. Pagaliau, matyt, apilso, 1566 7| Juozai jam pritarė. Juozas, įsiveizdėjęs į graudulinės šviesą, klūpojo 1567 7| graibė sauja gyvasakius, įsižiūrėdamas mėnesienoje, ir gniaužė 1568 5| teturėjo laiko, betgi suspėjo įsižiūrėti į dvaro siuvėją, ir pašoko 1569 2| Teisėjo?... Kaip Judošius Iskarijotas Kristų, taip jie savo žemę 1570 6| mažiesiems, kad daugiau tesėtų. Įspraudęs jam į saują, - nemanykit 1571 4| išsigandęs: ant žemės, tarp krūmų įspraustas, gulėjo baisiai sukruvintas 1572 6| atsipeikėję po taip gyvų įspūdžių, vyrai vėl atsiminė raudongalves, 1573 7| stovėjo deganti graudulinė, įstatyta į išduobtą ropę; sujuodavęs 1574 4| tik dūmus leido tumulais, it Nemuno garlaivis, pypkę 1575 7| ir mažesnių kibirkščių, įtaisydama lyg tartum išgąstingą povo 1576 3| pastatęs ant stalo, tam sykiui įtaisyto iš apverstos dugnu aukštyn 1577 7| malšinančią ir blaivinančią daro įtaką, taigi ir mūsų įsikarščiavę 1578 3| pavydi: vardą nekaltą plėšia, įtarinėja... O jūs tikite tokiu ir 1579 8| apsikabino abiem rankom, įtempė nugarą, kaip bulius, ir 1580 4| lekajumi. Ponui ir ponaičiams įtikęs, prileistas buvo drauge 1581 6| Gavęs tokį nebeabejojamą įtikinimą, aš dar kalbą žemai nusilenkęs 1582 7| penktasis.~ Taipo stipriai įtikinti savo globėjo, spartūs ir 1583 7| mieląją žemelę, tai dar kartą įtikinu, jogei, be jokio abejojimo, 1584 5| pagyra; dar didžiau stengėsi įtikti, ir galop užmiršo ir jisai, 1585 5| kailio nėrėsi, kad tik ponams įtikus.~ Bet žmogus vis gelto 1586 7| bedarysi? - atsakė Jonušas, itin dalgiu bemosuodamas: - sūnaus 1587 2| Taip besidraskantį įtraukė draugai Laurinaiti į karčemą.~ - 1588 6| daktarui; daktaras savo dalį įtraukęs atleido kitam, ir taip ėjo 1589 7| dainomis, šauksmais bei įvairiais balsais naminių gyvulių 1590 2| pigiausiai" apsiimdavo atlikti įvairiausius sodiečių reikalus.~ Laiminga 1591 7| paskutinius syvus traukti ir įvairiems atsibaldoms besukišti! Jei 1592 5| Bijodami, kad neišbėgiotų, įvedė paprotį mokėti į mėnesį. 1593 6| girdi, pasakysiu" - ir, įvedęs mane į kitą kambarį, pasodino 1594 1| atsiliepė Tamošius. - Tas pat įvyks, kaip ir Darbėnuose: užėjo 1595 1| kaip girdžiu, daug naujienų įvyksią! Parvažiavo ponaitis, ar 1596 8| nei per daug nesusikratė įvytę smegenys: spyrėsi rankomis 1597 4| senasis ponas jam gražiai išaiškino, kad jo luomo žmogui negalį 1598 2| žinias, jų vertę ir tiesą išaiškinti, norintiems gi ir pagelbėt 1599 5| kitados buvo išskirtas ir išauklėtas... dvaro naudai. Dabar ir 1600 5| negu būtų galėjusi jam išauklėti pana Morta, ar dvaro ponija 1601 1| ir gamta neprasimanė.~ Išbaigęs visą gražumėli, padėdavo 1602 8| apsigyveno nors viename išbaigtame kambarėlyje ir... vašku 1603 2| baisiai buvę draudžiama; išbėgęs iš Blindos rankų, atsidūrė 1604 7| Staiga apimtas padūkimo išbėgo oran. Pamiškėje sustojo, 1605 2| kumštimis, - aš čia tau išblaškysiu dvaro bičiulybę!~ Ir 1606 3| sukaltas iš lentų ir pagalių, išblindusia paklode pridengtas. Ten 1607 5| senuko balsas sudrebėjo, išblyškęs jo veidas skaudžiai susiraukė 1608 7| sublogęs: kaip per vartus išbraukytas atrodo. Gerai sakoma: per 1609 3| pamatęs ne per toli daržą išbujojusių kanapių. Tose kanapėse įsigūžtęs, 1610 2| buvo skroblais ir uosiais išdaigstytos ūksmingos aikštės, kurių 1611 8| Išgriovę visa ir galutinai išdaužę, įniršę skrido malšintojai 1612 8| žmogžudžių pralietas visa ką išdegina; tartumei iš ne tam tikroje 1613 2| todel neiškentė ir į akis išdėstė, kas buvo širdyje.~ - 1614 2| baltavo blizgančiais akmenimis išdėtas prūdelis, o pačiam jo vidury 1615 5| siekiame su kastuvu ir nagais išdirbame, o pas juos? - ar jie žemę 1616 7| deganti graudulinė, įstatyta į išduobtą ropę; sujuodavęs nuo dūmų 1617 8| nueis šitie vaikinai, ką ten išdykauja! - Ir parodė pirštu į kazokus, 1618 5| pievos nederą, upės, ežerai išdžiūvę; girios juk ir oro nuodus 1619 5| reikaluose ir ponų stalo išėdomis - kūno reikaluose. Tik kokiame 1620 5| matomai, visos šeimynos išėdų; tur būt, šeimininkė iš 1621 5| ir niekas jau nebekviečia išeinančio į dvaro rūmus arbatėlės 1622 8| Nebesulaukdami draugų išeinant ir nieko nebegirdėdami iš 1623 3| ten vėl mažiausiai savaitė išeis. Senai buvau, mat, ir kalbos 1624 3| Kai reiks užmokėti, aš išeisiu.~ Vėlus jau buvo laikas, 1625 8| ką gi, seni! nenorėjote išeit geruoju, dabar reiks...~ - 1626 1| Galime visi šunų lodyti išeiti! Varnai ar vanagui mažo 1627 6| sienoje įtaisytą indaujėlę ir išėmė, matyt, iš anksto prirengtus 1628 8| spiestis aplinkui griuvėsius išgainioti žmonės ir rinktis kiek likučių, 1629 4| ant kiminų ir, kaip tik išgalėdamas, nusiskubino vandens ieškoti. 1630 3| nepasigailėtume tamstai, kiek išgalėdami, atlyginti! Neatsisakykite 1631 1| tai nagai! Tai protas, ir išgalvoti tokius paukščius! - A kad 1632 8| su kuriuo pasikėsino ant išgamos Giniočio. Ir akmuo pasiliko 1633 5| visokių svetimųjų šalių išgamų ir atmatų vadovaujamas! - 1634 4| bėkim - šaukė didžiausiu išgąsčiu. - Aš neisiu į dvarą, neisiu! 1635 4| dejuodamos: "nevyko! nevyko!"... Išgąsdino jas gandras, atlėkęs pavarlinėti. 1636 7| kibirkščių, įtaisydama lyg tartum išgąstingą povo uodegą. Sustojo ir 1637 1| Nejaugi dabar tasai pats jo išgelbėtasis nuo tikrosios mirties ponaitis 1638 5| sulaikomos, smaugė jam gerklę; išgėrė paduotąją stiklinę iki dugno 1639 2| prašymui rašyti. Aš da sakau: išgerkiva. - Jis ne: čia - sako - 1640 7| suklaupę skaitė litaniją: dvaro išgintas senis Riškus skaitė iš knygų 1641 7| sudėvėjusius išmestų už tvoros, išgintų badu dvėsti į tyrus laukus?! 1642 5| nusilpnės sveikata ir protas, ir išgirsi pats, kaip pirmtakūnas senasis 1643 4| kaimo bobelės, kiekvieną išgirstąjį žodį į galvą dėjosi, idant 1644 1| prikaišioti. Atsitiko ne kartą išgirsti Juozui labai nesmagių iš 1645 8| pelenais.~ Dvarui galutinai išgriuvus, pasigedo dvare vieno saviškių - 1646 1| žiūrėk, nė valandos netrukus, išgrobstydavo juos, nesilygdami su seniu.~ - 1647 6| žemės šunims šėko piauti! Išguisime juos atgal į Rygą! - šūkavo 1648 5| ryšulėlis rankoje.~ Iš dvaro išguitas, leidosi vienur kitur užeiti 1649 6| kad visus vokiečius tuojau išguitų iš gubernijos, o sodiečius 1650 3| jiems tai ir prižadėjo išieškot... - už gerus pinigus ir, 1651 3| prie jo esančiai bobai - įšildyti krosnį ir padaryti garų. 1652 3| paliai krosnį pasiklojęs išilginių šiaudų gultą, o prie sijos 1653 4| balandžiui vos užstojus kaip įšilo, jau ir nebeatsimainė; sprogstą 1654 6| Jonušas, kurs buvo už kitus iškalbesnis.~ - Ko čia ir beklausiate? 1655 1| stalo sienojas gerokai buvo iškarpytas - tai jo paties pragyventieji 1656 8| senis gi atsistojo už stalo, iškėlė rankas lyg tartum prisidengdamas 1657 6| daktaras išnauja. - Kaip iškeliavau pėtnyčios vakarą, tai tik 1658 7| gyvas judamas paminklas visų iškentėtų piktenybių. Nuplėšė nuo 1659 4| keletą didžiųjų drąsuolių ir, iškėtęs sparnus ir porą kartų pasišokėjęs, 1660 2| o pačiam jo vidury ant iškilmės vėl riogsojo kita tokia 1661 7| Liepsna dabar stačiu stulpu iškilo aukštyn, ir su baisia pajėga 1662 8| pažemiais, tartum gėdindamiesi iškilti platesnio pasaulio akyvaizdon, 1663 8| pro duris beplaušodamas, iškirto Laurinaitukei akį. Ir sukniubusią 1664 3| atsidarė ir "ponas daktaras" iškišo pro duris galvą.~ - Del 1665 4| visos, krames iš vandens iškišusios, suspito kurkti: "Kotre! 1666 5| mintimis pasidalyti.~ Išklausiusi šitos "vidaus ir užsienių 1667 7| su žmona pritarė: Dieve, išklausyk mus! Dieve, susimilk ant 1668 6| del mano ramybės turite išklausyti. Vienas kitam nekenkia, 1669 3| drast" tuoj su visais, savo iškloju, pasiviešėju. Dieve brangusis! 1670 3| stoti ir visa, kai reikiant, iškloti. Tada, broteliai, į dvejetą 1671 1| pelenus, padaužęs i klumpę, iškrapštė ir, vis nesurasdamas raminančiojo 1672 1| pypkę, prisėdęs pakelėje, iškratė pelenus, padaužęs i klumpę, 1673 8| po miestus, po dirbtuves iškriko; į užjūri šiaip taip išsidangino; 1674 5| sugeria ir drėgmę, smalką išlaiko! O kas kaltas, kad tos gaivingosios 1675 6| Jei tiktai Dievas sveikus išlaikys, iki mirdami neužmiršime 1676 5| ne tiktai iki pasęstant išlaikyti taip pilnai atsidavusį savo 1677 6| pabaigti, kur jūsų pinigėlius išleidau. Reikia visa blaivai...~ - 1678 6| vargdienių žmonių pinigus išleidus vien todel, kad kokios poros 1679 3| ir kitas iš daktaro rankų išleistas ir dešimtam papasakojęs, 1680 1| užmirštoji. - Gana. Žodelis išlėkė, tamsta į širdį priėmei. 1681 3| Nesenai iš sląstų išlindai už nakties darbus ir dabar 1682 7| laužydamas ir plaukus plėšdamas, išlįsdamas iš tamsumos, tarytumei dabar 1683 6| visi keturi karietomis išlydėjo į gelžkelio stotį. "Vežk, 1684 1| Ką Dievas augino, tą ir išmaitino - liuoba ramins senis susitiktąjį 1685 1| įdėdamas plunksną, o visas išmaišęs, užsikurdavo pypkę ir sėsdavos 1686 7| gaminosi kokius tiktai kas išmanė ginklus, o moterys virino 1687 1| kinkuodamas, tarydavo:~ - Ar išmano kiaulė pipirus! ne jai ir 1688 2| dyvų nemaža, kaip įsimanė išmesti tą senąjį kryžių, - rimtai 1689 7| dabar sveikatą sudėvėjusius išmestų už tvoros, išgintų badu 1690 5| iš kurios visa išspaudę, išmeta į mėšlyną.~ Čia senuko 1691 8| niūrai ir tratėjo, aukštai išmėtydama degančių šiaudų ir kibirkščių 1692 5| visus jus, visus žada išmėtyti ir žemę visą prie dvaro 1693 8| medžių šakos. Paskui, suradę išmėtytus žemėje įkilus, tartum dabar 1694 3| ryžtasi: kaip pasiklos, taip išmiegos.~ - Juozas nė tiek neduos... 1695 5| Neįtikėjo tuomet Riškus išmintingos ir malonios merginos perspėjimu, 1696 1| augęs, šitų dirvonų duona išmitęs, neišgali, nemėgsta apžioti 1697 5| ne gyvent tarp svetimųjų išmokę, nuo savųjų žmonių atsitraukę 1698 7| būtų užsieniuose ko pats išmokęs, būtų ir mus ko gero pamokęs, 1699 7| visa, kas mūsų, niekinti išmoko! Trempti po kojomis, griaut 1700 4| naudinga, jau jis visa ko esąs išmokytas.~ Keletui dienų praslinkus, 1701 1| tuo tarpu, kai i žmones išnešęs, vos imdavo statinėti savo 1702 7| pavogė!... Aaa, pragaro išpera! - dejavo širdingu skausmu 1703 1| ir per visą sienojo plotį išpiautasis kryželis dažnai išspausdavo 1704 6| nedaro, tiktai visam kam išpildyti turi padėjėjus, valdininkus. 1705 6| plepėti, tai dažniausiai ir išplepa.~ - Kas gi nutiko? - 1706 3| rankas aukščiau galvos išplėtęs ir akis išvertęs, karštai 1707 8| pluoštą žievės su medžiu išplėšė, idant nepasiliktų be jo 1708 8| nė plauko neįstengė senei išplėšti, nes visutėli buvo susivėlę 1709 5| neduok Dieve! Pienas mašinos išpliauškintas, alyvomis pasmirdęs - gyva 1710 1| vasaros laiku "tripūgos" išpliauškintojo pieno apsigėrę, vaikščiojo, 1711 5| kambariuką po torielėlę išpliauškintos buizos - matomai, visos 1712 8| šaukštai iš rankų. Jaunimas išpuolė pro duris, senis gi atsistojo 1713 5| tręšia, kaip reikiant, ar išpurina? Žiūrėk, pernai apie šv. 1714 1| atsargiai dažo, būdavo, išraižytas šakeles.~ Visa ko tenai 1715 8| dvasinti. Per didį vargą tegavo išrakinti iš tikrai sustirusios jau 1716 7| taip pat gilus perkasas, išraustas tam tikru bizūnu. Dabar 1717 3| ant pasturgalio ir snukio išrašysiu!~ - Būk žmogus! nesikišk! - 1718 5| išsipildė iki vieno jos išrodymai: šit jisai tik su menku 1719 1| tokiomis kalbomis neminėjo.~ Išrūkė ir pypkę, prisėdęs pakelėje, 1720 1| jis galėtų ir mokėtų ponui išsakyti visa tai, ką jaučia jo širdis!... 1721 2| gautasis butelėlis pergreitai išsekdavo. Tuomet piktas lindo prie 1722 8| sunkus likimas, neikė, kol išsėmė pilnai kūno ir dvasios pajėgas, 1723 2| Mažuliukus sugaudė ir išsidalijo.~ - Čia tai jau rodos 1724 2| belaukia. Duos keletą dienų išsidanginimui. Ir mums taip buvo.~ - 1725 8| iškriko; į užjūri šiaip taip išsidangino; retesnis, kas laimėjo surasti 1726 6| jų viršus. Išsikaštavo, išsiduostė, bet dabar gali jau nieko 1727 5| auselę, kol pagaliau patsai išsigando savo užsimiršimo ir pabėgo 1728 1| tartum, susigėdusios ar išsigandusios, kad biauru buvo ir regėti. 1729 6| ten buvusiais širdingai išsiglamonėjęs, pasiliko jau ant visados, 1730 1| durų įtaisytą lentynėlę ir išsiima sau reikalingų tam tikslui 1731 2| eik! - tarė, kiek tinkamas išsijuokęs, kuomet visi kiti stebėjosi, 1732 6| pagaliau būsiąs jų viršus. Išsikaštavo, išsiduostė, bet dabar gali 1733 6| saują. Tyčiomis smulkiais ir išsikeitęs turėjau, mat, mažiesiems, 1734 5| bakstelėdamas lazda į aslą. - Išsikraustau visai; dvare dabar dykaduoniams 1735 3| neskaitant mažmožių ir savo išsilaikymo. Aš jau visada savo valgiau 1736 3| pavaitojęs, gudročius ir išsilaižęs, bet vieną koją ant visados 1737 6| bekalbant. Kad Dievas davė - išsimeskime po burną.~ Laurinaitis 1738 6| būtų tuo tarpu gurkšnelis išsimetus. Bet kad nesusigundinus 1739 7| spruko pro langą laukan, išsinešdamas drauge paskutinius stiklus.~ - 1740 5| pasakė, kad kuo greičiausiai išsinešinčiau iš užimtojo kambarėlio, 1741 8| iš tarpo nesuskubusiųjų išsinešinti, begraibant šiokius tokius 1742 5| saulėkaitoje, ir bepaliko išsinešt apčiuopiamos naudos iš poniškųjų 1743 2| ponas. Žodis po žodžio, išsipasakojau. Tas ir sako: ir tu ir tavo 1744 3| voginėjęs ir sau tą vieną akį išsiplakęs svetimu arkliu besmukdamas 1745 7| patyčiomis užstūmęs, matyt, išsirėplino pro uždurelio sienos skylę. 1746 3| tikrai negaliu! - šūkavo jis, išsiritęs aikštėn. - Kaip tatai nedalija? 1747 8| sutepimo brolžudybe.~ Išsistaugė su bildesiu ir kaukimu, 1748 3| muštynei prasidėjus, tuoj išsisuko laukan ir skubiai, pakromiais 1749 3| beliks. Užsidirbsiu kur ir išsisuksime šiaip taip, - raminosi patsai 1750 3| kaip padūkęs, ir spėjęs išsisukt, dar neapalpęs, iš daktaro 1751 6| taip, kaip matote, pasisekė išsisukti jūsų pinigais tiktai gudrybe 1752 6| kaip įmanydamas, kad tiktai išsisukus ir netuščiomis sugrįžus. 1753 5| akmenų, ant kurių vokietis, išsitaisęs ilgas blauzdas, kuo ramiausiai 1754 2| kaklą, tik staiga čiūkšt ir išsitiesė nebegyva. Iš pradžių, kol 1755 6| Dabar gi, sako, paskutinius išsiuntinėjau - vieną į Kauną, antrą į 1756 6| ir savaisiais žmoniškai išsiversiu. Pastačiau po silkę, dvejetą 1757 8| pagalbos nesulaukė ir kazokai, išsivilkę ant mėšlyno, taip jį supliunijo, 1758 8| Giniotis, kaip galvijas, išsišiepė ir nusikvatojo.~ - Matai, 1759 7| paskui kartas nuo karto išsišokąs klyksmas juokuojančių vaikesų 1760 8| nasrai - arčiau kaimo pirmyn išsišokusis apsiputojęs, apkaitęs, pusgirtis 1761 5| nustojęs ir ant visados išsižadėjęs vilties įsikurti savąjį 1762 2| užmušti sūnaus, sūnus tėvo; išsižadėsią žmonės Dievo, ir nebeliksią 1763 1| visa užmiršta ir puola išsižioję: vienas kapt, kitas kapt; 1764 1| visi, kaip vilko, bodisi! - išskaitė Tamošius ir, neatsisveikinęs, 1765 2| visi, kas tik ten buvo, išskiriant poną, vokiečius ir jų artimuosius, - 1766 5| kurių tarpo kitados buvo išskirtas ir išauklėtas... dvaro naudai. 1767 1| Kelias dešimtis porų klumpių išskobęs, sems sustatydavo jas asloje 1768 1| vienybę, kai mumis varna išsmagys. Supranti?~ - Nieko nesuprantu, - 1769 5| išspaudą, iš kurios visa išspaudę, išmeta į mėšlyną.~ Čia 1770 1| išpiautasis kryželis dažnai išspausdavo ašarą iš tėvo akių, nors 1771 6| ir be kulpijimo akys gali išsprogti ir žandai supusti. Niekų 1772 2| siūbuodami nuvytusiais, tik išsprogusiais jaunais lapeliais; stovėjo 1773 6| rasime? - Priėjęs Rymeika išsuko seniui iš rankų lazdą ir 1774 4| neklausė. Valandomis ausis ištempęs nuo girios kažin kokio atbalsio 1775 2| vandens, gurgino gurgino ištempusi kaklą, tik staiga čiūkšt 1776 5| neabejodamas, jog dvaras ištesės ne tiktai iki pasęstant 1777 4| nebeiškentęs tyliai snapą ištiesė ir, žengęs keletą milžiniškų 1778 2| pirštu.~ Juozas pažvelgė ištiestosios rankos linkon ir pamatė 1779 5| vieną kitą užuojautos žodi į ištikimąjį vergą pratarti.~ Ir buvo 1780 4| kaipo namų augintas ir ištikimas, neužilga buvo paskirtas 1781 5| nors savaip mylėjo ir ponai ištikimiausįjį savo tarną. Taip bent manė 1782 4| išvydęs tokios nelaimės ištiktą, ilgai nemąstydamas, pasiskubino 1783 6| bet gelto reikia dalykas ištirti: eikim! ~ Nuėjo. Visi 1784 7| laikas buvo šienauti, o čia ištisai atatiestus dalgius prie 1785 8| į dvarą. Priėjęs mišką, ištraukė iš kišenės gyvasakius ir 1786 8| spiegdama, nebegalėdama pati ištraukt ilgų nepaprastai, kaip pasirodė, 1787 8| kliūti nuo pono Juozui, ištraukusiam jį iš pat nasrų neabejojamos 1788 7| sumūkė karvė, tai avių pirmyn ištrūkusių būrelis perbėgo per genetį. 1789 1| drebančiomis lūpomis, nusibraukė ištryškusią ašarą nuo akių. atsiduso 1790 6| tuštėjo po vienas kito; ištuštėjus visiems, pasirodė per maža 1791 3| kada mūsų pažįstamieji, ištuštinę atsineštąsias raudongalves 1792 1| galutinai nukelnėję, laukan ištvarkė!... Paskui - juokas sakyti: - " 1793 6| mauna kumsčia į kuprą: "Tu, ištvirkėli, ar tai aš vienas visa valgysiu? 1794 6| neatnešė: vargai atvarė, ne ištvirkimas, - vargai nebepakeliami. 1795 5| painias suprasti; taigi, ištyrusi permainos priežastį, karčiai 1796 8| kazokai kitaip negalėjo išvaduoti savo draugo. Neikė ją sunkus 1797 1| šmaks brakš, žmones išmėtė, išvaikė, sodybas su žeme sulygino, 1798 2| kuriam pamėgo baikšti Juozo išvaizda. - Ko taip išsigandęs ?~ - 1799 5| Pagaliau, matyt, apilso, nes išvaktabinęs kuo biauriausiai paskutinį " 1800 5| sausai.~ - Tamsta, kur išvažiuoji? - paklausė Jonušas, tiesdamas 1801 4| didelį miestą pasimokyt išvažiuoti! - sušuko jisai, apie tat 1802 3| rimtai daktaras: - gero išvelėjimo jai trūksta...~ - O pora 1803 5| darbininkų, ar tai norėdamas išvengti kelionės, ar kaip kitaip, 1804 6| tokios baimės, - įsikišo vėl išverstakis Laurinaitis; kiti tik susipurtino 1805 6| atkištą butelį, akis aukštyn išvertė ir sunkiai atsiduso. Pažvelgė 1806 7| sukinėjosi viduje aslos, išvertus žėrinčias piktumu ir neapykanta 1807 3| kurios šalies, taip, kad tie išvestieji už durų,atsikvošėję, vėl 1808 1| ir ta neatsilieka: visi išvien puola, užmiršę savo peštynes 1809 7| savęs vaikinai.~ Visi išviena rengėsi čia į mirtinąją 1810 8| savo nelaimingąjį draugą. Išvilko ir bobą su Mare ir pametė 1811 8| padirbtų klumpių riogsojo išvilkti ant dirvono, o kazokas sugrobęs 1812 8| garsiai gailėtis apalpusios, išvilktos ant dirvono Juozienės.~ 1813 6| Manęs mokyti nebereikia: išvirpinau trejetą rublinių ar ketvertą 1814 7| laukiniame padėjime, ir jis išvirto laukinis: aplink medį besidarbuojančios 1815 3| nustebo artimesnieji kaimynai, išvydę iš tos karčemos kamino dūmus 1816 1| Mato Juozas, kaip, jį išvydusi, paraudo, dainuoti nustojo 1817 8| šunramulėmis ir rūkštyniais įžėlę! Kur kitą kart aplink ramias 1818 7| prasivėrė durys ir rimtai įžengė į vidų Tamošius. Nusisuko 1819 8| vienintelę likusią sveiką akį, įžiūrėjęs duris, didžiausiu įnirtimu 1820 8| užpuoliką, tartum norėdamas įžvelgti jo suakmenėjusios širdies 1821 8| kitus turtingesnio senio Jarašiaus likimas nepagailėjo: - ne 1822 6| riebu, - pasakė jaunasis Jarašiukas.~ - Tai tu, broli, ir 1823 1| ponui išsakyti visa tai, ką jaučia jo širdis!... O čia lygu 1824 1| sugrįžus, tarė:~ - Juozeli! jaučiu, kad neilgai trukus palūšiu. 1825 2| nuvytusiais, tik išsprogusiais jaunais lapeliais; stovėjo jie merdėdami, 1826 4| senas turi užleisti vietą jaunesniam; nieko prieš tai nepadarysi.~ 1827 3| mane seną; tegu padirba jaunesnieji! - Ir ėmėsi graibytis kepurės, 1828 3| tikrą tiesą, kad vienas jaunesnis ir dar nedaug tenusibaigęs 1829 4| dvare betarnaudamas nuo jauniausių dienų ir visu kuo tenai 1830 8| parsiėjus.~ Ir srėbė sau jaunieji, linksmai juokaudami. Ir 1831 8| sušuko tuo tarpu sugrištą jaunikaičiai: - gal dar ir atsiginsime 1832 5| pavergė doriškai neprityrusio jaunikaičio dvasią, bet ir atstūmė nuo 1833 1| gulėjo Jonukas su daugel jaunikaičių viename kape.~ Juozo " 1834 5| našlaičiui! - karštai pripažino jaunikaitis.~ - Betgi tuo nesusirūpinai, 1835 8| išgirdo atbalsį linksmų jaunimo šūkavimų ir patsai palinksmėjo.~ - 1836 7| Jonušas, tartum, negirdėjo tų jaunos linksmybes atbalsių: vienmarškinis 1837 5| Kur gi dėjosi jo dar jaunose dienose turėtoji suotaupa? 1838 7| Tegu grįšta pats tenai, kur jaunybę ir sveikatą pralaidokavo 1839 7| persimėtymas ir tikras nuoširdus jaunybės juokas kvatojimas.~ Kitur 1840 5| Visa atėmė: sveikatą, jaunystę pragaišino ir galop... eik 1841 5| pasėdėdamas, daug tvirčiau jausis pririštas ir prie dvaro 1842 5| tuo dalysis ir dvasia, ir jausmais, ir palinkimu; radęs nors 1843 8| marškiniai. Be žymės kokio nors jausmo ir be žodžio veizdėjo į 1844 2| užtatai šiandien Giniotis jautėsi esąs "dvariškis": rankas 1845 2| randasi žmonių, turinčių jautrią širdį, po užjūrius neišvėdintą 1846 1| jam susiaudrinęs kraujas jautriąją širdį, o susispyrusios ašaros 1847 6| pasimokysite, - spyrėsi jautrios sąžinės globėjas. - Bet 1848 5| šalyje ligos plečiąsis, kad javai, pievos nederą, upės, ežerai 1849 5| Liepojų, į Mintaują, į Rygą su javais, sėmenimis, linais; rašinėjo 1850 2| bene Šilyno dvaro?~ - Je, - patvirtino senis: - išmėtė 1851 6| švytuoja, kaip čia pas mus jenarolai! Net būgštu, kad nepripratus. 1852 2| išgama. Tur būt, žinote Jeronimą Stapį? Tas vaikis, žiūrėk, 1853 8| liekanas senė Laurinaitienė jodo kazoką, raudona kojine pašižabojusi, 1854 8| pasigirdo nuo vieškelio sunkus jojančių raitelių dundėjimas ir žinoma 1855 7| vai! jisai jumis plusta ir jokės; ponas Tamošas užpyks; ai 1856 7| aiškėjo, jog ir praeityje jokiame priepuolyje nereikalavo 1857 6| važiuojant, besitariančių, o aš jomis tuojau, kaip matote, ir 1858 5| Žiūrėk, pernai apie šv. Joną susimanė vasarojų sėti ir 1859 8| senelę ir palaidojo šalip Jonelio, "maištininkų" kapuose. 1860 8| gi tu, mama! Ir mudu su Joneliu pailsova; atidaryk, - šaukė 1861 2| svieto pabaiga, nes juk šv. Jono apreiškimuose parašyta, 1862 1| tai vienatinio sūnaus Jonuko meteliai... Nubraukė ji 1863 2| Užkalbino susitikęs Jonušą: tas, žodžio neatsakęs, 1864 3| Tuo tarpu Rymeika su Jonušu susimerkė ir ėmė traukti 1865 6| buvo, negu paprastai, ir jose matyt buvo pasibaisėjimas.~ - 1866 2| dukterų kraičiams.~ Pas Joselį susiėjo ir Palieknės dvaro 1867 4| juokais ir gerą valandą gėrė josi tokiu jo juokingu noru. 1868 7| kiekvienos tų žymių kilmę, o iš josios karštos kalbos aiškėjo, 1869 7| keršto deivė, arba gyvas judamas paminklas visų iškentėtų 1870 7| sūnaus neturiu, pačiam tenka judint seni kaulai. Kur gi patsai 1871 2| Eik tu, eik, senasis Judošiau! Neviešėjai, ir gali sakytis 1872 2| Aukščiausiojo Teisėjo?... Kaip Judošius Iskarijotas Kristų, taip 1873 4| Čia pat buvo jau ir jųdviejų kiemai. Atsisveikino ir 1874 7| gal praeis pro šalį tas juodasis debesis, - įsikišo Jonušas, 1875 5| tarė: - aš nė per nago juodimą: patį poną girdėjau kalbant, 1876 8| kaukimu, kaip ir atėjusi, juodoji gauja. Paskui juos išsinešino 1877 2| kerų erškėtrožių.~ - Ten juodosios gulbės gyveno; buvo jų dvejetas. 1878 2| kampų, su šunimis, kaip juodvarnin prie puolenos. Apsiautė 1879 8| srėbė sau jaunieji, linksmai juokaudami. Ir ko turėjo rūpinties? 1880 8| palinksmėjo.~ - Bepigu tokiems: juokauja sau lyg per vestuves, - 1881 4| valandą gėrė josi tokiu jo juokingu noru. Juk tai vis viena, 1882 5| Nesenai visame dvare turėjom juoko, kiek pilvai išlaikė. Išėjo 1883 3| Žinovas sušvilpė ir ėmė juoktis:~ - Pataikei, - tarė, - 1884 7| karto išsišokąs klyksmas juokuojančių vaikesų ir gana trukšmingos 1885 6| storesnis už mūsų vyrą per juostą - čirškina, kepa ant iešmo 1886 6| susigrūmė! Penketas dūminių juostų per pusę varsto nutįso paskui! 1887 7| skaitė iš knygų užgaidą, o Juozai jam pritarė. Juozas, įsiveizdėjęs 1888 8| klausimą, spėdamas, kad tai Juozams pavaišinti sakai buvo surinkti. - 1889 1| vakarą sugrįžus, tarė:~ - Juozeli! jaučiu, kad neilgai trukus 1890 4| pasikaitaliodamos, padėjo Juozienei ligonį sarginti. ~___________ ~ 1891 8| apalpusios, išvilktos ant dirvono Juozienės.~ Giniotis ir neraginamas, 1892 8| prie savo lizdo, palikdami Juozus. Kazokai pripuolę sugriovė 1893 8| dirvas, siūbuojančias, kaip jūrėmis rugiais, kviečiais, dabar 1894 8| sienos kabanti šventąjį Jurgį. Marikė dar tebegulėjo apalpusi.~ 1895 2| bepriglaus vargingąją galvą po Jurginių!? ... Toksai, tur būt, neatsirado!...~ 1896 2| ir jau kasmet ramiai šv. Jurgio laukti, niekieno jau nebespiriamas 1897 8| pagalbos ginkluotąjį ant sienos kabanti šventąjį Jurgį. Marikė dar 1898 8| Juozienę. Senelė nepasiduodama kabinosi langų, sienų ir staktų, 1899 7| smūgiu nutrenkęs jas nuo kabių, puolė į vidų.~ - Grobus 1900 8| pilvą, o Laurinaitukė geroka kačerga niuktelėjo per kaušą ir 1901 7| besismagindamas mest į sieną, kaip kačiuką.~ - Žmogau, atsipeikėk 1902 4| linini kaklarišį; toliau iš kadagių kero kyšojo naginėmis apautos 1903 4| atsidėjęs, tyrinėdamas kadagynų tankmes. Staiga sustojo: 1904 2| išvydęs žmones nuluptais kailiais...~ Tą jo sustyrimą pertraukė 1905 4| Netruks velnias po kailiu pajusti! - pritarė Jonušas. 1906 2| galui pasmerkti: visiems kailius lupo.~ - Nebuvai matęs 1907 3| sužinojęs, jog kai kuriems kaimams jau pripažinta žemė nuo 1908 5| gali būti? - nustebo vėl kaimiečiai: - juk tai beveik kaip motina 1909 8| anksčiau atsikelia, negu kaimiškiai! - Ka-ka-ka!~ Valdininkams, 1910 2| gabalas, - atsakė siuntančiam kaimynui.~ - Netauzyk! aš tau 1911 3| aukštesnė už paprastąją kaina.~ - Ir penkių nepasigailėsiu! - 1912 2| daugumui nebeteks vietos.~ - Kaipgis: diena iš dienos ir čia 1913 7| kaupiniais ir perkasais. Per kairi veidą iki ausies tęsėsi 1914 1| Užsimovęs sau klumpę ant kairiosios rankos, atsargiai , atsargiai 1915 3| savąjį dugnu į delną, ir kaištis išsyk pašoko į lubas.~ - 1916 4| atmintyje drebąs balsas senojo Kajetono, aiškinančio jam skaičius 1917 4| sukruvintą baltą linini kaklarišį; toliau iš kadagių kero 1918 6| nusipenėjęs taip, kad kaklas bus storesnis už mūsų vyrą 1919 5| prigudo, nelyginant šuva prie kaklininko.~ Šventadienių pavakariais 1920 1| sergsta poną, kaip aki kaktoje, kad niekas "nereikalingas" 1921 7| Nusibraukė pūslėtu delnu nuo kaktos šaltą prakaitą. Pasiutimas 1922 1| galime laukti? Dabar vokietis kala, kad kitaip negalima esą 1923 3| nusipirkęs gudročius senų kortų kaladę ir ėmęs burti, pranašauti, 1924 6| sukasi aplink apnikusi, lyg kalaitė žalį: - Rasit ponas arbatos? 1925 2| Tfu! - kad jus šimtas kalakutų tryptų. kad tave toksai, 1926 8| valdininku; o paskui jų kalamašką vilkosi šlitiniuodamas Giniotis, 1927 8| važiuotojai: siauroj aukštoje kalamaškoje sėdėjo du galionuotu ginkluotu 1928 3| šokinėjo nuo veido ant veido kalbančiųjų sodiečių, kol pagaliau pripažino, 1929 7| priėjęs išgirdo balsus, kalbančius litaniją. Pagaliau, priėjęs 1930 5| juodimą: patį poną girdėjau kalbant, jog tai tėvynės gerovė 1931 7| labiau atsidėjęs pažvelgė į kalbantį.~ Tiktai dabar pabojo 1932 6| nekantriai jau pertrauke vėl kalbas Laurinaitis, įnirtęs berakinėdamas 1933 8| nebeatgauna, kas kartas kalbėdamas klejoja - skaudu ir žiūrėti.~ - 1934 6| ir bekalbi! Ir poterius kalbėdami, tamstos sveikatos ir gerosios 1935 2| O su advokatu kokiu nors kalbėjote? - dar klausinėjo svetimasis.~ - 1936 6| vėl visi susmeigė akis į kalbėtoją.~ - Prieinu prie rūmų, 1937 6| Su tokiais broleli, kad kalbi, tai nemikčiok! Savyje manyk, 1938 8| piemenis paauglys vokietukas, kalbindamas pasiristi; tai švilpavo 1939 6| geradario prisiartinęs, ėmė kalbinti.~ - Juk ir gerklė išdžiūvo 1940 5| visose jam pažįstamosiose kalbose, todel vien pasispiaudė, 1941 1| sukaltus iš lentelių įkilus kalinėja jis slyvų ir vyšnių viršūnėse; 1942 7| atatiestus dalgius prie kotų kalinėjo; laikas buvo šienauti, arti, 1943 6| ir beatskirti: visi ten kaliošuoti, pirštinuoti ir sagomis 1944 6| ir patarsi, ar tai mes už kalnelio rasime? - Priėjęs Rymeika 1945 6| ir bekalbėti: mums aukso kalnus supiltų, ir tai neeitume! - 1946 7| žvangėjirną galandamų bei kalstomų geležų, paskui kartas nuo 1947 3| pasmuks užsienin, jie ant jo kaltę suvers, o poną tada kur 1948 8| susivėlę į vieną didelį kaltūną.~ Tuo tarpu bebėgą vaikinai, 1949 7| poną dvare buvau: buvau kalvėje ir ten girdė|jau tikrai.~ - 1950 6| Susimerkė, ir visi, kaip iš kamandos, išsitraukė aikštėn. Rymeika, 1951 5| laukus žada daryti. Jau ir kamarninkas yra pasikviestas tiems laukams 1952 5| oficinoje" šviesų, švarų kambarėlį, valgį teikė nuo savo stalo; 1953 5| išsinešinčiau iš užimtojo kambarėlio, nes čionai, girdi, reikėsią 1954 8| nors viename išbaigtame kambarėlyje ir... vašku kūreno krosnį 1955 5| nežinia kas siuntė man į kambariuką po torielėlę išpliauškintos 1956 6| diktelėjo į širdį: girdžiu kitam kambaryje kažin koki žmonės kalbasi 1957 2| medžiai, baltuodami nuogais kamienais, apiplėšta žieve, liūdnai 1958 8| su pamėgimu įkibo griauti kaminą: apsikabino abiem rankom, 1959 3| išvydę iš tos karčemos kamino dūmus rūkstant. Ėjo kalba, 1960 6| žmogus kiemą bešluojąs, o iš kaminų dūmai kunkulais verčiasi 1961 3| žemelės... savo sklypelį, savo kampeli!...~ Ir sodiečio širdis 1962 3| laikydamas skepetukę, kurios kampelyje turėjo įrišęs paskolintuosius 1963 7| mėnesienoje, ir gniaužė vis į kamuolį.~ - Pakaks, - ištarė 1964 2| bei pukštavimas betraukomų kamščių; karčema, kaip aulys, ūžia, 1965 3| išbujojusių kanapių. Tose kanapėse įsigūžtęs, ir pratupėjęs 1966 3| per toli daržą išbujojusių kanapių. Tose kanapėse įsigūžtęs, 1967 8| vagis pavogti, o kazoko kančius nelytėjo jų jaunų stiprių 1968 8| spyrėsi rankomis smaugdama; kandžiojo ranką kaukdama ir spiegdama, 1969 8| padūkusiai jį draskyti ir kandžioti, kad tas, neįstengdamas 1970 7| nenulaikomas troškimas keršyti, kankinti, naikinti. Prisikimšęs sau 1971 8| pašvaistėje, dailus šilkinis kantaplis, užsienių darbo: tai patsai 1972 3| tylomis; bet, matyt, pagaliau kantrybės jiedviem pritrūko, taigi 1973 3| kartas: 120 rublių ir 16 kap., neskaitant mažmožių ir 1974 2| kur numirsiu - ten bus kapai.~ - Iš kur gi tamsta 1975 1| daugel jaunikaičių viename kape.~ Juozo "svietas" - tai 1976 3| mažiau neša, negu pas mus kapeika. Sauso niekur niekas neklauso, 1977 7| dar kreida parašytų, tris kapeikas! Bus gana dviejų! Ogi mes 1978 7| nėha; nėh ko dahit. Dvi kapeiki ir tai pinigai. Eikim, ba 1979 6| krištolinių lėkščių. Ne tik kapeikomis, bet ir rubliais tenai neužkiši. 1980 6| žmogaus atsiėjo užmokėti, iki kapeikos! Žinoma, skaitant eilėje 1981 7| man duosite už tai tris kapeiku.~ - Gana jau gana! už 1982 4| keletą milžiniškų žingsnių, kaptelėjo keletą didžiųjų drąsuolių 1983 8| neriboto pono valdžioje, kada karalius buvo per toli, o Dievas 1984 2| buvo rugiapiūtė taip pat karčemininkams: per ištisas dienas įkaitę 1985 3| matininkas ant kiemo!~ Karčemoje kilo pragarinis trukšmas, 1986 2| ras, jeigu ne karčemoj? Karčemose taip pat rasdavosi ir visokių " 1987 5| ištyrusi permainos priežastį, karčiai nusijuokė ir tarė:~ - 1988 6| liunderskinių" silkių, degtinės karčiosios, saldžiosios, konjako, rumo, - 1989 6| gi bestovite, lygu kokie kareiviai?~ Kaip tik sodiečiai 1990 6| broleliai, visi keturi karietomis išlydėjo į gelžkelio stotį. " 1991 8| kazlėkų atsibaldė, tai dar ne kariuomenė. Sėskiva, Stonslovai! Gailu 1992 5| žiūrėk, ir belekiąs kuris į karklyną. Žinoma, nuo tokio valgio 1993 4| žiedelius. Užtai putinai, į karklynus įsispraudę, pirmi žydėjo, 1994 1| Trečiajame vos keliolika karpų tesimatė, - tai vienatinio 1995 1| liūdnosios dienos.~ Užkirpo karpus dviejuose sienojuose, į 1996 8| Ir spraudžiasi iš akių karti, deginanti ašara praeinančiam 1997 3| apeigomis ir pasmaginimais, karts į kartą neaplenkdamas ir 1998 6| sudraudė.~ - Gana šiam kartui! Neprapuls. Pirmiausias 1999 8| graužė akis nepaprastu savo kartumu.~ Giniotis, suradęs Juozo 2000 7| atsibučiavo su kaimynais po kelis kartus, nes nebuvo jokio tikrumo, 2001 4| vietos; ir tasai senelio kartusis juokas ilgai dar skambėjo 2002 6| visokiomis "tripūgomis" - ir karvėms melžti, ir kiaulėms šerti, 2003 3| neatstodami, maldavo juo karščiau sodiečiai, juo labiau žinovas 2004 7| šalto vandens po dienos karščio atsivėsinti.~ Priėjo 2005 6| aplaistyti ir taip didžios laimės karščiui apgesyti. Sumetė vyrai Laurinaičiui