| Table of Contents | Words: Alphabetical - Frequency - Inverse - Length - Statistics | Help | IntraText Library |
| Lazdynu Peleda Ir pražuvo, kaip sapnas IntraText - Concordances (Hapax - words occurring once) |
Part
4018 7| Daktaras išeidamas duris patyčiomis užstūmęs, matyt, išsirėplino 4019 8| laidokams ir sausaširdžiams ant patyčių ir apjuokos; senis vienų 4020 3| Pagaliau, atsidusęs, tarė patylomis, lyg patsai sau:~ - Ne 4021 1| Kas mokys: ar toki valios paukščiai imasi mokslo! Kas jiems 4022 1| palietus, visas būrys kitų paukštelių pagalbon skubinasi; šnekučiai, 4023 4| susijuokė. - Gerai, kad paukštelius myli. Pašauk, mama, tegu 4024 1| raguoti oželiai ir margi paukštukai, - tokie keisti, kokių dar 4025 3| vaisto lėkdavo, kad tik pauostęs, tuoj galėjai suprasti, 4026 4| kryžkelės Tamošius pasisuko į paupį, dvaro linkon, nes jo troba 4027 7| Ežėmis, pabaliais, paupiu spėriai žengė du vyru, ir 4028 8| Laurinaitį, puolėsi ginti ir ėmė pauškinti senę stačiai per galvą. 4029 3| paties mitrumas kitus dalykus pavaduodavęs. Atvykus kokiam ligoniui 4030 4| gūžį jau Prisikrovęs, nes pavaikščiojęs neužilga atsistojo ant vienos 4031 3| kad, nors keletą mėnesių pavaitojęs, gudročius ir išsilaižęs, 4032 3| susivemiant. Taip keletą vyrų pavaišinęs, nuo vyriškosios lyties 4033 8| nekalčiausias žaislas.~ Atėjo pavakarė; papūtė vėsesnis vėjelis, 4034 5| kaklininko.~ Šventadienių pavakariais mėgdavo jis nueiti pas pažįstamus 4035 1| susėsdavo su žmona pusryčiauti. Pavalgęs, sakydavo:~ - Na, motin: 4036 6| Labai meilūs žmonės. Ne tik pavalgydino, bet dar ir kelionei ši 4037 6| kada nors ims taip sau ir pavalgys pats vienas! Visada, brač, 4038 6| Bežinąs visus vardais ir pavardėmis.~ - Ot galva! Ot protas! - 4039 5| ašaras.~ - Išvarė?!... pavarė?!... Tamstą iš dvaro išvarė!!! - 4040 2| kruvinomis ašaromis!... pavargėlių be duonos, be pastogės!...~ - 4041 4| Išgąsdino jas gandras, atlėkęs pavarlinėti. Matyt, buvo gūžį jau Prisikrovęs, 4042 4| nužudomas, žmogus tiktai pavaromas... Vis gelto šuva turi ko 4043 1| 1] ~ Daugel linksmų pavasarių pergyveno senis Juozas. 4044 3| sako, gimęs, o vis žmogus pavažinėji, žmonių pamatai.~ Du 4045 1| gudruočius, kuriems ir pavedė visa tvarkyti. Broleli mano! 4046 8| žiūrėjo nustebę į tą keistą paveikslą, kol susiprato, nuo ko pradėti; 4047 2| senus mieluosius reginius ir paveikslus. Dabar - žiūri senis ir 4048 8| kam spirtis? Buvau užėjęs paveizdėti, žiburį pamatęs. Vargšas 4049 8| ir dvasios pajėgas, kol pavertė tikru žvėriu ir suteikė 4050 5| darbininkę pavilioti ir paveržti nepasidrovi.~ Nukaito 4051 3| lenkdami sodiškiai. - Gerklę pavilgant, ir kalba sparčiau seksis, - 4052 8| gudrybių dar nepažinusią dukrą paviliojo. Ir nuėjo, kaip lelijos 4053 5| reikalingą ir gerą darbininkę pavilioti ir paveržti nepasidrovi.~ 4054 8| pasirėmęs lazdos, tartum pavirtęs bedvase stovyla, ar nepaprasto 4055 8| puiki senovės ponų sėdyba pavirto galutinai pelenais.~ 4056 8| pergalima, nei nužudoma, tartum pavirtusi kūnu į medį, o dvasia - 4057 7| Buvo tai juokas žvėrimi pavirtusio bepročio. Laurinaitienės 4058 8| užstojo visiškai žvėriu dabar pavirtusis Giniotis. Pasilenkė senelis 4059 4| ramu, kaip rodėsi greitomis paviršium užmetus akimis: ligu sutemo, 4060 7| apvogė!... Paskutinį skatiką pavogė!... Aaa, pragaro išpera! - 4061 3| artyn.~ - Kelis aš tau pavogiau arklius? - rėkė, kaip keptas 4062 8| gali sunaikinti, ir vagis pavogti, o kazoko kančius nelytėjo 4063 1| tikrasis brolis, savo galvą į pavojų leisdamas, skęstanti, tikriau 4064 4| Vis gelto šuva turi ko man pavydėti - nusijuokė...~ Ilgai 4065 3| betgi ir tų dar žmonės pavydi: vardą nekaltą plėšia, įtarinėja... 4066 6| kitus Jonušas: - vienas iš pavydo, kitas del kokio piktumo, 4067 5| kiekvienam ir patarimą ir pašalpą mielai ir nuoširdžiai teikdavo, 4068 4| Gerai, kad paukštelius myli. Pašauk, mama, tegu įeina!~ Graudžiai 4069 8| Vienas beliko stovįs, kada pašaukė jį vadovauti toliau. Šmaukštelėjo 4070 3| Kaip reikia, ir šitame pašaukime pasisekė jam įgyti garsi 4071 8| jodo kazoką, raudona kojine pašižabojusi, arba užsilipusi ant vienatinės 4072 7| šieną savo apluoke; klojo pašliaukui sukrautus žiedus, kuriems 4073 3| bloga pridaryti, o pats pašmakš užsienin!... Vaikyk tu paskui 4074 4| retkarčiais tik pratardami pašnabždomis: ot - bedūšnikas! ot - beširdis! 4075 6| pasakotis, nors Rymeika buvo pašokęs su buteliu, pasisiūlydamas 4076 7| paleidus raudonąjį gaidį pašokinėti, pasikapstyti? Ar nenubaidytų 4077 5| ir poną ir jo vokiečius pašokinti!~ Senuko akys valandėlei 4078 7| Tamošius ir trenkė kaimyną į pašonę taip, kad tas į sieną atsidaužė.~ 4079 8| nuo pilkos žemės ugnies pašvaistėje, dailus šilkinis kantaplis, 4080 1| brolių kraujo klanus degėsių pašvaistėse ir girdėjo didelių minių 4081 5| iš poniškųjų malonių už pašvęstąjį jų naudai gyvenimą: vien 4082 7| laime. Laukė savo globėjo pažadėtojo žodžio iš ministerio, o 4083 8| gniužulus: dūmai gi slinko pažemiais, tartum gėdindamiesi iškilti 4084 2| saulutės, raudonas kryžius ir paženklinsiąs baisiąją paskutiniojo teismo 4085 7| atsakė senis, lyg nenoromis, pažinęs Tamošiaus balsą.~ - Tai 4086 1| apvertė, tai ant kiliopų pažingėjo, tai šiaip stripinėjo, - 4087 6| buvę galima, o neturint pažinties, ir kam pagalbos nerastumei. 4088 1| prakalbomis, lyg geriausi savo pažįstamą.~ - Sveikas, gužiau strypakoji! 4089 4| Riškus.~ Buvo tai visiems pažįstamas seniausias dvaro tarnas. 4090 2| Todel atsidėjęs žvalgėsi po pažįstamąsias vietas. Pirmiausia krito 4091 5| tinkamų žodžių visose jam pažįstamosiose kalbose, todel vien pasispiaudė, 4092 7| keistas jisai pasidarė: pažįstamų žmonių lenkėsi iš tolo buvo 4093 6| tiktai gudrybe ir gerai pažįstant aplinkybes ir žmones. Tada 4094 6| vyriausiasis ir jau mane pažįstąs iš senesnių laikų. Tuojau 4095 3| vadinamųjų tikrųjų daktarų: pažiūrės liežuvį, pabarškins, paklausys, 4096 6| širdies žmona. "Palauk, sako, pažiūrėsiu, ar atsikėlė vyras." Išėjo 4097 1| Pasilik sveika, motin! Eisiu pažiūrėti, kas "sviete" girdėti.~ 4098 2| paklausė.~ Vienas ir kitas pečiais patraukė.~ - Kur nebuvome? 4099 8| matosi gi kame nors bent pėdsakas anų gėrybių? Ar tai likimo 4100 5| ir vienu akimirksniu be pėdsako nuplovė sieną, kurią dvaro 4101 6| kad valgo tenai auksiniais peiliais, sidabrinėmis šakelėmis, 4102 7| bešokąs prie kaimyno su peiliu.~ Atsipeikėjo, susilaikė 4103 1| rinko indus nuo stalo, jis, peiliuką išsitraukęs, kirpo ženklą 4104 5| iš širdingo skausmo, kaip pelė katino smaugiama, ir nebesulaikomos 4105 8| sėdyba pavirto galutinai pelenais.~ Dvarui galutinai išgriuvus, 4106 1| prisėdęs pakelėje, iškratė pelenus, padaužęs i klumpę, iškrapštė 4107 8| kruvina šmėkla, tartum prie peliukės ėdri juoda katė, arba prie 4108 3| turime: koks čia jums, ponai, pelnas, koksai malonumas svetimais 4109 2| gadynė: kitąsyk mes duoną pelnėme rankomis, ne liežuviu, ir 4110 8| Rygoje sankrovą ir gana pelningai ėmė verstis. Bet ir čia - 4111 2| kuo smagiau, tuo tas ir pelnosi sau duoną, - atvirai šiuokart 4112 3| kas iš to? Moteriškė, lygu pelų maišas, be jokio vaisiaus - 4113 1| senis būtų pasiremezinęs su pempėmis;. dabar ne tai galvoj jam 4114 4| vėjeliu, visai nebodamas nei pempių gailesingojo dejavimo, nei 4115 1| vokiečių ten sukasi. Kiaules peni koplyčioje: senovinius ponų 4116 3| karto. Tikrajam daktarui už penketo mylių esant, brangus žmogus 4117 6| aplinkybes ir žmones. Tada penki žmonės po 10 rub. - 50; 4118 2| kišu - tada sudėję buvom penkias dešimtis - taigi kišu jam 4119 5| Išėjo darbininkai arti penkiolika plūgų. Vokietis laibomis 4120 1| švilpiniavo, čirškėjo!...~ Penkiolikos metų buvo, o kaip dailiai 4121 2| advokatas - abu labu; dvidešimtį penkis rublius turint, galima padaryti. 4122 3| paprastąją kaina.~ - Ir penkių nepasigailėsiu! - liuoba 4123 6| Tai ką čionai apie tas penkrubles tuščiai betauzyti, kad mums 4124 7| visada nusidauši, - pridūrė penktasis.~ Taipo stipriai įtikinti 4125 6| žiūriu į laikrodį - dar peranksti. O žydelaitė sukasi aplink 4126 1| tu toks pat esi kirmėlių peras, kaip ir tie dvariškiai, 4127 6| sukliunkinęs gurktelėjo ir perdavė daktarui; daktaras savo 4128 4| nusidėvėjęs. Rytoj rytą perduos tau knygas ir užimsi jo 4129 7| ardydama sausą stogą ir perdžiūvusias kiauras sienas, blaškė aukštyn 4130 8| šaukštais, nes per visą pereitą dieną niekas nebuvo atsiminęs 4131 1| vieko pritrūko. Tada Juozas perėmė rankas seniui: susimainė 4132 5| Mašina? be vištų viščiukus perės?! - nusistebėjo susirinkusieji.~ - 4133 8| kapuose. Buvo "maištininkė, pergalėta kareivių pagalba."~ Ten 4134 8| sunkiau davėsi užpuolikams pergalėti: vos jau pirmuoju didžiavyriu 4135 8| duosniai vaišinamų "karžygių pergalėtojų", o aplink degėsius sukosi 4136 8| pasiutime pasirodė nei esanti pergalima, nei nužudoma, tartum pavirtusi 4137 2| mažas gautasis butelėlis pergreitai išsekdavo. Tuomet piktas 4138 1| Daugel linksmų pavasarių pergyveno senis Juozas. Ir kaip jis 4139 6| tamstos šviesenybę siunčiamus perima, lig tamstos šviesenybės 4140 7| ant mūsų! - šaukė giliai perimtas kaimynų maldingumu, o graudžios 4141 7| visada iš tavo tėvo visa perkame ir pas jį geriame.~ - 4142 7| nuosavybes ežėmis, kaupiniais ir perkasais. Per kairi veidą iki ausies 4143 7| ausies tęsėsi taip pat gilus perkasas, išraustas tam tikru bizūnu. 4144 7| dar neprasiblaivė. Ilgi perkentėtų sunkių vargų metai neleido 4145 8| akies ir biauriai sukrypusiu perkirstu veidu, nesusilaukusi vedėjo, 4146 4| Riškus.~ - Ar senai? - perklausė senis. - Jau bus keturios 4147 6| ministeris? Pabaltakiavo į mane, perkreipęs galvą:~ - Jau keliasi; 4148 6| stotį, tai rodės, ten visi perkūnai su pragaru susigrūmė! Penketas 4149 6| matydami jo veide tokią permainą.~ - Verčiau kad būtų 4150 5| suprasti; taigi, ištyrusi permainos priežastį, karčiai nusijuokė 4151 5| sodiečius, ėmėsi kratyti permirkusius nuo lietaus drabužius ir 4152 5| reikiant, ar išpurina? Žiūrėk, pernai apie šv. Joną susimanė vasarojų 4153 7| ir tokios, ~Ką su manim pernakvos!~ - O dygulio į kepenas 4154 7| trankų bildesį ir negalėjo perprasti, ką jie reiškia. Įėjo į 4155 1| sienojuje matėsi beveik perpus užkarpų, - tai žmonos amžius. 4156 6| šaukė ir jis balsu visus perrėkdamas. - Atitikote ką siųsti! 4157 7| paskui atskirais žodžiais persimėtymas ir tikras nuoširdus jaunybės 4158 1| kepurę, pasiėmė lazdą ir, persižegnojęs, išėjo, sakydamas:~ - 4159 7| išplėtė akutes skaityti. Perskaitė tylomis ir atsitraukė.~ - 4160 6| daktaro naujieną su tik ką perskaudėta nelemtąja Laurinaičio žinia. - 4161 4| Kaimynai nusijuokė.~ - Perskelčiau kramę ir po visam, - tarė 4162 4| tarė:~ - Ir aš manau perskelti kramę: lai nusiraibo; nes 4163 5| išmintingos ir malonios merginos perspėjimu, betgi išsipildė iki vieno 4164 8| Tai sugriausime trobą, - perspėjo valdininkas.~ - Griaukite! 4165 5| Moteriškai protauji, - pertarė ponas: - čia politika to 4166 2| pasakojo tolyn Juozui senis, pertraukdamas jo skaudžiąsias mintis. - 4167 5| darbininkus, - tęsė toliau, pertraukęs tylą, Riškus, užmiršdamas 4168 2| ir mus; ir ten tokios pat pervartos. Tur būt, jau artinasi svieto 4169 1| įkastas. Skaudžiai jam širdį pervėrė kaimyno žodžiai.~ - Aš 4170 5| vyrai, nuvilkę nuo senio peršlapusį rūbą ir šiek tiek vargšą 4171 3| girdi, pasturgalį avižomis peršovę, ir taip gerai avižos želmenis, 4172 8| teisindamies ir tai šį tai tą peržiūrėdami ir taisydami prie savo apdaro, 4173 8| talžyti jai kaušą ir vieną petį ir plėšti plaukus. Bet ir 4174 6| išnauja. - Kaip iškeliavau pėtnyčios vakarą, tai tik nedėlios 4175 1| išvien puola, užmiršę savo peštynes del kokio nutvertojo vabalėlio, 4176 7| sutartinai:~Labas rytas, berneli!~Piauni lankoj šienelį;~Ar nereiks 4177 4| baltkrrriaunis! kam reikia? ką piausim? - gondrą! gondrą! gondrą!"...~ 4178 6| iš mūsų žemės šunims šėko piauti! Išguisime juos atgal į 4179 8| apie dvyliktą ateidavo pas piemenis paauglys vokietukas, kalbindamas 4180 6| Taigi matote, kad tai ne su piemeniu kalba! - tarė daktaras, 4181 4| reikalu ir aplinkybėmis. Dar piemenuko metų būdamas, buvo pastatytas 4182 5| valgis dvare - neduok Dieve! Pienas mašinos išpliauškintas, 4183 1| tripūgos" išpliauškintojo pieno apsigėrę, vaikščiojo, pilvus 4184 1| Juozas.~ - Taigi mašina pienui pliauškinti. Visas būrys 4185 6| tuo pačiu prie kito galo; pietums kepasi visas jautis ir su 4186 4| verkdama moteriškė. - Jau saulė pietuose!... Niekada taip nebuvo... 4187 2| Juozo ausyse, o vaizduotė piešė senus mieluosius reginius 4188 2| visokių "žinovų", kurie "kuo pigiausiai" apsiimdavo atlikti įvairiausius 4189 3| pinigų nebūsi prakišęs, jog pikčiausia liga turi nuo to vaisto 4190 1| Tfu! piemenų darbas! - ėmė piktai murmėt sau po nosia, atsipeikėdamas 4191 2| piktas lindo prie sodiečių, piktažodžiavo ant pono ir keikė vokiečius, 4192 7| paminklas visų iškentėtų piktenybių. Nuplėšė nuo pečių suskylėjusius 4193 5| vadovaujamas! - gerų žmonių piktinti ir žudyti bei šalies vargų 4194 4| saugok nuo nelaimės arba piktosios minties! - tarė Rymeika. - 4195 7| paskesnių vylių, apgavimų ir piktų darbų, darytų jiems del 4196 6| pavydo, kitas del kokio piktumo, trečias ir taip sau pamala, 4197 7| aslos, išvertus žėrinčias piktumu ir neapykanta akis ir klojo 4198 4| visą amžių tą apžadą tikrai pildė. Nežinojo dienos nei nakties: 4199 8| paliepimus, kurių nebuvo kam pildyti. Taip trejetą dienų garavo, 4200 5| Supuvėliai!~ - Tėvynės pilioriai tie puvėsiai!? ... ka-ka-ka! - 4201 5| pakirkė Riškus: - ogi jie pilioriais, - suprask tėvynės stulpais 4202 5| nusispiaut ant tokių stulpų ir piliorių drauge! - atsiliepė Jonušas: - 4203 6| neeitume! - įsitikėdami pritarė pilkasermėgiai; daktaras gi globėjas tęsė 4204 4| iš ryto artojaus draugas, pilkasis vieversėlis, aukštybėse 4205 8| matyti buvo atsimušdamas nuo pilkos žemės ugnies pašvaistėje, 4206 5| žodžiu, matėsi besąs "pilnas žmogus"; ir rodėsi įsisvajojusiam, 4207 2| spindulių, lyg tyčiomis pilnoj saulės šviesoje, kad kuo 4208 5| dvare turėjom juoko, kiek pilvai išlaikė. Išėjo darbininkai 4209 8| privalgyti ir rytojui. Iš pilvo, rasit, nebeišgrobs ir su 4210 1| pieno apsigėrę, vaikščiojo, pilvus susiėmę, žurbuliuodami viduriais, 4211 5| Morta nuraudonavo, kaip pinavijas ir, akis žemyn nuleidusi, 4212 6| reikia pabaigti, kur jūsų pinigėlius išleidau. Reikia visa blaivai...~ - 4213 7| gabalėlį sausos, minkštos pinties, nežmoniškai nusikvatojo. 4214 4| nuolatai žaltys arba gyvatė pintųsi. Kaimynai nusijuokė.~ - 4215 1| buvo, o kaip dailiai šieną piovė, oi-oi-oi!... Dabar rūdyja 4216 1| metų audra, nubraukė, kaip piovėjo dalgis dar nepražydusi pavasario 4217 7| pasigirdo dainos grištančių piovėjų bei grėbėjų: "Valio, mano 4218 6| virdamas - atsidursi kur pipirai auga. Taigi ir aš, pasigailėdamas 4219 1| Ar išmano kiaulė pipirus! ne jai ir renkami. Tiek 4220 1| stogo... Žūta būta!...~ - Pirksi nepirksi, vis pasilygti 4221 2| Vieką Laurinaitis garbino pirm visa ko, todel ir dabar, 4222 1| atnešdavo senelio taip laukiamą pirmąją pavasario dieną. Tą dieną 4223 4| pridūrė Jonušas.~ Tamošiui pirmasis patarimas, matyt, geriau 4224 2| bruko, kišo visokiems, nors pirmąsyk gyvenime pamatytiems, iš 4225 6| pyragų! Ta laimė mano, kad ne pirmiena: ir gardu radęs, žinau kada 4226 2| dvaro tvarkyti. Tai vokiečio pirmoji ranka: kur reikia žmogų 4227 5| protas, ir išgirsi pats, kaip pirmtakūnas senasis Kajetonas: - eik 4228 2| pasinašėjęs! kaip kirs! ... pirmu kirvio atkėlimu kojon, ir 4229 3| verstis. Nusidrėbęs sau molinę pirtikę, pusantro ketvirtainio sieksnio 4230 3| Labiausiai neatsidžiaugė jo pirštais, nes visada, lyg ten padėjęs, 4231 6| beatskirti: visi ten kaliošuoti, pirštinuoti ir sagomis auksinėmis švytuoja, 4232 8| besprukdamas priešakyje kazokų plakamų žmonių, skridusių į visas 4233 8| tartum gėdindamiesi iškilti platesnio pasaulio akyvaizdon, ir 4234 3| čiauškalas. Daktaro garbė platinosi, o magaryčių paskui - tiktai 4235 8| Stonslovas didele plyta per platų pilvą, o Laurinaitukė geroka 4236 5| Ar tu girdėjai, kokie platūs geradariai tie rakaliai! 4237 1| Dievuli, Dievuli! Tokios platybės pievų, miškų ir dirvonų, 4238 7| nudrikusių žilų šiurkščių plaukų, sukinėjosi viduje aslos, 4239 6| tenai, atsiprašant, grindis plauna. O tik sustok, užsižiopsok, 4240 6| nepateptos rankelės plyšta - plaušojasi ir kliūva. O aš, nuo ministerio 4241 5| stebisi, kad šalyje ligos plečiąsis, kad javai, pievos nederą, 4242 6| galva sukasi jau man nuo to plepėjimo; o čia pat bufetas vėl linksta 4243 6| advokatą, o ką žmonės ima tik plepėti, tai dažniausiai ir išplepa.~ - 4244 4| Apie Juozo pražuvimą ėmė plėstis visokios kalbos. Rymeikai, 4245 2| Markstė blakstienas, tai vėl plėtė akis, vis nepasitikėdamas 4246 7| rankas laužydamas ir plaukus plėšdamas, išlįsdamas iš tamsumos, 4247 3| žmonės pavydi: vardą nekaltą plėšia, įtarinėja... O jūs tikite 4248 5| vasarojų sėti ir tai beveik į plėšimus: vieną kartą arkliais perbėgo, 4249 8| šalių užsiėmęs dvaras. Degė, pleškėjo taip pat niekieno neginamas, 4250 1| Taigi mašina pienui pliauškinti. Visas būrys vokiečių ten 4251 2| aukšto mūryto šulo stovi... plika moteriškė!~ - Tfu!... 4252 2| Bet kam jiems ta plikoji boba?... Ar jie čia meldžiasi, 4253 6| keptos veršienos ir tiek pat plonintėlių riekelių smulkios gražios 4254 1| užkarpų ir per visą sienojo plotį išpiautasis kryželis dažnai 4255 2| nurodytojon šalin: viduje tyro ploto baltavo blizgančiais akmenimis 4256 2| kiau kiau! kiau kiau! visu plotu šunes skalyti! ... Stirnelė 4257 4| į širdį lyg įdūrė: metė plūgą ir, pasiėmęs lazdą, leidosi 4258 1| kiekvienai skyrium įdėdamas plunksną, o visas išmaišęs, užsikurdavo 4259 1| šiltu vėjeliu sušlapusias plunksnas, o Juozas praėjo pro šalį, 4260 4| lizdams sukti šlamelius ir plunksneles berankiodami, čiurvėjo, 4261 1| dalykų: šukių krūvelę, žąsų plunksnų pluokštelį ir dailiai sušuktų 4262 1| šukių krūvelę, žąsų plunksnų pluokštelį ir dailiai sušuktų popierėlių 4263 7| kilnoti, ne vaikus! - padūko plūst kaimynas ant Tamošiaus. - 4264 7| ir, atsitraukęs, pagriebė plytgalį:~ - Šalin iš čia! - suriko 4265 6| pat nepateptos rankelės plyšta - plaušojasi ir kliūva. 4266 5| šitos "vidaus ir užsienių politikos" lekcijos, ponia netiktai 4267 4| pastatytas lekajumi. Ponui ir ponaičiams įtikęs, prileistas buvo 4268 7| bandą! Draugėj su tokiais ponais, kaip mūsiškis, kurs savo 4269 6| užvedu: "Šviesiausiasis pone ministeri! ar veikiai žmonės 4270 5| išsinešt apčiuopiamos naudos iš poniškųjų malonių už pašvęstąjį jų 4271 3| čiupinėdamas kišenėje mazgeli su popierėliais. čia bet atsiminė du pūru 4272 1| pluokštelį ir dailiai sušuktų popierėlių su dažais.~ Atsiraitęs 4273 3| klostydami, atsineštąsias popierines, skaitydami ant stalo prižadėtuosius 4274 2| diena iš dienos ir čia tik popierių kažin kokių belaukia. Duos 4275 4| svetimų turtų skaičiais knygų popierius bemarginąs. Bet ne tik keturios 4276 6| jau apie trečią valandą popiet, bet tenai tat skaitosi 4277 5| išvažiuoju! ot, kaip matote: "pors arklių, dišlius rankose!" - 4278 3| belauksi? Čia laukti negalima: poryt iš namų, ten vėl mažiausiai 4279 8| sutrintą karvės mėšlą, supiltą posnagoje. Po kaimo liekanas senė 4280 3| štai esu įsirašęs! Kas poterėlius atkalbės?~ - Matys Dievas 4281 3| reikalą ir atleis; ne vien poteriais Dievas tegarbinamas; ir 4282 7| įtaisydama lyg tartum išgąstingą povo uodegą. Sustojo ir susimąstė.~ - 4283 1| Užmesk akį, mama! - prabildavo į žmoną: - ar ne genys?~ - 4284 3| naujojo balso šalį. Staiga prabilusis - buvo tai gana nemalonios 4285 7| Tamošiaus.~ - Kur jisai pradingo?~ - Traukiasi iš akių, 4286 3| įgyti garsi garbė iš pat pradžios: žinojo jis ne tik aplinkinius 4287 2| ir išsitiesė nebegyva. Iš pradžių, kol atsidžiaugė ponybė, 4288 3| skęstąs, lentos nusitverdamas, pradžiugo pamatęs ne per toli daržą 4289 8| akių karti, deginanti ašara praeinančiam keleiviui, kursai matė ir 4290 8| mišką, tai tabaku vaišino praeinančius pro dvaro griuvėsius. Kitam 4291 7| nuvargusiajai šalelei.~ - O gal praeis pro šalį tas juodasis debesis, - 4292 1| Klausykis, kaimyne! praeitoji užmirštoji. - Gana. Žodelis 4293 8| kriaušės, vaisiais vaišina praeivius, pasigirdama, kad dar jai 4294 5| atėmė: sveikatą, jaunystę pragaišino ir galop... eik kur akys 4295 6| maniau... tikėjausi, kad ta pragaištingoji nelaimė mus aplenks, - tyliai 4296 1| visą šiame pasauly galimąjį pragarą ir bijojo, kad anie baisulingieji, 4297 1| Palieknės dvarelis tikras pragarėlis:~Čionai mūsų vargai, nepabaigti 4298 7| Tegu atpranta galuose tie pragarimai žmones šunimis laikyti! 4299 3| pajutęs tų rūkylų bei garylų pragarinį kvapą, šokęs, kaip padūkęs, 4300 2| stogas štai kilnojas nuo to pragarinio gausmo.~ O tuo tarpu " 4301 3| kiemo!~ Karčemoje kilo pragarinis trukšmas, kuriame retkarčiais 4302 7| skatiką pavogė!... Aaa, pragaro išpera! - dejavo širdingu 4303 6| rodės, ten visi perkūnai su pragaru susigrūmė! Penketas dūminių 4304 3| Trečią eilę beeinant, jau pragiedrėjo ir Tamošiaus iki šiol apsiniaukusis 4305 1| galvoj jam buvo: Juozas jau pragyveno vieną broliažudžių karą; 4306 1| sakydavo:~ - Na, motin: vėl pragyvenova metelius, o kitų ar besulauksiva? 4307 1| iškarpytas - tai jo paties pragyventieji metai. Antrajame sienojuje 4308 7| nebetekti, sveikatą ir stiprybę pragyvenus. Ir šitai dabar ta žiloji 4309 8| pastebėjote ką iš vyresnybės tarp prajojusių? - paklausė pagaliau kreipdamos 4310 3| žinovas. - čia, mat, ir prakaito reiks gerai pridėti! - liuoba 4311 1| jaunąjį poną graudulingą prakalbą.~ Ir taip buvo įsigilinęs 4312 1| nuo tų žodžių, kuriais jis prakalbės į dvaro poną. Bepigu būtų, 4313 1| senieji nueitume prie pono; prakalbėtume meiliai į jo širdį ir protą; 4314 1| sveikins liuoba ji ilgomis prakalbomis, lyg geriausi savo pažįstamą.~ - 4315 3| Rodos, nebūsime jau čia prakišę, - pridūrė, čiupinėdamas 4316 3| suprasti, jog pinigų nebūsi prakišęs, jog pikčiausia liga turi 4317 3| trejetą sodiečių.~ - Ar prakišim, ar ne? - pratarė vienas 4318 6| šykštesnė, o vėl... prašvaisto, pralaidokauja. Nedovanai juk taip užgaišęs 4319 7| kur jaunybę ir sveikatą pralaidokavo ir visa, kas mūsų, niekinti 4320 6| už durų ir, gudo mėnesi pralaukęs, namo sugrįžti gautum tuščiomis. 4321 8| nekaltas kraujas čia žmogžudžių pralietas visa ką išdegina; tartumei 4322 3| pasinaudojo ir savo užtarėjų pralietuoju krauju kaip tik pasigarsino 4323 6| pamatysime. Daug žmonės ir pramano, - bandė raminti save ir 4324 3| bobas velėti ir kitais pramoniais verstis. Nusidrėbęs sau 4325 3| prisiritinęs arčiau prie pramoningojo stalo.~ - Matote, kokie 4326 3| kortų kaladę ir ėmęs burti, pranašauti, užkalbinėti, gyvulius ir 4327 7| vienodu įnirtimu. Bet visus pranešė įnirtimu pati Laurinaitienė. 4328 6| šuneva apstotų, tik man praneškite, aš juos tuojau! - čia globėjas 4329 6| pasiskubinau šitai ir tamstoms pranešti ir apsaugoti nuo prisiartinančio 4330 4| stengėsi užmiršti savo senąjį pranokėją.~ 4331 1| nusišypsojimas ant senelio veido, pranykdavo, kaip nebuvęs, ir senis, 4332 5| ir guodė savąjį kraują! Pranyko abejojimai - atsiliepė ir 4333 8| verdančiu vandeniu; vos praplėtęs vienintelę likusią sveiką 4334 8| Tiktai į mišką užklydęs prapuldavo keletai dienų ir ūbaudavo 4335 8| jokios vilties nebėra!? ... Prapuolėme visiškai! Mielasis Dieve! - 4336 4| Tamošius velnią yra šiandien prarijęs; ką nors netikusį galvoja! - 4337 6| su patarnavimu. Kelionėje prarūgęs, brolau, neik į tokius namus, 4338 8| reikalaująs! Kad juos pragaras prarytų su jų labais ir jų teisybe, 4339 6| kits kitą klausti, tuojau prasiblaivę. O aš ir sakau: - Štai, 4340 3| užgėrė į poną daktarą ir prasidėjo paprastasis aplinkinis eiliavimas 4341 3| Patsai "žinovas", muštynei prasidėjus, tuoj išsisuko laukan ir 4342 1| Bene gaila ponų? - prasijuokė šnairuodamas Tamošius.~ 4343 3| aslos, kovojantiems kiek prasikleidus. Patsai "žinovas", muštynei 4344 3| kuriame retkarčiais tik prasimušdavo garsesnis surikimas arba 4345 3| pritrūko, taigi vienas, prasispraudęs prie "šviesiojo" žinovo, 4346 3| dideliai nustebęs.~ - Mat, prasitariau, kaip kvailys! - nusiskundė, 4347 5| kumposios nosies akinius ir, prasivožęs savo visuotinės gudrybės 4348 4| tarė Rymeika.~ - Į praskilą įdėčiau ir pakabinčiau ant 4349 5| nuo tokio valgio viduriai praskysta. Vokietis plūsta, keikia 4350 3| kaip prie tėvo; kur gi mes, prasti žmonės, kitur kreiptumės?...~ - 4351 8| malonus likimas apsaugojo visa prastojusį ir nieku nesutepusi savo 4352 5| darbininkas, bijodamas uždarbio prastoti, liekasi dirbti antrą mėnesį; 4353 4| nepaprasta malonė, kad jį, prastuolį našlaitį, ponai leido mokytis 4354 4| vaitojimų, retkarčiais tik pratardami pašnabždomis: ot - bedūšnikas! 4355 6| šaltos kavos ir bekalbant pratariau: - Nepaprastai man malonu 4356 5| žodi į ištikimąjį vergą pratarti.~ Ir buvo taip, kaip 4357 3| Tose kanapėse įsigūžtęs, ir pratupėjęs iki geros sutemos, ir tik 4358 1| ir tinklus mezgė; dienoms pratysus, medžio darbų griebėsi: 4359 6| džiaugdamies nusikvatojo.~ - Pravertėtų juos aplamdyti, - tarė Jonušas: - 4360 6| aukštą tamstų užuojautą mūsų praščiokėlių, pasiskubinau šitai ir tamstoms 4361 3| aš jam... jam čia tuojau "prašeniją" ant pasturgalio ir snukio 4362 5| pasirodyti. Net ir lietuviškai prašneko iš to didžio įsiutimo. Pagaliau, 4363 5| apšilkite! Šit tuoj žolienės prašutinsiu, pasistiprinsite ir ant 4364 6| diduomenė šykštesnė, o vėl... prašvaisto, pralaidokauja. Nedovanai 4365 6| skystimėlis, broleliai, prašviečia, kaip tie patys krištolai, 4366 8| ir nepranyksta. Netruko prašvisti, ir saulutė pasirodė už 4367 2| Širdyse užtat viltis prašvito, jog štai, neilgai trukus, 4368 7| pratarė pirmutinis Riškus, jau prašvitus aušrai. - Kažin ar besulauksime 4369 3| atsigrįžo į sodiečius.~ - Prašyčiau sėstis, kad turėčiau ant 4370 2| pinigų, o jis tuoj popierio, prašymui rašyti. Aš da sakau: išgerkiva. - 4371 6| metežninkai" ponai nesmaugtų. Prašymus, sakau, Jo Didenybei per 4372 8| spiečiasi ir visa naikina jų pražudytojams ant nieku nenumaldomo keršto. 4373 6| Nemokėk kalbos - pražūsi tokioj vietoje, kaip viščiukas 4374 5| ir žmonių, kurie neleis pražūti geram žmogui. Numeskite 4375 6| Vėjavaiki! kur gi buvai pražuvęs? Ar tai jau visi mūsų mužikėliai 4376 4| matė Juozo.~ Apie Juozo pražuvimą ėmė plėstis visokios kalbos. 4377 6| sugraibytųjų pinigų vedąs prekybą vogtais arkliais. Pasakojo, 4378 2| staiga, ir stačiai prie pono: pribėgo, sustojo su mažučiais, dreba 4379 8| galvijiškos Giniočio pajėgos priblokštas sudribo ir liko vietoje 4380 1| Ir tikrai: "štembuklų" pridarė tokių, kad vos trejetui 4381 5| Ir ji giriasi "štembuklų" pridarysianti.~ - Kurgi Elžbieta?~ - 4382 3| pasiskubinti ir jums bloga pridaryti, o pats pašmakš užsienin!... 4383 2| atsakė Jonušas, o Rymeika pridėjo:~ - Senai sakiau: nesnauskime! 4384 5| sugniaužtas rankas prie lūpų pridėjusi, tyliai šnibždėjo:~ - 4385 3| pagalių, išblindusia paklode pridengtas. Ten tad ir susodino savo 4386 7| Šit mes ir rengiamės ją priderančiai pasitikti. Rasit, rytoj 4387 8| šlitiniuodamas Giniotis, priduotas už "vadovą". Užpakaly Giniočio 4388 6| neužmiršime ir visa atlyginsime su priedu! - tikino karštai iš gilumos 4389 4| bet, pamėginęs, vėl prie priegalvio pripuolė.~ - Pasturgalis 4390 1| pastogę, vienatinę senatvės prieglaudą? ... Ir smaugė jam susiaudrinęs 4391 4| dešimtys - ir šimtai metų prieina savo galą; taigi ir man 4392 6| akis į kalbėtoją.~ - Prieinu prie rūmų, žiūriu - jau 4393 4| tai ne savo, jog kada nors prieisiu liepto galą. Su savo likimu, 4394 4| ir štai jau aš savąjį ir priėjau; dabar tu siek savąjį! - 4395 6| įkliuvus. Užtatai, vietą priėję, juo didesnį turėjo džiaugsmą, 4396 8| Paėmė ant rankų, prisėdo ant priekrosnio ir ėmė liūliuoti:~ - 4397 1| Žodelis išlėkė, tamsta į širdį priėmei. Dabar didesni reikalai 4398 7| kiemą - durys atdaros; įėjo priemenėn.~ Nepaprastu darbu buvo 4399 1| tokiu būdu nepeši. Kitokios priemonės mums ieškotis reikia: jie 4400 6| nakvynė 2 rub., tarnas prienginis 3 rub., antras 10 rub., - 4401 7| jog ir praeityje jokiame priepuolyje nereikalavo žodžio skolintis; 4402 7| Nuėjo - aukštai, žydukas prietamsyje nesužiūri. Pagrobė Tamošius 4403 2| tankmėje! ...~ Artinosi jau prietemis, todel Juozas, nerimdamas 4404 3| neapsiriko: ant rytojaus prietemomis jau buvo galima matyti senosios 4405 5| Tik kokiame nepaprastame prietikyje ar varge besusieidavo dabartės 4406 8| balsu ir atšoko per visą priešakį nuplikintas verdančiu vandeniu; 4407 8| ponas pametė besprukdamas priešakyje kazokų plakamų žmonių, skridusių 4408 3| žmones matonysi! - šaukė jo priešininkas, verždamos artyn.~ - 4409 6| čia ir galvą besukti! - priešinosi žmonės. - Tamsta, kaip tėvas 4410 6| tenai tat skaitosi kaip tik priešpiečiai; tatai vėl mano laimikis: 4411 6| visa šaltai mat valgosi priešpiečiams - dvejetą butelių šimtametės 4412 4| Riškui širdis, bet ponui prieštarauti neišdrįso, todel pasilenkė 4413 5| taigi, ištyrusi permainos priežastį, karčiai nusijuokė ir tarė:~ - 4414 2| žemininkai, ir atkartodami senąjį priežodį, jog nepatepęs ratų, nevažiuosi, 4415 6| augusius darbininkus, nuo prigimtosios žemės šalin varo, o į jų 4416 5| besąs vien tarnas ir vergas; prigudo, nelyginant šuva prie kaklininko.~ 4417 1| balsas girioj suskambėdavo, prigudusios prie to balso karvės, po 4418 5| linais; rašinėjo kontraktus, priiminėjo pinigus, ir visa ištikimai 4419 3| paskui nesusipratimų.~ - Priimkite jau, meldžiami, šitą lašelį! - 4420 6| kame nors ne taip, kaip priimta, pasielgęs, greitai galėtum 4421 1| visi baudžiauninkai ėmė jam prikaišioti. Atsitiko ne kartą išgirsti 4422 7| netikėtai ištarė netoliese prikimęs vyriškas balsas.~ - Ačiū, 4423 4| pasiskubino su pagalba: priklaupė visas drebėdamas ir gaivino, 4424 3| riogsojo apleista karčema. Priklausė ji dvarui, bet nuo to laiko, 4425 1| O vėl, manai, tave ten prileis prie pono? ... Vokietis, 4426 4| Ponui ir ponaičiams įtikęs, prileistas buvo drauge mokytis prie 4427 5| netiktai nebesipriešino prileisti Riškaus prie savo stalo, 4428 5| paramą turėsią, - nuo savęs primetė ponia: - pasirodo bet, jog 4429 1| Vakarinė žvaigždė primindavo Juozui laiką. - Bus dyžos - 4430 6| Kaip tik "metežninkus" priminiau, abu nubalo, kaip nudažyta 4431 8| pamatęs. Vargšas Juozas nuo primušimo dar ir proto tikro nebeatgauna, 4432 8| liūdnai linguodamas ir priniūniuodamas nakties tylumoje.~ Taip 4433 3| kai kuriems kaimams jau pripažinta žemė nuo dvaro ir už dvejeto 4434 4| sprogstą medžiai ir kerai pripildė mielu pavasario kvapu girias, 4435 2| pamasintas, ir tai, ką pats priplūdo, ir kitų žodžius - suversdavo 4436 2| ypačiai tada, kada negaudavo priprastojo "kąsnio", ar degtinės mažas 4437 3| aplinkinis eiliavimas su priprastosiomis apeigomis ir pasmaginimais, 4438 4| tvirtybės atsitraukti nuo priprastųjų daiktų ir vietos; ir tasai 4439 6| atidžios į senąjį Juozą, visi pripratę jau buvo skaityti jį bepročiu 4440 3| pati pasišalino. Jonušas pripylė, užgėrė į poną daktarą ir 4441 1| Visa ko tenai buvo priraižyta. Smaikščios eglelės, skarotos 4442 1| neišsitenka! mūsų kampelių prireikė... Kas galėjo tai tikėtis?!...~ - 4443 6| išėmė, matyt, iš anksto prirengtus šešis kąsnelius keptos veršienos 4444 4| Žmogaus kvailybė: silpnybė pririša ir sunku!...~ - Tamstelė, 4445 1| ir jam prieiti ir širdį pririšt prie jaunojo pono? Netoks, 4446 5| pasėdėdamas, daug tvirčiau jausis pririštas ir prie dvaro reikalų: juk 4447 5| nuomą mokėjome.~ - O prirodymus turite? - paklausė giliau 4448 1| neminėjo.~ Išrūkė ir pypkę, prisėdęs pakelėje, iškratė pelenus, 4449 6| Tai vieno trūksta. Nagi prisėskit, meldžiamieji kursai kur 4450 6| pranešti ir apsaugoti nuo prisiartinančio pavojaus ir nelaimės. "Kokio 4451 3| pamatysite.~ Bešnekučiuodami prisiartino prie buto.~ - Tamsu, 4452 5| jiems kas akis graužė. Galop prisiartinus prie aimanuojančio senelio, 4453 2| pertraukė rykavimas viso būrio prisiartinusių dvaro darbininkų. Buvo tatai 4454 3| reikėjo prisiprašyti!... rankų prisibučiuoti!... O ką darysi? Vargui 4455 3| kuri, nors pasivaipydama ir prisičiaupdama, kiekvieną paduotą stiklelį 4456 5| norėjo ponas: prie ponų stalo prisidėjo dar vienas valgytojas; kaip 4457 8| iškėlė rankas lyg tartum prisidengdamas nuo kirčio ir... pajėgų 4458 5| skaudžiai susiraukė ir, prisidengęs akis rankomis, sucypė iš 4459 3| Jarašius atsisakė prisidėti, žinoma: jam visada "reikia 4460 7| suklykė vėl žydukas ir prisiglaudė, kaip putpeliukas, po Jonušo 4461 7| aš dar beturiu kur galvą prisiglausti.~ Žiūrėjo žiūrėjo ir 4462 2| nepasiutęs, gavęs žiedą atgal prisiimti, nes panikė jauna, graži, 4463 6| turėjau aš ir auksinių prisikeitęs, žinodamas iš ilgo prityrimo, 4464 7| keršyti, kankinti, naikinti. Prisikimšęs sau kišenes sakų, beveik 4465 6| ir žandai supusti. Niekų prisiklausiau apie mūsų advokatą, o ką 4466 6| Laurinaitis: - dabar gi kalbų prisiklausyt teko tokių, kad ir be kulpijimo 4467 4| pavarlinėti. Matyt, buvo gūžį jau Prisikrovęs, nes pavaikščiojęs neužilga 4468 1| senis Juozas. Ir kaip jis prisimena, kiekvienas pavasaris jį 4469 1| meiliai šypsodamos, ir prisimerkęs imdavo žiūrėti, traukdamas 4470 3| Neklausykit šito sodiečiu prisimetusio ilgaliežuvio sukčiaus! - 4471 4| ir knygų vedimo tvarką. Prisipažino kitąsyk ir ponui. Ponas 4472 8| ir surado prie krosnies prisiplakusią, lyg tartum užsilipt nepaspėjusią 4473 5| kuo daugiau ir greičiau prisiplėšti, namo sveikam šiltai pargrįžti 4474 3| palūkomis!... O kiek dar reikėjo prisiprašyti!... rankų prisibučiuoti!... 4475 3| gi atsisėdo ant kulbės, prisiritinęs arčiau prie pramoningojo 4476 2| Stovėjo ir žiūrėjo. Taip prisirišęs prie prigimties ir taip 4477 4| nebetekęs, visa širdimi prisirišo... prie savo ponų. Mylėjo 4478 4| turi paprastai prie ko nors prisirišti ir ką nors pamilti, tai 4479 3| liuoba kitkart mėlynai prisiviešėsiu, o su visais ministeriais, 4480 2| kepurę, ir dar žingsnius priskubino, net kol pasiekė savųjų 4481 2| reginys taip seni Juozą prislėgė, jogei paeit iš vietos nebegalėjo. 4482 7| kitus sušuko nors ašaromis prismaugtu balsu Jonušas. - Dieve, 4483 3| paklausys, trūbelę prie žmogaus pristatęs; paskui brikš brikš pabrėž 4484 1| savo "grinomus" tarnauti pristojo!... Tfu! Dabar nebegalima 4485 7| daktaras, karščiausiai jiems pritardamas, iš viso peties daužė kumsčia 4486 3| Pasigailėkite! - puolės prašyti, pritardami ir kiti vyrai.~ Žinovas 4487 7| pasigirdo trečias balsas pritariančiųjų tarpe, drauge atsimušdamas 4488 1| iš žmonos niekada negavo pritarimo savo "nenaudingiems" darbams, 4489 4| patarimas, matyt, geriau pritiko prie širdies, nes po valandėlės 4490 1| Pasižvalgyk po merginas, ir kuri pritiks prie širdies, parsivesk 4491 1| sėklomis, kiekvienas šapelis pritraukdavo seniuko akis: ištisomis 4492 3| bet vieną koją ant visados pritraukė ir ne savo augintais arkliais 4493 7| pasileido bėgti. Vieko pritrūkęs, už kokio pusvarsčio apsistojo: 4494 6| daktarą! - ėmė šaukti pritūpdamas Laurinaitis. - Tai pasakojo 4495 1| akis: ištisomis valandomis, pritūpęs prie skruzdyno, tyrinėjo 4496 5| prasidėti ir įsisvajojo: pritykojo paną Mortą nuošaliai ir 4497 5| mūsų visų geros širdies prityręs! Rodos, nieko netrūko tau 4498 6| prisikeitęs, žinodamas iš ilgo prityrimo, kad tokioje vietoje lengva 4499 6| dabar ir prie savo stalo, privaišino kiek tilpstant. Ko tenai 4500 8| mus apgalėti, tai reikia privalgyti ir rytojui. Iš pilvo, rasit, 4501 8| ir čia pajėgų nepriteko: privarė sienas iki langų, ir reikėjo 4502 5| kaip dvaro tarno, kiek privengė ir nepasitikėjo pilnai kai 4503 3| ministeriai, nors manęs nemaža privengia, - nes žino, jog aš prie 4504 7| prie ko blogesnio dar gali privesti padūkusį Tamošių, Jonušas 4505 6| nuvažiavęs, būdavo, mėlynai priviešėsiu, pas visus ministerius apsilankysiu, 4506 2| už apykaklės, kaip staiga prišokusiu kitu du vyru atitraukė jį, 4507 3| tų žmonių, jiems tai ir prižadėjo išieškot... - už gerus pinigus 4508 6| bepamatę ir paties ministerio prižadėtąją žemę, jeigu valdininkų nebūčiau 4509 3| atsiminė du pūru sėmenų, prižadėtu pasėti, ir širdis nudribo. - 4510 3| popierines, skaitydami ant stalo prižadėtuosius pinigus. Tamošiaus ir Rymeikos 4511 3| patenkintas, kad taip gerai proga pasinaudojo ir savo užtarėjų 4512 8| ir keliolika, ir vis ne į prokylį kas nors kilsta, tik visa 4513 1| prakalbėtume meiliai į jo širdį ir protą; rasi, paklausytų saviškių 4514 5| suvartos?~ - Moteriškai protauji, - pertarė ponas: - čia 4515 6| ir nebus, bet vis gelto protauti reikia stipriai. O čia lyg 4516 5| vėl savotiškai apie tatai protavo.~ - Tepk mužiką ir medumi, 4517 5| nors ne sena, bet buvo protinga mergaitė ir greitai sugebėjo