| Table of Contents | Words: Alphabetical - Frequency - Inverse - Length - Statistics | Help | IntraText Library |
| Lazdynu Peleda Ir pražuvo, kaip sapnas IntraText - Concordances (Hapax - words occurring once) |
Part
3517 1| naujiena.~ Iš žiemos miego pabundanti gamta - tai buvo jo visad 3518 2| o ne, tai ir be to tenka pabūti. Dabar viena belikusi, ir 3519 3| trykšdino seiles pro dantis pačian vidurin aslos, kovojantiems 3520 3| vaisiaus - nei kam po trobą pačiauškėti; tiek tik naudos, ką duoną 3521 6| išeidamas, ir besusitinku pačiose duryse keturis vyriausius 3522 7| oran. Pamiškėje sustojo, pačiupinėjo kažin ką kišenėse ir, išsitraukęs 3523 1| padaryti tai niekis, bet jų padailinimas, gražinimas buvo tikras 3524 6| gyvuliais, ir visokiais ūkio padarais, kiek tiktai reikiant, aprūpintų!" 3525 1| pašėlusi. šit, ką vienybė padaro!~ - Žinoma, - pritarė 3526 3| atneš - mat, karvę lygsta... Padaryk, ponali, mielaširdystę!~ - 3527 3| jumis ponai, ką norės, tai padarys. Reikia skubintis, kad jie 3528 3| padaryti garų. Kada tai būdavę padaryta, daktaras vedęsis ten po 3529 1| pakelėje, iškratė pelenus, padaužęs i klumpę, iškrapštė ir, 3530 5| laukus bevaldą, visus jus padavęs, kaipo lažininkus - kumečius 3531 1| naudotis tuo, ką jau senai iš padavimų vien sužinome, kad jau būta 3532 4| palinkusi senuko stovyla, padavinėjanti skaičių knygas; ilgai dar 3533 4| prieš tai nepadarysi.~ Ir padavinėjo senis savo jaunajam įpėdiniui 3534 3| naudos, ką duoną suvartoti padeda. Būtų ir duonelės, ir turtelis 3535 5| savąjį turtą plėšt ir naikint padėdami. Apsižiūrėkite tiktai, kas 3536 1| Išbaigęs visą gražumėli, padėdavo ant žemės, meiliai šypsodamos, 3537 6| visam kam išpildyti turi padėjėjus, valdininkus. Tiems gi taip 3538 2| pajėga ir laimėjimas ir Dievo padėjimas?!... Bet ką aš čia vepu? 3539 7| buvo laikomas; laukiniame padėjime, ir jis išvirto laukinis: 3540 8| vardu, kad žemės našumas padidėtų. Ar matosi gi kame nors 3541 5| paties skausmus: - susamdys padieniais ir žudo žmones, kaip velniai 3542 3| gudresnių už mane seną; tegu padirba jaunesnieji! - Ir ėmėsi 3543 8| naminių baldų, keliolika porų padirbtų klumpių riogsojo išvilkti 3544 7| būt, kur buvo, ne mokslus padorius ėjo, ir tik žmones plėšt 3545 2| gi raudonumas ir lyg rasa padrėkusios akys rodė, kad ir degtinės 3546 3| pragarinį kvapą, šokęs, kaip padūkęs, ir spėjęs išsisukt, dar 3547 7| pati Laurinaitienė. Tame padūkime, nebesuvaldydama aplink 3548 7| nepastebėtas. Staiga apimtas padūkimo išbėgo oran. Pamiškėje sustojo, 3549 7| kumelius kilnoti, ne vaikus! - padūko plūst kaimynas ant Tamošiaus. - 3550 7| blogesnio dar gali privesti padūkusį Tamošių, Jonušas pasiskubino 3551 8| visiškai netekusi, ėmė taip padūkusiai jį draskyti ir kandžioti, 3552 5| kumečius žemininkus.~ - Tegu paduoda! mes nuomą mokėjome.~ - 3553 6| apšilo. Tada aš liepiau paduot po gerą stiklinę šaltos 3554 3| prisičiaupdama, kiekvieną paduotą stiklelį kratė į save iki 3555 5| smaugė jam gerklę; išgėrė paduotąją stiklinę iki dugno ir, vėl 3556 6| bučiuoju, o jis už čiupros paduskino ir šaukia ant manęs: "Vėjavaiki! 3557 7| aukštu garsu, tai vėl kitas padykaudamas:~Šalti barščiai ne patrova, ~ 3558 6| nudžiugo sodiečiai, siekdami paeiliui "ponui daktarui" rankos 3559 2| seni Juozą prislėgė, jogei paeit iš vietos nebegalėjo. Stovėjo 3560 2| skubiai pasikėlė eiti toliau. Paėjėjęs kelias dešimtis žingsnių, 3561 6| ministerienė, iš tarnaitės rankų paėmusi, vidury stalo pastatė. O 3562 6| kepurei pamauti! Vėl gi ir pagailo man jūsų vargdienėlių, kad 3563 1| Nuvargai nabage, o širdelės pagaivinti dar nelabai yra kuo! gūželis 3564 1| visas būrys kitų paukštelių pagalbon skubinasi; šnekučiai, žvirbliai, 3565 3| tai tuščios, tai lazdomis, pagaliais, suoleliais, tai buteliais 3566 3| menkai sukaltas iš lentų ir pagalių, išblindusia paklode pridengtas. 3567 6| pabaigus, atgal dusliai ant pagalvių parsviro, ir tada tiktai 3568 7| mirtinąją kovą vienodai pagamiai be jokių ginčų, vienodu 3569 8| nenumaldomo keršto. Ir vis tatai pagamino klaikus pono susvajojimas, 3570 6| šūkavimų: paminėjimų ir pagarbinimų; buteliai tuštėjo po vienas 3571 7| sužvangėjo darbo įrankiais, pagarsėjo dainomis, šauksmais bei 3572 7| šaltą prakaitą. Pasiutimas pagavo ir jį.~ - Už ką? ... 3573 8| vaišių kviestiesiems ir pageidaujamiesiems svečiams.~ Ne ilga vasaros 3574 3| garbės neatsisakyk, ponali, pagelbėk! - neatstodami, maldavo 3575 2| išaiškinti, norintiems gi ir pagelbėt neatsisakąs dažniausiai.~ 3576 4| o kaimynų takas vedė į pagirį; taigi reikėjo skirtis.~ - 3577 8| pasislėpti miške nuo kazokų paglamonėjimo; ten vėl netoliese degėsių 3578 7| žyduką gražiai ant rankų, paglostė; Tamošius uždegė degtuką, 3579 7| susilaikė ir, atsitraukęs, pagriebė plytgalį:~ - Šalin iš 3580 7| žydukas prietamsyje nesužiūri. Pagrobė Tamošius žyduką už pažastų 3581 4| nelaimingasis Juozas.~ Rymeika paguldė atsargiai jo galvą ant kiminų 3582 4| Jonukas? - vėl paklausė, kiek pagulėjęs: - tur būt, jau įkilus dirba 3583 1| laiko mėgino atrasti nors paguosmę arba pagyrimą savo širdingajai 3584 1| apie savo laimę. Džiaugsmas pagydė jį veikiai ir Juozas galėjo 3585 5| ponas ir jam miela buvo ta pagyra; dar didžiau stengėsi įtikti, 3586 1| atrasti nors paguosmę arba pagyrimą savo širdingajai pamėgai. 3587 3| žmogus, duok Dieve jam gražų pagyvenimą, apsisuko ir už kelių dienų 3588 6| sakant, gerklė išdžiūvo ir pailso bekalbant. Kad Dievas davė - 3589 8| mama! Ir mudu su Joneliu pailsova; atidaryk, - šaukė mieguistu, 3590 1| skaitys iš knygų, paskui paims žemės saują ir uostys, " 3591 5| sugebėjo kaip reikiant gyvenimo painias suprasti; taigi, ištyrusi 3592 5| stiprus ir už tris dirbti pajėgi; ateis senatvė, nusilpnės 3593 7| troškimas atkeršyti visomis pajėgomis ne tik už tai, kas dabar 3594 8| visos galvijiškos Giniočio pajėgos priblokštas sudribo ir liko 3595 7| ir malonės praeityje. Per pajuodusią jos odą žymu buvo visi kaulai, 3596 7| mojuodama sudžiūvusiomis ir pajuodusiomis rankomis, šaukė garsiau 3597 7| stipriai užstumtas, o ant pajuodusių jų lentų kažin kokį baltuojantį 3598 8| anų gėrybių? Ar tai likimo pajuoka? Kur kitą kart matei puikias 3599 4| Netruks velnias po kailiu pajusti! - pritarė Jonušas. Staiga, 3600 3| tenusibaigęs vyriškis, tiktai pajutęs tų rūkylų bei garylų pragarinį 3601 4| Į praskilą įdėčiau ir pakabinčiau ant saulės džiūti vaistui,- 3602 3| šiaudų gultą, o prie sijos pakabinęs iš drobulės įtaisytą linginę. 3603 3| jei vyras - lipdinęs į pakabintąją už keturių kampų drobulę, 3604 6| lazdą ir atsistojo prie pakabintojo džiūti viršutiniojo drabužio, 3605 7| gniaužė vis į kamuolį.~ - Pakaks, - ištarė pagaliau ir leidosi 3606 1| atsikeldavo, kaip visada; poterius pakalbėjęs, suimdavo savo skabtus ir 3607 3| pirmiausia tenka atsiminti, jog "pakara dangų atdaro". Žmonės dėjo 3608 3| turi.~ - Kad tik jam per pakaušį pono malonės neišlįstų! - 3609 8| dabar vokiečių "savuoju" pakeistas. - Ašaromis tų "verpliukų" 3610 1| Išrūkė ir pypkę, prisėdęs pakelėje, iškratė pelenus, padaužęs 3611 4| brolyti! Ar jam pirmas sykis? Pakelia jis gerai: dar smagesnis 3612 5| vis tai dar galima buvo pakęsti, žinant, jog niekas niekur 3613 7| daina nutrūksta, bet įkandin pakilsta stiprus vyriškas balsas:~ 3614 8| tiktai.~ Kada paskui pakilusi iš apalpimo pripuolė prie 3615 1| kaip kuodotosios pempės, pakilusios iš pabalio, pasileido jam 3616 1| turėtume paruoštą atsakymą; pakinkys - mes važiuosim!~ - To 3617 5| Eikit jūs, eikit! - pakirkė Riškus: - ogi jie pilioriais, - 3618 8| ugnis, ar rasit Giniotis pakišo, nes tik lubas sugriovus, 3619 5| jog atėjus iš valdžios paklausimui, kokie žmonės jo laukus 3620 1| Reikia ruoštis, kad, paklausti, turėtume paruoštą atsakymą; 3621 3| pažiūrės liežuvį, pabarškins, paklausys, trūbelę prie žmogaus pristatęs; 3622 1| jo širdį ir protą; rasi, paklausytų saviškių ir...~ - Tfu! 3623 1| nekliudė, o tam ilgariečiui pakliudė; ėmė ir iššaudė!~ - Gandrus 3624 2| vaikis, žiūrėk, nesenai čia pakliuvo, bus dvejetas koksai metų, 3625 3| ir pagalių, išblindusia paklode pridengtas. Ten tad ir susodino 3626 5| mano ten draugą, mano šunį pakorė tvoroje!... Visa atėmė: 3627 6| sau gūžį atstatęs, nosį pakragenęs. Aš pasikėliau nuo suolo, 3628 2| Atsikreipė į aną šalį: ir upės pakraščiais buvo skroblais ir uosiais 3629 3| išsisuko laukan ir skubiai, pakromiais klibinkščiuodamas, spruko 3630 2| iš visų šalių ir laukia, pakrūmėmis sutūpę. Tiktai stirna pasirodė: 3631 3| 3] ~ Visų akys tuojau pakrypo į naujojo balso šalį. Staiga 3632 8| iš ne tam tikroje vietoje palaidotų žmogaus kūnų kirminai spiečiasi 3633 8| Sukti miesto ponaičiai palaidūnai nepaprastai skaisčią, dailią 3634 5| paniekintieji "chamai" - dabar nebe palankumą ir gerumą kitados šito pamintojo 3635 5| jam kiek nors širdies ir palankumo - sunku atsakyti. - Reikalingas 3636 6| toliau. Susitarėme, kad aš palaukčiau, kol jie nuo ministerio 3637 1| svajojimas.~ Šit kryžius palaukėj... Po tuo kryžiumi, po veja, 3638 6| baltitėlaitės, kaip saulė... Palaukite! rodos, dar gabalėlis užsiliko; 3639 6| kad jūs tylėjote. Dabar palaukt reikės: kai tenai bus aprūpinta, 3640 2| prisiartinęs tylomis minkštu keliu, paleidęs rankenas, užkalbino. Matyt, 3641 7| kad taip po dvaro stogine paleidus raudonąjį gaidį pašokinėti, 3642 1| Apglaudęs ir pabučiavęs, paleisdavo. Ji rinko indus nuo stalo, 3643 7| puolė į vidų.~ - Grobus paleisiu! kaulus sutrupinsiu! - šnibždėjo 3644 2| šaukė, besišiaušdamas, paleistas Laurinaitis. - Lai nešnipinėja! 3645 7| kaulų sutriuškinti ir grobų paleisti.~ Staiga panėrė rankas 3646 5| mokosi, o žiūrėk - atsijuosę paleistuvauja! Nustojęs sveikatos, proto, 3647 4| užmetus auginti savo šeimyną; paliekniais tylomis bėgiojo pempės, 3648 2| apmatavo?!... sušuko visi paliekniškiai vienu balsu, ir visų veiduose 3649 2| vienas iš jų besėdinčius Paliekniškius.~ - Negudriai, - liūdnai 3650 8| Valdininkas susiraukė ir paliepė kazokams kraustyti iš trobos 3651 8| kurs nuolatai davinėjo paliepimus, kurių nebuvo kam pildyti. 3652 1| vanagui mažo paukštelio lizdą palietus, visas būrys kitų paukštelių 3653 6| Išmetė dvaras, kur vieką savo palikau, - kam gi kitus nekaltai 3654 8| pasiskubino prie savo lizdo, palikdami Juozus. Kazokai pripuolę 3655 8| tartum likimas susimilęs paliko gyvesnėje atmintyje vien 3656 5| Rymeika.~ Senis galva palingavo:~ - Negudriai, - atsakė: - 3657 5| dvasia, ir jausmais, ir palinkimu; radęs nors paskutinę vietą 3658 8| jaunimo šūkavimų ir patsai palinksmėjo.~ - Bepigu tokiems: juokauja 3659 4| ausyse, ir akyse stovėjo palinkusi senuko stovyla, padavinėjanti 3660 6| visų šalių, ėmė svaidyti i palubį. Teprapuola vokiečiai ir 3661 3| skolinti, ir tai kokiomis palūkomis!... O kiek dar reikėjo prisiprašyti!... 3662 1| jaučiu, kad neilgai trukus palūšiu. Ką tu veiksi, vienas likęs: 3663 8| neveizdėdamas, ką jau padaręs. Pamačiusi tai motina, šoko, kaip katė 3664 4| bauginančiojo kvarkimo, kurios pamačiusios, jog gandras iš balos pabėgo, 3665 7| Bet kaip juodu nustebo, pamačiusiu griuvėsių duris stipriai 3666 6| piktumo, trečias ir taip sau pamala, kad liežuvis suktis neatprastų.~ - 3667 4| trobelėje susirinko pakeliui iš pamaldų grįždami keliolika vyrų 3668 6| paskui laisvai pasikalbėjus, pamarmėjus. Už kokio pusvalandžio visi 3669 6| vidų.~ - Turėdami laiko, pamarmėsime; o mat ir apyskaitą išduoti 3670 6| veikiai žmonės gaus tos žemės? Pamąstęs kiek sako: "To tikrai pasakyti 3671 3| žmogus pavažinėji, žmonių pamatai.~ Du svetimuoju vyru, 3672 8| praeidamas, koja nudaužė nuo pamato dvejetą aulių, o sukiršintos 3673 2| dar netiki! Neilgai trukęs pamatysi taip pat ir čia savo akimis. 3674 6| bus, tai bus; nueisime ir pamatysime. Daug žmonės ir pramano, - 3675 4| kartas į kartą galima buvo pamatyti atsargiai iš kiemo į kiemą 3676 2| nors pirmąsyk gyvenime pamatytiems, iš kur ir kas esą, nežinomiems 3677 6| pečių galva ne vien kepurei pamauti! Vėl gi ir pagailo man jūsų 3678 5| tylą, Riškus, užmiršdamas pamažėli savo paties skausmus: - 3679 1| pagyrimą savo širdingajai pamėgai. Liūdna ir truputį pikta 3680 4| kita. Bandėsi keltis, bet, pamėginęs, vėl prie priegalvio pripuolė.~ - 3681 1| Niekas nedirba. Dvejetą metų pamėgino sėti ir perėjo noras: avižėlės 3682 2| koks viršininkas, kuriam pamėgo baikšti Juozo išvaizda. - 3683 4| buvo baisiai suputęs ir pamėlynavęs.~ Rymeika nesusieidavo 3684 6| siena; paskui paraudo, net pamėlynavo - ir kaip užkeiks: "Aš juos!... 3685 5| kalbą, ne kartą vienas kitam pamerkdavo, ir kalba trūkdavo nepabaigta. 3686 2| Šis vėl velnio neštas ir pamestas. Kitąsyk, sako, Blindos 3687 5| Nesitikėjau, kad mane norėtumei pamesti, tiek nuo mūsų visų geros 3688 5| pasisakė ją karščiausiai esąs pamilęs.~ Pana Morta nuraudonavo, 3689 4| nors prisirišti ir ką nors pamilti, tai ir mūsų Riškus, artimųjų 3690 6| nuo įvairiausių šūkavimų: paminėjimų ir pagarbinimų; buteliai 3691 3| kumščias spausdamas, Juozą paminėjus.~ Tuo tarpu Rymeika su 3692 6| neužmirsime, ir mūsų vaikai dar paminės, - karštai patikrino atėjusieji.~ - 3693 6| atima!~ - Žinojau aš ką paminėti! - gudriai pasivaipydamas 3694 7| aiškiau žymėjo tie baudžiavos paminklai, tartumei keletas ar keliolika 3695 7| deivė, arba gyvas judamas paminklas visų iškentėtų piktenybių. 3696 5| palankumą ir gerumą kitados šito pamintojo vargdienio gerbė: glaudė 3697 2| vos išsitraukė, ir visa pamiršęs, pradėjo su pamėgimu krapštyti, 3698 3| žinoma: jam visada "reikia pamislyti". Lai ryžtasi: kaip pasiklos, 3699 8| mamaite, liūlia! - liūliavo pamišusis senukas, liūdnai linguodamas 3700 1| Anokie ne stebuklai, - pamodamas ranka, sakydavo senis paniekinamai: - 3701 6| įsikarščiavęs, kumsčią sugniaužęs pamojavo.~ Vyrai džiaugdamies 3702 5| dišlius rankose!" - tarė pamojęs kojomis ir bakstelėdamas 3703 7| žemelę nuo tų kirminų vienu pamojimu!... Ar daug bereikia? čiakš! 3704 1| susirūpinęs, bet, neilgai trukęs, pamojo ranka. - Et! bus visa gerai: 3705 6| sodiečiai. - Ogi vaikus mums pamokysi, ar maža tai verta? Ogi 3706 2| iš pasiutimo.~ - Aš jį pamokysiu tarp žmonių dvarui šnipinėti! 3707 2| Juozą tą nenaudą norėjau pamokyti! - šaukė, besišiaušdamas, 3708 6| skilandžių, ir dešrų; paskui pampuškų pilną auksini bliūdą, kaip 3709 5| Tą patį vakarą pasisakė panai Mortai atmainęs savo sumanymą.~ 3710 3| ganykloj, arkliams geležinius pančius bemaustant. Tada, girdi, 3711 7| grobų paleisti.~ Staiga panėrė rankas į kišenes ir surado 3712 1| pamodamas ranka, sakydavo senis paniekinamai: - ot sau, žiemos laiku 3713 3| Gudruočius atsiviepė su paniekinimu:~ - Didelė man naujiena! 3714 2| išduoda į rankas netikėlių paniekinimui ir numarinimui! Kiek dabar 3715 5| Jau jie - tie tamsieji paniekintieji "chamai" - dabar nebe palankumą 3716 4| bežiūrint i šalimais einantį paniurusį Tamošių, taigi atsiliepė 3717 2| ką žadėjo, ko tiktai kas panorėjo. Nevienam tada vienatinė 3718 5| jausmingai į nukaitusią panos Mortos auselę, kol pagaliau 3719 3| rankų išleistas ir dešimtam papasakojęs, kas tenai kiekvieno laukia.~ 3720 7| kokį baltuojantį kreida papieštą parašą!~ Kas tai būtų?~ 3721 7| akių, lygu šuo viščiuką papiovęs, - tarė antras.~ - Apsunkintos 3722 5| nebesulaikomos ašaros vėl gausiai paplūdo iš paraudusių akių.~ 3723 7| susivarė sau stiklų į saują. Paplukęs kraujas tokiuose atsitikimuose 3724 3| paaiškins, kodel aukštesnė už paprastąją kaina.~ - Ir penkių nepasigailėsiu! - 3725 3| poną daktarą ir prasidėjo paprastasis aplinkinis eiliavimas su 3726 5| Apsiriko: neaplenkė ir jo paprastoji ponams betarnaujant nusidėvėjusiųjų 3727 5| rankas nubučiavęs, nuėjo prie paprastojo savo darbo į raštinę.~ 3728 6| Įeinu į monopolę - tuščia. Paprašiau, padavė žmogus, dėkui - 3729 1| darbščiųjų vabalėlių įpročius ir papročius ir, atsidusdamas, kartodavo: " 3730 5| kad neišbėgiotų, įvedė paprotį mokėti į mėnesį. Bet mėnuo 3731 8| žaislas.~ Atėjo pavakarė; papūtė vėsesnis vėjelis, ir Juozas 3732 6| užsiliko; duosiu ir jums paragauti.~ Čia daktaras atsikėlė, 3733 8| Ar aš vienas valgysiu? - paragino senis vaikus, ir neužilga 3734 8| skruzdyne išmestas ir užmirštas paraližuotas senis. Ant tako dvaro linkon 3735 5| Auginome, mokėme, tikėdamies paramą turėsią, - nuo savęs primetė 3736 1| pasėtos iš žemių ir tos paraudonavo, tartum, susigėdusios ar 3737 5| susirinkusiuosius, pasirodė, jog - paraudusios kažin kodel akys niekaip 3738 5| ašaros vėl gausiai paplūdo iš paraudusių akių.~ Visi nutilo, o 3739 7| baltuojantį kreida papieštą parašą!~ Kas tai būtų?~ Susitarė, 3740 6| būčiau bent kelioliką prašymų parašęs ir kiek tiek pasipelnęs, 3741 2| juk šv. Jono apreiškimuose parašyta, kad tam laikui besiartinant, 3742 7| keletą žodžių, dar kreida parašytų, tris kapeikas! Bus gana 3743 8| ir pataikęs į smilkinį, pardaužė ant vietos. Pamatę ištisą 3744 5| sakant, širdis savo teisių pareikalavo: kitokios meilės, nebe vergiškos 3745 8| ginkluotų vyrų mažą trobelę ir pareikalavus pasiduoti, nes būsią blogai, 3746 5| pasispiaudė, pasispiaudė ir parėjo namo besispiaudydamas ir 3747 1| žodelio pasaką nuo darbo parėjus. Pasižvalgyk po merginas, 3748 7| šeimininkės iš anksto gamino pargrįštantiems gyvuliams šalto vandens 3749 7| važinėjo, - tegu ir mus būtų pargrįžęs pamokęs, kaip geriau gyventi, 3750 5| prisiplėšti, namo sveikam šiltai pargrįžti prie savųjų. O ponai, svetimynais 3751 8| bestripinėjo ir išbalęs pargrįžusis ponas, kurs nuolatai davinėjo 3752 6| į grindis, ir nuėjo nosį parietęs. Grįštu į virtuvę pasiteirauti, 3753 6| Na, ačiū Dievui, sveikas parkeliavęs! - nudžiugo sodiečiai, siekdami 3754 6| Nedovanai juk taip užgaišęs parkeliavo. O tokiose vietose, matėte, 3755 7| kodel taip pasidarė, sprūdo parklupdamas namo pas "tate".~ Pasilikusiu 3756 2| kirvio atkėlimu kojon, ir parkrito patsai vietoje. Žinai: dar 3757 5| tėvynės gelbėtojai iš užsienių parlėkė!~ - Eikit jūs, eikit! - 3758 1| senukas pavasari tik tik parlėkusį gandrą ir sveikins liuoba 3759 6| pasiuntė Laurinaitį į miesčiuką parnešti keleto pusbutelių. Neilgai 3760 2| drebėjo visas.~ - Kad širdį parodyčiau, ir tai sakysi, kad mėsos 3761 7| meška!~ - O tu! Aš tau parodysiu mešką!~ - Nepavysi! nepavysi! - 3762 2| šviesoje, kad kuo aiškiausiai parodytų visą to darbo baisenybę!.. 3763 1| tu ir susirišai ir jiems parsidavei su kūnu ir su dūšia, kaip 3764 1| žodžiai.~ - Aš ponams parsidavęs? ... aš?!... - kartojo patsai 3765 2| nebūtų atsiradęs velniui parsidavusis išgama. Tur būt, žinote 3766 2| būt, bėda priėjo, kad taip parsiduoda.~ - Kam gi tuos skroblus 3767 8| niekam nepalaužtume, ant ko parsiėjus.~ Ir srėbė sau jaunieji, 3768 1| žeme sulygino, užarė ir parsigabeno "grinomus" gudruočius, kuriems 3769 5| ferfliukter bauer", galutinai parsikriokęs, užsirioglino ant akmenų 3770 8| atminčiai, bet kas parsivežė ar parsinešė namo, rado sutrintą karvės 3771 8| Stipresni vienur kitur tarnauti parsisamdė, taip po miestus, po dirbtuves 3772 2| žinia, tuoj mūsų ponui žiedą parsiuntė, ir lankytis pas save užgynė. 3773 1| kuri pritiks prie širdies, parsivesk šeimininkauti.~ Nesižvalgė 3774 6| atgal dusliai ant pagalvių parsviro, ir tada tiktai visi išgirdo 3775 6| sidabrinių, sako. Juk tai pats partamento daraktorius." O dabar tokie 3776 8| riogso apvytus ir taip pat parudus kriaušė, baisios kirmėlių 3777 1| kad, paklausti, turėtume paruoštą atsakymą; pakinkys - mes 3778 5| ponas ir ponia; ir daktarą parveždavo, ir vaistų duodavo. Jeigu 3779 2| gailu buvo žiūrėti, kaip jas parvežė: vaikščiojo vaikščiojo, 3780 4| taigi senelė atsakė, kad parvirtęs užsigavęs ir truputi sirgęs.~ - 3781 1| suplika, nei kas žodelio pasaką nuo darbo parėjus. Pasižvalgyk 3782 6| daugiau, ir to atsižadėjęs, pasakiau žydelaitei, kad veikiai 3783 7| tėvu skaitos, kaipo mums pasakoja; jei svetur mokytis, ne 3784 6| Laurinaitis.~ - Taigi pasakojasi vieni kitiems, kad jį nutvėrę 3785 6| paaiškino daktaras, ir tęsė savo pasakojimą toliau.~ Slenku aš į 3786 4| kaimynus apsakinėti.~ Iš tų pasakojimų kilo tarp sodiečių daug 3787 6| Kur matęs? O aš tuojau ir pasakoju, kaip tai mūsų šalyje ponai 3788 6| dengiantį ir slėgiantį. Riškui pasakoti pabaigus, atgal dusliai 3789 6| nutilo, tuoj daktaras ėmė pasakotis, nors Rymeika buvo pašokęs 3790 2| lyg bijodamas, kad ir jo pasakotojas neužmirštų, kas toliau buvo, 3791 5| eik kur akys neša!~ - Pasakyk, tamstele, ką jie su žeme 3792 7| žengdamas drauge. - Pakeliui pasakysime kaimynams. Tegu rengiasi: 3793 3| kitas vyriškis.~ Ir ką pasakysite! Lig vienos dienos daktaro 3794 6| į kišenę: "Gerai, girdi, pasakysiu" - ir, įvedęs mane į kitą 3795 4| man atėjo toksai galas: pasakyta: "pasitrauk šalin!" - ir 3796 2| smagesnių už mane. Aš čia pasamdytas. Kitkart ir aš buvau žmogus, 3797 5| Rymeika. - Trankosi po visą pasauli, kur giltinė įsakė, ieškodami 3798 8| gėdindamiesi iškilti platesnio pasaulio akyvaizdon, ir graužė akis 3799 1| nes be gailesio su šiuo pasauliu persiskyrė... žinoma, kaip 3800 1| žodžiu, matė visą šiame pasauly galimąjį pragarą ir bijojo, 3801 4| tik žmonijoje, bet visame pasaulyje, jog senas turi užleisti 3802 5| nors retkarčiais prie stalo pasėdėdamas, daug tvirčiau jausis pririštas 3803 6| pats daktaras. - Aš tada pasėmęs sidabrinių jam į saują. 3804 3| jūs nuo manęs, broleliai! pasenau, nebepaslenku; yr dabar 3805 4| nusijuokė...~ Ilgai dar taip pasenėlis dvaro tarnas bambėjo, neištesėdamas 3806 4| dabar tu siek savąjį! - Pasenęs gyvulys nužudomas, žmogus 3807 4| iki šiol visa veda?~ - Paseno jau! - atsakė ponas, - man 3808 7| Ir šitai dabar ta žiloji pasenusi, apdriskusi skurdė išlindo 3809 5| pastačiusi tarp pastumtojo pasenusiojo tarno ir jo gimtinių kaimynų. 3810 5| dvaras ištesės ne tiktai iki pasęstant išlaikyti taip pilnai atsidavusį 3811 3| du pūru sėmenų, prižadėtu pasėti, ir širdis nudribo. - Šiemet 3812 1| avižėlės šiokios tokios išlindo pasėtos iš žemių ir tos paraudonavo, 3813 7| rankų ir, nebelaukdamas pasiaiškinant, kodel taip pasidarė, sprūdo 3814 5| prie savo stalo, bet dargi "pasiaukojo" ir pati vieną kitą užuojautos 3815 6| galvikę, spėdamas betgi pasibaigsiant jau taip nebepakeliamai 3816 6| paprastai, ir jose matyt buvo pasibaisėjimas.~ - Bene įkulpijo kas? - 3817 1| Netingėk ir į vandenėli pasibridėti! Nepražūsi! Ką Dievas augino, 3818 5| dienose turėtoji suotaupa? Pasidalijo ja su reikalingaisiais. 3819 5| tarti ir kaip ir mintimis pasidalyti.~ Išklausiusi šitos " 3820 1| žmonių, kuriems verta yra pasidarbuoti.~ Laikas netrukdavo praeiti, 3821 6| reikėjo kvepiančią vonią pasidaryti, už kurią jau ir nebeatmenu, 3822 1| kryžių pastatė...~ Ir šit pasidėjo senis savo aukštą ausėtąją 3823 3| nebeišsisuksiu, - tarė pagaliau pasiduodamas daktaras. - Kaip bus, taip 3824 8| trobelę ir pareikalavus pasiduoti, nes būsią blogai, drąsiai 3825 5| žudytis, kad tie atsibaldos pasidžiaugtų!?~ - Žinoma, žinoma! - 3826 6| nors ne taip, kaip priimta, pasielgęs, greitai galėtum patekti 3827 1| aukštą ausėtąją kepurę, pasiėmė lazdą ir, persižegnojęs, 3828 3| kur atsisėsti: viename tik pasienyje stovėjo daktaro gultas, 3829 3| tokią malonę padaryti!~ - Pasigailėkite! - puolės prašyti, pritardami 3830 6| gėralas, ypačiai saldus pasigardžiuoti. Taip po trupinėlį visa 3831 3| pralietuoju krauju kaip tik pasigarsino savo vardą.~ Ne per toli 3832 4| įlindo!?...~ - Rasit, pasigėrė ir apsvaigo?~ - Oi ne, 3833 6| Susirinkusieji gardžiai nusikvatojo, pasigėrėdami pono daktaro gudrumu ir 3834 8| vaisiais vaišina praeivius, pasigirdama, kad dar jai esą per daug, 3835 2| stirna želmenų minkštesnių pasigraužinėti. Pastebėjo tatai Giniotis 3836 6| Nepaprastai man malonu pasigrožėti jūsų sveikatėlėmis, mielieji 3837 2| ir jo širdis reikalavo pasiguosti del naujosios tvarkos.~ - 3838 8| neprašytiems svečiams pavaišinti! - pasigyrė Marikė, vikri mergina, Jonušo 3839 7| Susitarė, nubėgo į miestelį pasiieškoti kokio nors mokslininko, 3840 6| viršutiniojo drabužio, neleisdamas pasiimti, o moterys, aplink apspitusios, 3841 4| kitąsyk ir ponui. Ponas pasijuokė iš jo ir pagaliau pasakė, 3842 4| užstojus, kuri iš moterų, pasikaitaliodamos, padėjo Juozienei ligonį 3843 5| jisai pats nuo ano su ponu pasikalbėjimo laikė save dvaro nuosavybe: 3844 6| ir gerąją brolių širdį! Pasikalbėjome - metas ir toliau keliauti! - 3845 2| magaryčių, ot: kaip broliai pasikalbėjova nuo širdies; daviau pinigų, 3846 6| atgalios, kad paskui laisvai pasikalbėjus, pamarmėjus. Už kokio pusvalandžio 3847 7| raudonąjį gaidį pašokinėti, pasikapstyti? Ar nenubaidytų kartais 3848 7| šmėkla nelemtosios praeities, pasikartojančios šia valanda, tartumei biauri 3849 3| nepasigailėsiu! - liuoba pasikarščiuos kitas vyriškis.~ Ir ką 3850 2| nerimdamas girioje, skubiai pasikėlė eiti toliau. Paėjėjęs kelias 3851 6| atstatęs, nosį pakragenęs. Aš pasikėliau nuo suolo, lenkiuosi ir 3852 8| jame rūstumas, su kuriuo pasikėsino ant išgamos Giniočio. Ir 3853 7| per smarkiai nepulk, proto pasiklausk, nes visada nusidauši, - 3854 5| daryti žada? - pasmalsavo pasiklausti Rymeika.~ Senis galva 3855 3| akmeninę krosnį, paliai krosnį pasiklojęs išilginių šiaudų gultą, 3856 3| pamislyti". Lai ryžtasi: kaip pasiklos, taip išmiegos.~ - Juozas 3857 5| Jau ir kamarninkas yra pasikviestas tiems laukams sumatuoti; 3858 2| negalima esą nieko padaryti. Pasilaikyk, sako, savo pinigus tikresniems 3859 6| užsirūkėme po mastinį cigarą, kad pasileidome šuoliais akmeninėmis gatvėmis 3860 4| kažin ką kalbėjo be tvarkos. Pasilenkusios žmonos visai nebepažino, 3861 3| arkliais verstis reikėję pasiliauti. Tada nusipirkęs gudročius 3862 1| išėjo, sakydamas:~ - Pasilik sveika, motin! Eisiu pažiūrėti, 3863 8| valdininkas.~ - Griaukite! Pasiliksiu griuvėsiuose.~ Valdininkas 3864 6| Tai tu, broli, ir pasiliktumei gudo mėnesį už vartų tenai 3865 7| parklupdamas namo pas "tate".~ Pasilikusiu du kaimynu veizdėjo valandėlę 3866 2| savęs. Prisėdo ant kelmelio pasilsėti ir pypkės užsidegti. Bet 3867 1| Pirksi nepirksi, vis pasilygti galima, - tvirtino savo 3868 7| kad teks dar kada nors pasimatyti gyviems.~ 3869 1| žiemos laiku mūsų ponas pasimirė?~ - Kur gi nežinosi; 3870 6| beklausydami, kai ko ir pasimokysite, - spyrėsi jautrios sąžinės 3871 4| galėčiau į didelį miestą pasimokyt išvažiuoti! - sušuko jisai, 3872 5| užsirioglino ant akmenų krūvos, pasimovė ant kumposios nosies akinius 3873 6| čirškina, kepa ant iešmo pasimovęs dveigį veršį pačiam ministeriui 3874 6| tuojau, kaip matote, ir pasinaudojau jūsų gerui tinkamoje vietoje.~ - 3875 3| patenkintas, kad taip gerai proga pasinaudojo ir savo užtarėjų pralietuoju 3876 1| apsukus, galėtų ir daugiau kuo pasinaudoti; o šitas: čia gimęs, čia 3877 2| Ei, brolyti! kaip puls pasinašėjęs! kaip kirs! ... pirmu kirvio 3878 6| prašymų parašęs ir kiek tiek pasipelnęs, o tenai štai dar kiek prikišti 3879 1| Gandrus iššaudė? - pasipiktinęs pakartojo Juozas.~ - 3880 5| A fi! - sušuko, pasipiktinusi pačiu sumanymu, ponia: - 3881 7| paklausė nuo savęs, sustojęs pasipustyti dalgio.~ - Grįštu iš 3882 1| dieną ir čia senis būtų pasiremezinęs su pempėmis;. dabar ne tai 3883 2| paskutinius marškinius pasirengęs buvo atiduoti kiekvienas 3884 8| Tai čia gyvasakių pasirinkęs turėjau, bet ėmė kišenėje 3885 6| grivinų: ponas daktaras, save pasirodydamas įsikarščiavęs trenkė ant 3886 5| varlės bijo viršum vandens pasirodyti. Net ir lietuviškai prašneko 3887 3| raudongalves ir kišenes, pasiryžo grįžti namo, kas vienas 3888 3| Šiemet miežių nebebus kur pasisėti? Bulbėmis vienomis reiks 3889 6| buvo pašokęs su buteliu, pasisiūlydamas gerklę atvilgyti.~ Ponas 3890 3| atsakė paklaustasis: - pasiskolijau, už dvi dešimti rublių du 3891 6| neskaitant 10 rublių, užmokėtų už pasiskolinimą tinkamų rūbų. Neskaitau, 3892 6| užuojautą mūsų praščiokėlių, pasiskubinau šitai ir tamstoms pranešti 3893 3| savaičių paskirta atmatuoti, pasiskubinęs ponas žinovas prie tų žmonių, 3894 3| tuo užsiėmiau, nes gali pasiskubinti ir jums bloga pridaryti, 3895 3| mato, kaip man sunku! - pasiskundė daktaras ir, atsigręžęs 3896 8| koks vyriškis, nespėjęs pasislėpti miške nuo kazokų paglamonėjimo; 3897 4| murmtelėjo Tamošius ir, pasispaudę sau rankas, persiskyrė.~ - 3898 6| tik likusius po pažasčia pasispaudus skubintis atgal. Palauk, 3899 8| rankomis ir viena sveika koja pasispirdamas paauglys vaikinas; pamiškėje 3900 6| pertraukimą už taip vaizdingą pasistebėjimą iš jo gudrybės ir drąsumo, 3901 5| tuoj žolienės prašutinsiu, pasistiprinsite ir ant širdies bus lengviau 3902 4| Nuo kryžkelės Tamošius pasisuko į paupį, dvaro linkon, nes 3903 7| pabaigus, žodžio nepratardamas, pasisveikino su kaimynais.~ - Mirtis 3904 3| kam nekišome!... Antai, pasitaikė šitas žmogus, duok Dieve 3905 5| netikėtas svetys užeitų. Svečiui pasitaikius, buvo tvirčiausiai vergui 3906 7| Laiko neturėjau! - trumpai pasiteisino Tamošius. - Man vieno arba 3907 3| skaitė tolyn, kiek tvirčiau pasitikėdamas ateitimi, - nors ir bulbėms 3908 5| vietoje to apdovanodama ponų pasitikėjimu ir ne gaivinančiais, bet 3909 6| globėjas jiems atidarė ir pasitiko sveikas ir nepaprastai linksmu 3910 7| rengiamės ją priderančiai pasitikti. Rasit, rytoj šituo laiku 3911 4| toksai galas: pasakyta: "pasitrauk šalin!" - ir eik sau kur 3912 4| tavo vyrą ganau? - atkirto pasityčiodamas Tamošius. - Nei aš mačiau, 3913 8| tai svajojančiu, ne tai pasityčiojančiu balsu. - Nepasiekėme mes 3914 8| gyvasakius, pasigirdo sausas pasityčiojimo juokas, ir stovėjusis po 3915 6| rodytis nepadoru, taigi ir vėl pasiuntė Laurinaitį į miesčiuką parnešti 3916 6| kaimynai.~ - Taigi, mūsų pasiuntinį! - užtarytoją! - daktarą! - 3917 6| pusbutelių. Neilgai trukus, pasiuntinys sugrįžo vaišylais apsikrovęs, 3918 3| Tylėk, tylėk! ar pasiutai? - aplink pasigirdo balsai.~ - 3919 8| per galvą. Bet boba tame pasiutime pasirodė nei esanti pergalima, 3920 2| Na! jau, tur būt, pasiutote! Su kuo? Kame? - klausinėjo 3921 3| ranka, tai tokia smarvė pasiutusi nuo vaisto lėkdavo, kad 3922 7| antrą, kaip staiga Tamošius, pasiutusiai surikęs į duris ir vienu 3923 6| tenai ir patsai ministeris pasivaikščiodamas neretai užeina atsigerti. 3924 3| šeimininkės, kuri, nors pasivaipydama ir prisičiaupdama, kiekvieną 3925 6| aš ką paminėti! - gudriai pasivaipydamas tęsė daktaras. - Kaip tik " 3926 7| Kame gi buvai? Kodel pasivėlinai, su kitais drauge neatėjęs? - 3927 3| su visais, savo iškloju, pasiviešėju. Dieve brangusis! liuoba 3928 8| lauko Giniotis. - Atėjome pasiviešėti! Ar dar neišmiegojote? - 3929 8| mandagumo tai padaręs; taigi pasišalindamas nors pluoštą žievės su medžiu 3930 3| ant nepuikaus stalo, pati pasišalino. Jonušas pripylė, užgėrė 3931 4| Keletui dienų praslinkus, pasišaukė jį ponas prie savęs ir tarė:~ - 3932 2| kas kitur, toliau girdėti, pasišnekučiuoti, pasitarti. O kartais laimužė 3933 4| iškėtęs sparnus ir porą kartų pasišokėjęs, nuplaukė oro vilnimis į 3934 4| atsimokėjęs už jo kitąsyk pasišventimą; Jonušas tik su Rymeika 3935 8| dėjosi dabar. Nors taip buvo pasižadėjęs, nesipriešino vedamas laukan 3936 1| Tamošius domiai pasižiūrėjo Juozui į veidą.~ - Ryžkis, - 3937 2| Bet tai dar ne visa. Pasižiūrėk, brolau, tenai, kieman, 3938 1| pasaką nuo darbo parėjus. Pasižvalgyk po merginas, ir kuri pritiks 3939 7| neduosiu Tamošiui, tiktai paskaityk garsiai!~ Uždegė Tamošius 3940 7| Maušiukai, pas mane! Mudu paskaitysiva.~ Paėmė žyduką gražiai 3941 5| šituos apsireiškimus galima paskaityti tikrosios malonės ženklais, 3942 7| kokio nors mokslininko, kad paskaitytų. Besutinka gatvėje devynerių 3943 4| pabėgo, įsidrąsino karą jam paskelbti: raibosios ir žaliosios - 3944 1| skęstanti, tikriau sakant, jau paskendusį gelbėjo? ... Nejaugi dabar 3945 7| atsitikimus iš baudžiavos laikų ir paskesnių vylių, apgavimų ir piktų 3946 3| dvaro ir už dvejeto savaičių paskirta atmatuoti, pasiskubinęs 3947 3| Lig vienos dienos daktaro paskirtam laikui praėjus, gimdavo 3948 4| ištikimas, neužilga buvo paskirtas dvaro raštavedžiu, kada 3949 6| linksmas, kietas kvatojimas pasklido po senosios karčemos griuvėsius. 3950 2| apgavikams ir viliokams!... Ligu pasklydo gandas apie dalijimą žemės, 3951 3| todel nepaprastai nudžiugo, pasklydus žiniai apie dalijimą žemės, 3952 3| kampelyje turėjo įrišęs paskolintuosius pinigus.~ - Ką padarysi? 3953 8| sau pasigauti.~ Juozas, paskutinėmis dienomis tartum prasiblaivęs, 3954 8| kitąkart, lyg atsimindamas paskutines iš geresniųjų dienų, bešlitiniuodamas 3955 8| gyvenimo senelį; apsaugojo ir paskutinia valanda nuo rankų sutepimo 3956 1| reginius suteikė jam Dievas paskutiniąją valandą, nes be gailesio 3957 4| pradėjo vaikščioti. Betgi paskutinieji nutikimai visai pražuvo 3958 7| ir tik žmones plėšt iš paskutinio kailio tepramoko. Ar tam 3959 4| vaikai, atnešdavo žolynų paskynę, o senelis sklaidė juos, 3960 1| kūdikystės mokėsi senis gamtos paslapčių; darydamas savo pastabų, 3961 7| vėjelio lengvai pučiamos, paslaptingai dūsavo šlamėjo. Ir įsikibo 3962 3| priprastosiomis apeigomis ir pasmaginimais, karts į kartą neaplenkdamas 3963 2| matyt, buvo tokiam pat galui pasmerkti: visiems kailius lupo.~ - 3964 5| išpliauškintas, alyvomis pasmirdęs - gyva liga nesirgus!... 3965 3| prieiti, - bet jei ponas pasmuks užsienin, jie ant jo kaltę 3966 2| Įsimanė čia į tą lauką pasodnėje kas rytas ateiti stirna 3967 1| upės pusėj, ir senelio akys pasruvo ašaromis.~ - Dievuli, 3968 1| paslapčių; darydamas savo pastabų, didino savo žinių skaičių.~ 3969 6| savaisiais žmoniškai išsiversiu. Pastačiau po silkę, dvejetą menkių, 3970 5| ponija per dešimtis metų buvo pastačiusi tarp pastumtojo pasenusiojo 3971 3| daktaras uždegė lempelę, ir pastatęs ant stalo, tam sykiui įtaisyto 3972 6| ministeriais, girdi, vokiečius pastatysią. - Matote, ir ausis gera 3973 4| piemenuko metų būdamas, buvo pastatytas lekajumi. Ponui ir ponaičiams 3974 5| čionai, girdi, reikėsią pastatyti mašiną viščiukams perėti.~ - 3975 1| skaityti; o gaila, nes jo pastebėjimai gal būtų atnešę nemaža naudos 3976 8| atsigrįždamas į langą.~ - Ar pastebėjote ką iš vyresnybės tarp prajojusių? - 3977 6| Laurinaitis atsipūtė, dvasiai pastiprinti išsitraukė tabako žiupsnį, 3978 2| ant senatvės štai likau pastumdėlis, be pastogės...~ Čia 3979 6| Reseinius, trečią į Vilnių pastūmiau. Kas gi jums kaltas, kad 3980 5| metų buvo pastačiusi tarp pastumtojo pasenusiojo tarno ir jo 3981 3| bemaustant. Tada, girdi, pasturgalį avižomis peršovę, ir taip 3982 3| čia tuojau "prašeniją" ant pasturgalio ir snukio išrašysiu!~ - 3983 4| priegalvio pripuolė.~ - Pasturgalis apsunko begulint, - tarė 3984 2| apkabins visu glėbiu, kad pasuks į vieną pusę, į antrą! Tiktai 3985 5| pas Juozą. Katalikiškai pasveikinęs susirinkusius pažįstamus 3986 1| Juozas tuo kaimyno Tamošiaus pasveikinimu.~ - Kur gi jūs? - pakartojo, 3987 1| Tegul bus pagarbintas! - pasveikino Juozą žmogus. - O kur gi 3988 7| nebesuvaldydamas rankos, pataikė į stovinčią stiklinę ir 3989 3| sušvilpė ir ėmė juoktis:~ - Pataikei, - tarė, - kaip su vėdaru 3990 8| per galvą, leido plyta, ir pataikęs į smilkinį, pardaužė ant 3991 2| tauzyti kiekvienas lengvai pataikys!~ - O pats vien rietis. 3992 7| Nepataisysi - bus kitas kas pataisąs.~ - Duok grėblį, varna!~ - 3993 7| krapštyti!~ - Nebekrapščiusi! Pataisysi patsai ir neprašytas!~ - 3994 3| pusiaunaktį sugrįžęs prie pačios į patalinę, viso kaimo šunų lydimas, 3995 8| kapuose. Ne lovoje, ne pataluose mirusi - negavo vietos kapuose. 3996 7| dantimis grieždamas, daužydamos patamsyje po kampus, baigdamas braižyti 3997 2| nedaug naudos! - rimtai patarė Jarašius, žilas ūkininkas, 3998 5| reikalų. Nors kiekvienam ir patarimą ir pašalpą mielai ir nuoširdžiai 3999 5| gelbėjo kaip įmanydamas ir patarimu, ir vaistais, ir pinigais. 4000 3| todel ir sutikau dar jums patarnauti, nors Dievas mato, kaip 4001 6| kiek atsiėjo užmokėt su patarnavimu. Kelionėje prarūgęs, brolau, 4002 6| seniesiems šį tą papasakosi ir patarsi, ar tai mes už kalnelio 4003 1| saulolydžio, iki vakarinei patekant. Taip gražu buvo toje girioje!...~ 4004 8| tėvynės naudos."~ Saulutei patekėjus, supuolė būrys špokų savo 4005 2| tarpe nieko šventa, kol patekėsiąs ant dangaus, vietoje šviesiosios 4006 6| pasielgęs, greitai galėtum patekti lekajaus ar mužiko vieton, 4007 4| švilpiniuodamas, kvietėsi patelę; gegutė liūdnai kukavo beržyne, 4008 3| namo grįždamas, savimi patenkintas, kad taip gerai proga pasinaudojo 4009 8| Kibina del akių. Pamatysite, patieks jiems tik bematant naują 4010 2| vokiečiais, dažniausiai tiems patiems, iš kurių netinkamuosius 4011 6| vaikai dar paminės, - karštai patikrino atėjusieji.~ - Jei ir 4012 1| praeina, kol mokslininkai patiria ir ima naudotis tuo, ką 4013 1| Na gi? kas nutiko? Rodos, patrakusio šunies niekame nesimato.~ 4014 2| Vienas ir kitas pečiais patraukė.~ - Kur nebuvome? kam 4015 7| padykaudamas:~Šalti barščiai ne patrova, ~Sena boba ne zobova...~ 4016 2| sušuko jam į ausį: pakėlė ir patupdė suolan, kad net viauktelėjo.~ 4017 1| tai ir raudonąjį gaidį patupdyt ant stogo... Žūta būta!...~ -