| Table of Contents | Words: Alphabetical - Frequency - Inverse - Length - Statistics | Help | IntraText Library |
| Lazdynu Peleda Ir pražuvo, kaip sapnas IntraText - Concordances (Hapax - words occurring once) |
Part
6019 6| arbatai.~ - Dveigį verši vieniems pusryčiams! - vėl garsiai 6020 8| vandeniu; vos praplėtęs vienintelę likusią sveiką akį, įžiūrėjęs 6021 7| jaunos linksmybes atbalsių: vienmarškinis rėžė šieną savo apluoke; 6022 8| vyresnis! Rodosi, visi buvo vienodi.~ - Taigi matote: tatai 6023 7| pagamiai be jokių ginčų, vienodu įnirtimu. Bet visus pranešė 6024 6| pasiliko jau ant visados, kaip vienoj didžioj šeimynoje tarp savųjų.~ 6025 3| nebebus kur pasisėti? Bulbėmis vienomis reiks misti? - galvojo rūpestingai. 6026 5| kuo daugiausia žemės būtų vienose rankose; kitaip, girdi, 6027 8| ūbaudavo šaukdamas žmoną, tai vienturti Jonelį, arba suradęs kokį 6028 2| broliškoji santaikoje ir vienybėje jūsų galybė, pajėga ir laimėjimas 6029 2| žvalgėsi po pažįstamąsias vietas. Pirmiausia krito jam į 6030 1| rankas seniui: susimainė vietomis. Juozas lažan ėmė eiti, 6031 6| patekti lekajaus ar mužiko vieton, tai yra prie durų arba 6032 6| užgaišęs parkeliavo. O tokiose vietose, matėte, kaip brangiai visa 6033 8| biaurūs griuvėsiai ir baugi vietovė pasidarė: po dvaro griūvėsius 6034 6| žodžius, kad pašoks visi iš vietų! Kad ims klausti! Iš kur 6035 4| artojaus draugas, pilkasis vieversėlis, aukštybėse įsikoręs, budynę 6036 3| galima ir pačiam įsikišti į viešąją kalbą.~ - Negaliu klausyti, 6037 2| žinoti, vakarykščiai pas poną viešėjęs... Gardi pono arbatėlė?~ 6038 2| Juk nematei manęs pas poną viešint, ir aš ten neviešėjau! ...~ - 6039 4| aimanavo senis, o smalsiosios viešnios, kaimo bobelės, kiekvieną 6040 2| visa šeimyna maldaudavęs Viešpatį giedros ar lietaus; derliaus 6041 4| atsakė ponas, - man reikia vikraus, stipro vaikino, o Kajetonas, 6042 8| pavaišinti! - pasigyrė Marikė, vikri mergina, Jonušo duktė.~ - 6043 4| pempės, ieškodamos sausų vikšrynų lizdui, o pabaidytos, svyravo 6044 2| visokiems apgavikams ir viliokams!... Ligu pasklydo gandas 6045 8| Net žemė sudrebėjo! Ar vilką numušti taikeisi?~ - 6046 1| kaimiečių! Nedovanai, kaip vilkas laikais atokiai nuo gimtinės 6047 8| valdininku; o paskui jų kalamašką vilkosi šlitiniuodamas Giniotis, 6048 1| nuo gembės kailinius, ėmė vilktis.~ Užsivilkęs, susijuosė 6049 4| pasišokėjęs, nuplaukė oro vilnimis į lizdą, kur jį meiliai 6050 6| antrą į Reseinius, trečią į Vilnių pastūmiau. Kas gi jums kaltas, 6051 2| bedarysi? ... Širdyse užtat viltis prašvito, jog štai, neilgai 6052 5| vėl garinėmis mašinomis ir vindais. Paskui žiopliai pūrina 6053 7| susiliejo į vieną dideli vingiuojantį ir ūžiantį pluoštą.~ - 6054 8| Užpakaly Giniočio tyliai vinguriavo ilga eilė kazokų. Slinko 6055 2| pakeliui augančią jauną vinkšną, kirto per patį vidurį iš 6056 6| ką sugadins bekepdamas ar virdamas - atsidursi kur pipirai 6057 6| pusnagų! Taigi įėjęs sakau virėjui: - Sveikas gyvas! - Sveikas 6058 7| išmanė ginklus, o moterys virino karštą vandenį bei gaminosi 6059 5| Riškus ir sodinamas kitapus virtuvo ir didžiojo buketo, idant 6060 2| šūktelėjo, kaip koks viršininkas, kuriam pamėgo baikšti Juozo 6061 4| galo stiprusis būdas paėmė viršų, ir senis pradėjo vaikščioti. 6062 3| arba stiklų žvangėjimas, o viršuje besikaujančių nuolat mojavo 6063 8| aukštastiebiai radastai žieduotomis viršūnėmis maloniai dailino, skaisčių 6064 1| kalinėja jis slyvų ir vyšnių viršūnėse; o kiek tai buvo džiaugsmo, 6065 6| gelto pagaliau būsiąs jų viršus. Išsikaštavo, išsiduostė, 6066 6| prie pakabintojo džiūti viršutiniojo drabužio, neleisdamas pasiimti, 6067 8| išėjęs pasižiūrėti, kaipo "viršžmogis" - turistas ir savoje sėdyboje. 6068 6| kad tasai mūsų daktaras visaip žmones matonijąs, o su pagalba 6069 3| krūtinę sudauždavo, atbalsis visoj bažnyčioje skambėjo. Tokiu 6070 8| kaimiečių buteliai, tartumei visoje apylinkėje visi žmonės būtų 6071 4| Juozo pražuvimą ėmė plėstis visokios kalbos. Rymeikai, išgirdus, 6072 5| vokiečiui ir tinkamų žodžių visose jam pažįstamosiose kalbose, 6073 5| nusidėvėjusiųjų laimė.~ Sodiečių visuomenė, nors jo, kaip dvaro tarno, 6074 5| akinius ir, prasivožęs savo visuotinės gudrybės knygą, skaito. 6075 8| neįstengė senei išplėšti, nes visutėli buvo susivėlę į vieną didelį 6076 7| Traukiasi iš akių, lygu šuo viščiuką papiovęs, - tarė antras.~ - 6077 5| reikėsią pastatyti mašiną viščiukams perėti.~ - Mašina? be 6078 6| pražūsi tokioj vietoje, kaip viščiukas tarp žąsų! - įsikišo vėl 6079 5| Mašina? be vištų viščiukus perės?! - nusistebėjo susirinkusieji.~ - 6080 6| nusiminęs: apskritosios jo vištakės dar apskritesnės buvo, negu 6081 6| kiaulėms šerti, ir dargi vištoms perėti, ir visiems kitiems 6082 5| perėti.~ - Mašina? be vištų viščiukus perės?! - nusistebėjo 6083 3| jaunas būdamas, arklius voginėjęs ir sau tą vieną akį išsiplakęs 6084 6| sugraibytųjų pinigų vedąs prekybą vogtais arkliais. Pasakojo, kad 6085 2| apie žmones, kad pas mus, vokiečiams užviešpatavus, nė gandrams 6086 5| čia jau pritrūko vokiečiui ir tinkamų žodžių visose 6087 8| Rasit, su biznaisiais vokiečiukais "ulevoja".~ - Menkesnė 6088 5| atvažiavo nauja šeimininkė vokietė, ir ta keliomis valandomis 6089 1| pačiam mokėti: parsivežė vokietį, tatai jis čia darys tvarką, 6090 8| ateidavo pas piemenis paauglys vokietukas, kalbindamas pasiristi; 6091 8| griūvėsius kas nakt lupasi, vokiškai ir lietuviškai besikoliodamu, 6092 1| biznaskrandžiai jo grinomai vokiški, ir žodį kitą pramoko žmoniškos 6093 8| mazgelius kelionei, vienur voliojosi dvejetas mažučių vaikų, 6094 4| kaip kad avinas sumanytų su volungėmis po medžius lakioti!? Argi 6095 6| Nakvynėje reikėjo kvepiančią vonią pasidaryti, už kurią jau 6096 2| Netikėsi gal: išsitraukė "vorveli" ir nudėjo vietoje! ... 6097 6| ponu, nelyginant kaip su vovere! Bepigu tenai!~ - Ar 6098 4| antai spartusis šnekutis vylingai plasnojo savo blizgančiais 6099 7| baudžiavos laikų ir paskesnių vylių, apgavimų ir piktų darbų, 6100 6| degtinė! Koksai vynas! Tokiais vynais, kaip čionai mūsų ponai 6101 6| kokia ten degtinė! Koksai vynas! Tokiais vynais, kaip čionai 6102 7| ir klojo besirengiantiems vyrams su visomis smulkmenomis 6103 8| juos tegali pažinti, kas vyresnis! Rodosi, visi buvo vienodi.~ - 6104 8| Ar pastebėjote ką iš vyresnybės tarp prajojusių? - paklausė 6105 6| nebeišsisuksi!" - šaukia išeidamas vyriausiasis ir jau mane pažįstąs iš 6106 6| besusitinku pačiose duryse keturis vyriausius valdininkus, atėjusius su " 6107 3| keletą vyrų pavaišinęs, nuo vyriškosios lyties amžinai atsikratęs, 6108 1| Laikas netrukdavo praeiti, ir vyturėliai, linksmai čiurvėdami, atnešdavo 6109 1| įkilus kalinėja jis slyvų ir vyšnių viršūnėse; o kiek tai buvo 6110 5| Atsigrįžęs žiūri - Donner Wetter!...... čia jau pritrūko 6111 2| visa ko drauge ir ko nors ypatingai nelyg reikalu. "Nuo bado, 6112 3| pasenau, nebepaslenku; yr dabar gudresnių už mane 6113 4| geltonąją taurelę. Ūžė, zirzėjo darbštieji vabalėliai, skubėdami 6114 7| ne patrova, ~Sena boba ne zobova...~ ir paskui atskirais 6115 6| Pasakojo, kad trejetą iš šaikos nutvėrę ir kad taip pat 6116 6| auksiniais peiliais, sidabrinėmis šakelėmis, krištoliniais šaukštais 6117 1| dažo, būdavo, išraižytas šakeles.~ Visa ko tenai buvo 6118 8| nepaprastai, kaip pasirodė, šakningų ir tvirtų dantų, suknabdintų 6119 4| rūpestingoji sėjikė iš medžio šakų šaukė: "sėk sėk! sėk sėk!" 6120 1| tai nei šildo mūsų, nei šaldo. Taigi, parvažiavo ir čionai 6121 7| teisybės mūsų nuvargusiajai šalelei.~ - O gal praeis pro 6122 5| rankose; kitaip, girdi, grasąs šaliai visuotinis ūkio atsilikimas 6123 4| širdį gelti, bežiūrint i šalimais einantį paniurusį Tamošių, 6124 4| kodel pradėjo Tamošiaus šalintis; jisai vėl nė su kuo nesistengė 6125 6| marinuotos žuvies, - visa šaltai mat valgosi priešpiečiams - 6126 7| vėl kitas padykaudamas:~Šalti barščiai ne patrova, ~Sena 6127 3| pasirodė, tikėdamos iš šito šaltinio apstesnės dar sau naudos. 6128 6| paduot po gerą stiklinę šaltos kavos ir bekalbant pratariau: - 6129 4| paskui.~ Nupraustas šaltu vandeniu, Juozas atmerkė 6130 6| sugauti nuo mokytų vyrų, šalymais gelžkeliu važiuojant, besitariančių, 6131 1| joje sėklomis, kiekvienas šapelis pritraukdavo seniuko akis: 6132 3| suoleliais, tai buteliais šarvuotos kietos kumščios. Įsimaišę 6133 8| langų, sienų ir staktų, šaukdama visų šventųjų ir kaimynų 6134 8| trukus vėl pakilo gyvuliški šauksmai ir klaikus kvatojimas, ligi 6135 7| įrankiais, pagarsėjo dainomis, šauksmais bei įvairiais balsais naminių 6136 8| kareivių dainuška... Iškrito šaukštai iš rankų. Jaunimas išpuolė 6137 8| vos spėjo vaikinai padėti šaukštus, pasigirdo nors lėtesnis, 6138 1| prie širdies, parsivesk šeimininkauti.~ Nesižvalgė Juozas ilgai, 6139 3| daktaras" tuoj liepdavęs šeimininkei - nepaprastai biaurios išvaizdos 6140 5| savo lizdą įsikurti, savo šeimynėle apsivesti; žodžiu sakant, 6141 6| visados, kaip vienoj didžioj šeimynoje tarp savųjų.~ Sodiečiai 6142 6| auklėtiniais iš mūsų žemės šunims šėko piauti! Išguisime juos atgal 6143 5| ir tyliai tyliai, kad ir šelmis vėjelis negirdėtų, tarė:~ - 6144 5| sau uždaviniu mylėti ir šelpti visus, kas tiktai prie jo 6145 2| ponas, pyragus trupindamas, šėrė; dabar atliko viena: gerai, 6146 6| karvėms melžti, ir kiaulėms šerti, ir dargi vištoms perėti, 6147 7| paskutinius stiklus.~ - Nėra šėtono, nėra! Išsinešino, apgavo, 6148 8| šviesiuosius laikus ir vien šešėli atjautimo to, kas dėjosi 6149 4| trejetas vyrų praslinko, kaip šešėliai. Daugumas jų ėjo į Tamošiaus 6150 6| matyt, iš anksto prirengtus šešis kąsnelius keptos veršienos 6151 6| pažįstamieji į senąją karčemą, šeštadienio pavakario susilaukę, kaip 6152 2| aukštąsias mokyklas baigia, o šiais metais rengiasi trečiąjį 6153 6| daktaras sudraudė.~ - Gana šiam kartui! Neprapuls. Pirmiausias 6154 8| paties Juozo, kažin kodel šiąnakt budresnio už kitus.~ - 6155 6| tenai manote toks, kaip Šiauliuose arba Viekšniuose? Ten lipynė 6156 8| kas liko, nors tai dienai. Šie žmonės atėmė iš Juozo pusiau 6157 3| pasėti, ir širdis nudribo. - Šiemet miežių nebebus kur pasisėti? 6158 8| pripuolė kazokai. Bet ir šiems neapsiėjo be aukų: apsiautus 6159 7| berneli!~Piauni lankoj šienelį;~Ar nereiks grėbėjos~Ir 6160 1| kiti - ne. Bet tai nei šildo mūsų, nei šaldo. Taigi, 6161 4| neįsitikėdamos ankstybąja šilima, nedrąsiai skleidė savo 6162 5| atsiliepė Jonušas: - nei šilimos, nei medžiagos! Ir tokie 6163 8| ugnies pašvaistėje, dailus šilkinis kantaplis, užsienių darbo: 6164 5| prisiplėšti, namo sveikam šiltai pargrįžti prie savųjų. O 6165 4| vabalėliai, skubėdami naudotis šiltąja giedra ir kvepiančiais meduolių 6166 4| berankiodami, čiurvėjo, čirškėjo šiltuose saulės spinduliuose, o antai 6167 5| Ne tiek saulės šviesos ir šilumos, kiek pro langą tesimato: 6168 2| taip rodosi matytas - bene Šilyno dvaro?~ - Je, - patvirtino 6169 6| priešpiečiams - dvejetą butelių šimtametės degtinės, kuri jau net tirštai 6170 2| Šliažas.~ - Tfu! - kad jus šimtas kalakutų tryptų. kad tave 6171 5| Turėjo tada sutaupytų dvejetą šimtų pinigų; su tuo galėjo ši 6172 6| mėnuo jie reikalingi, o šimtus rublių neša? Nepridėjus 6173 2| koks nerimas ginė iš namų šiokį ir tokį. Atsirado begalės 6174 1| besulauksiva? Ar kitimet šiokią dieną dar abudu susėsiva 6175 2| Taigi subruzdo ne tik šiokie bei tokie kumečiai, bet 6176 1| ir perėjo noras: avižėlės šiokios tokios išlindo pasėtos iš 6177 3| ir duonelės, ir turtelis šiokis tokis, o kad nė vieno kneželio 6178 8| išsinešinti, begraibant šiokius tokius mazgelius kelionei, 6179 8| apsakinėjo mažesniesiems garbingą šios šalies senovės gyvenimą.~ ~ 6180 1| pasigėrėdamas. - Nuvargai nabage, o širdelės pagaivinti dar nelabai yra 6181 1| Kadangi nemėgo su savo širdgėla prieš žmones rodytis, greitai 6182 4| artimųjų nebetekęs, visa širdimi prisirišo... prie savo ponų. 6183 6| su visais ten buvusiais širdingai išsiglamonėjęs, pasiliko 6184 5| Mortą nuošaliai ir trumpai, širdingais žodžiais, pasisakė ją karščiausiai 6185 1| paguosmę arba pagyrimą savo širdingajai pamėgai. Liūdna ir truputį 6186 7| pragaro išpera! - dejavo širdingu skausmu ir didžiausiu įnirtimu, 6187 2| iškeliavo, bet ką bedarysi? ... Širdyse užtat viltis prašvito, jog 6188 7| kaimynus. Bet čionai, užuot širdžiai kerštu užsidegus, sudrėko 6189 3| ir guosdavosi žmonės. - Šitam aptiekos nereikėjo: kad 6190 3| benuvelėdamas.~ Kaip reikia, ir šitame pašaukime pasisekė jam įgyti 6191 7| klausytojų širdims.~ Ši vakarą šitoj senoje, į kapus žengiančioje 6192 5| neklaustas.~ Ir tikrai, šitokia ponų politika pamažu netiktai 6193 6| Matote, ir ausis gera šitokioje kelionėje geras turėti: 6194 6| apsivalyti po kelionės prie šitokios "asabos" einant.~ - Ką 6195 1| šitas: čia gimęs, čia augęs, šitų dirvonų duona išmitęs, neišgali, 6196 7| pasitikti. Rasit, rytoj šituo laiku jau Aukščiausiojo 6197 5| vaistų duodavo. Jeigu visus šituos apsireiškimus galima paskaityti 6198 4| tik eglės, vėjo pučiamos, šiugždino, ir drebulė prie tako birbino 6199 1| valandą, nes be gailesio su šiuo pasauliu persiskyrė... žinoma, 6200 2| pelnosi sau duoną, - atvirai šiuokart atsakė Giniotis, matydamas, 6201 7| tarpduryje ir valandėlę žiūrėjo i šiuos... kitokius kaimynus. Bet 6202 7| nebesuvaldydama aplink nudrikusių žilų šiurkščių plaukų, sukinėjosi viduje 6203 4| keistai, kad kitiem dviem šiurpis per nugaras perėjo.~ 6204 3| Kokio šviesaus vandenėlio šlaką: nei tau kvapo, nei naudos! - 6205 3| ir, berdamas žolėmis bei šlakstydamas visokiais skystimais, linguodavęs 6206 8| žiląją praeitį ir, rimtai šlamėdami, apsakinėjo mažesniesiems 6207 7| pučiamos, paslaptingai dūsavo šlamėjo. Ir įsikibo seniui į galvą 6208 4| paukšteliai, lizdams sukti šlamelius ir plunksneles berankiodami, 6209 5| geram žmogui. Numeskite šlapias drapanas, apšilkite! Šit 6210 5| puldami padėti nusivilkti šlapių drapanų ir, kaip kas įmanydamas, 6211 7| paskutinių žodžių žydukas šleptelėjo netikėtai nukritęs ant žemės 6212 8| belsdamas kojomis duris.~ Šliaukštelėjo skląstis, ir atdarose duryse 6213 8| paskui jų kalamašką vilkosi šlitiniuodamas Giniotis, priduotas už " 6214 1| Darbėnuose: užėjo pasiutimas - šmaks brakš, žmones išmėtė, išvaikė, 6215 8| pašaukė jį vadovauti toliau. Šmaukštelėjo praeidamas kirviu išilgai, 6216 7| Laurinaitienės sukildintos baudžiavos šmėklos visos, sulig dar likusia 6217 1| žmonių akims džiuginti, - vis šmėkša.~ Sakė taip senis, bet 6218 4| įsitraukęs, o šiandien - šmiaukš!~ - Keistą aš šiandien 6219 2| beturinti rankoje ilgą šmirkštynę, iš kurios aukštyn vanduo 6220 3| kokios šukelės bei duonos šmotuko? ... Ir silkės, rodos, buvo 6221 1| kamieną.~ - Oi-oi-oi! - šnabžda tylomis, - buvo, visa buvo, 6222 2| apskritai atgal į prūdeli, šnabždėdamas.~ - O ten kas? - klausinėjo 6223 2| Dievuli, Dievuli mielasis! - šnabždėjo sau po nosia: nei proto, 6224 1| gaila ponų? - prasijuokė šnairuodamas Tamošius.~ Juozas tylėjo. 6225 6| mokyti: kiekvienas rusiškai šneka, kaip žirnius beria! čia 6226 4| į vainikus pynė, drauge šnekučiuodamas, kaip vienametis. ~ Ant 6227 2| Matai - tęsė toliau šnekusis dvariškis: - matai, kas 6228 4| spinduliuose, o antai spartusis šnekutis vylingai plasnojo savo blizgančiais 6229 4| Susirinkusieji lingavo galvas, šnibždėjosi; tarp tylomis tariamųjų 6230 1| būdamas, dvaro karves ganė: šniokščia, ūžia savo amžiną rimtąją 6231 3| pasigirdo daugelis balsų: - tai šnipas, dvaro apmokėtas! Mes patys 6232 2| pamokysiu tarp žmonių dvarui šnipinėti! aš jam, aš, aš...~ Taip 6233 3| garylų pragarinį kvapą, šokęs, kaip padūkęs, ir spėjęs 6234 7| ant jo trobų taip liepsna šokinėja.~ Nusibraukė pūslėtu 6235 8| padaręs. Pamačiusi tai motina, šoko, kaip katė su nagais, ir 6236 7| žalčiuką sugavęs. - Ai vai! šonkauliai sulūžo; ai vai!... ai vai 6237 8| patekėjus, supuolė būrys špokų savo lizdų ieškoti ir stebėjosi, 6238 1| nutardami. "Mes padarysime "štembukl", kad visi stebėsis!" - 6239 7| šalyje!~ Ilgai dar panašus šūkavimai garsėjo senosios karčemos 6240 8| tyliu oru bildėjo atgarsis šūkavimo ir kaukimo duosniai vaišinamų " 6241 3| Morta! ar neturi ten kokios šukelės bei duonos šmotuko? ... 6242 1| imdavo maišyti jis tad šukėse dažus, kiekvienai skyrium 6243 1| reikalingų tam tikslui dalykų: šukių krūvelę, žąsų plunksnų pluokštelį 6244 2| kryžiaus, ant aukšto mūryto šulo stovi... plika moteriškė!~ - 6245 6| kaip dirbę, o jeigu dvaro šuneva apstotų, tik man praneškite, 6246 4| duos, taip bus, o prie tų šunlupių neisiu - neisiu! Gana jau! 6247 8| marguoja, geltonuoja ir ruduoja šunramulėmis ir rūkštyniais įžėlę! Kur 6248 2| apdaužyti, arba kitą kokią šunybę padaryti, tenai Giniotis 6249 4| garlaivis, pypkę traukė, net švamboje kliurkėjo, ir spiaudėsi 6250 5| klausyk, girdi, poną Švarcą, o nuo manęs atstok ir ne 6251 8| dvare vieno saviškių - pono Švarco. Kaip tik nuo tos pačios 6252 8| besikoliodamu, Tamošius su Švarcu, tai vėl šventomis dienomis 6253 2| atbulai: galionus ir mėlyną švarką apsimovęs, manosi didesnis 6254 5| gyvenimą: vien gerai apdėvėtas švarkas ant pečių ir mažas ryšulėlis 6255 5| jam "oficinoje" šviesų, švarų kambarėlį, valgį teikė nuo 6256 3| neprieteliai", norite? - švelniai pajuokuodamas, paklausė 6257 4| Buvo lytinga diena, šventadienis. Juozo trobelėje susirinko 6258 5| šuva prie kaklininko.~ Šventadienių pavakariais mėgdavo jis 6259 8| ginkluotąjį ant sienos kabanti šventąjį Jurgį. Marikė dar tebegulėjo 6260 3| šeimininkės. Ir tikrai: kas šventoji diena, tiktai būdavo bažnyčią 6261 8| patsai Laurinaitis: nuo šventojo pagalbos nesulaukė ir kazokai, 6262 8| Tamošius su Švarcu, tai vėl šventomis dienomis apie dvyliktą ateidavo 6263 6| Nušveista, kaip žvaigždute šviečia! Rodos nudegsi paėmęs. O 6264 8| buvo galionais ir sagomis šviečiančiu du valdininku, nasrai - 6265 3| ten ką gausi? ... Kokio šviesaus vandenėlio šlaką: nei tau 6266 6| Jo Didenybei per tamstos šviesenybę siunčiamus perima, lig tamstos 6267 6| neišdrįstume kibinti jūsų šviesenybių. "Ko gi dabar trūksta?" - 6268 6| trūksta?" - klausia. - Su šviesiausiuoju ponu ministeriu norėčiau, 6269 3| vienas, prasispraudęs prie "šviesiojo" žinovo, sušuko į akis:~ - 6270 5| esąs savininkas gražios, šviesios trobeles, su sodneliu aplinkui, - 6271 2| patekėsiąs ant dangaus, vietoje šviesiosios saulutės, raudonas kryžius 6272 1| kol jis susilaukdavo tų šviesiųjų pavasario dienų! Liūdo, 6273 8| gyvesnėje atmintyje vien šviesiuosius laikus ir vien šešėli atjautimo 6274 2| lyg tyčiomis pilnoj saulės šviesoje, kad kuo aiškiausiai parodytų 6275 5| naudingas. Davė jam "oficinoje" šviesų, švarų kambarėlį, valgį 6276 1| o čia...~ Temo tada šviesusis nusišypsojimas ant senelio 6277 8| kalbindamas pasiristi; tai švilpavo po mišką, tai tabaku vaišino 6278 5| kiaulės kviečius, kloja! Švilpia, čirškia, trata, ūžia, tartum 6279 4| mėlynais sparneliais ir, švilpiniuodamas, kvietėsi patelę; gegutė 6280 6| vakarą, tai tik nedėlios rytą švintant atsiradau vietoje. Pirmiausias 6281 6| stripinėliai, šviesą laužo, švytuliuoja. Aš sėdu tada į karietą 6282 6| pirštinuoti ir sagomis auksinėmis švytuoja, kaip čia pas mus jenarolai! 6283 6| Užsienių diduomenė šykštesnė, o vėl... prašvaisto, pralaidokauja. 6284 1| amžinuoju miegu. Rado jį šypsantį. Matyti, gražius reginius 6285 1| bailiai po girią apsidairė ir, šypsodamas, tarė:~ - Na gi? kas 6286 1| padėdavo ant žemės, meiliai šypsodamos, ir prisimerkęs imdavo žiūrėti, 6287 3| namie, ne karčemoj; taigi šypsojo, namo grįždamas, savimi 6288 5| Oi, tamstele! dar mes žadame, tikimės ir poną ir jo vokiečius 6289 2| kurie iš savo pusės visa ką žadėjo, ko tiktai kas panorėjo. 6290 8| būtų buvęs nekalčiausias žaislas.~ Atėjo pavakarė; papūtė 6291 7| sugniaužė ji, lygu gandras žalčiuką sugavęs. - Ai vai! šonkauliai 6292 6| aplink apnikusi, lyg kalaitė žalį: - Rasit ponas arbatos? 6293 4| gegužės, kvynai - jau puošė žaliąjį pievų rūbelį. Tik ievos, 6294 4| nebodami rytšalių, tarp žaliojo apsiausto.~ Visur buvo 6295 1| svietas" - tai pievos, žaliuojančios aplinkui, tai paukščių čiulbavimas, 6296 4| kryžkelę:~ - Mes apie žaltį, o tamstai ir tikrai kažin 6297 6| kulpijimo akys gali išsprogti ir žandai supusti. Niekų prisiklausiau 6298 8| supiaustytais ir sudraskytais žandais ir sutrupintomis rankomis, 6299 8| Ne ilga vasaros naktis: žaras nuo dangaus skliauto beveik 6300 3| įkaitintų akmenų bei degančių žarijų ir, berdamas žolėmis bei 6301 8| suskurdusių avižų menkutis želmenėlis, riogso apvytus ir taip 6302 3| peršovę, ir taip gerai avižos želmenis, girdi, suleidusios, kad, 6303 2| kas rytas ateiti stirna želmenų minkštesnių pasigraužinėti. 6304 1| tas pats, girdi, esančios žemei, kaip šašai arba vabalai 6305 2| kaip stabo ištiktas ar žemėn įkastas. Markstė blakstienas, 6306 2| kumečiai, bet ir smulkieji žemininkai, ir atkartodami senąjį priežodį, 6307 2| Del to, kad kumečiams ir žemininkams niekas žemės nei dalijo, 6308 2| pertraukė Šliažas.~ - Ne! žemininkas! lažo einu dvarui tris dienas, 6309 5| kaipo lažininkus - kumečius žemininkus.~ - Tegu paduoda! mes 6310 1| tokios išlindo pasėtos iš žemių ir tos paraudonavo, tartum, 6311 8| Nepasiekėme mes kvaili žemukai karaliaus, nepasieksime 6312 8| toli, o Dievas per aukštai žemukui artojui. Jiems todel ir 6313 8| linksmai žėlė ir kvepėjo, o žemus langelius aukštastiebiai 6314 7| murmtelėjo Tamošius, žengdamas drauge. - Pakeliui pasakysime 6315 4| tyliai snapą ištiesė ir, žengęs keletą milžiniškų žingsnių, 6316 7| vakarą šitoj senoje, į kapus žengiančioje vergėje vienu kartu pabudo 6317 1| peiliuką išsitraukęs, kirpo ženklą į sienoją.~ Pirmiausias 6318 5| paskaityti tikrosios malonės ženklais, tai nors savaip mylėjo 6319 7| valdovų senute nepasidalindami ženklinosi nuosavybes ežėmis, kaupiniais 6320 7| didžio susijudinimo, o veide žėrėjo nenumaldomas įniršimas, 6321 7| sukinėjosi viduje aslos, išvertus žėrinčias piktumu ir neapykanta akis 6322 8| būrio bildesys ir daina su žiauriu staugimu. Dar trumpą laiką 6323 3| vienatinė akis, nepaprastu žibėdama gudrumu, skubiai šokinėjo 6324 4| giedra ir ne kiaurus metus žiedai klestės.~ Visoki paukšteliai, 6325 8| Ir nuėjo, kaip lelijos žiedas maloni, Anelė visiems laidokams 6326 4| ilgųjų kekių smulkius baltus žiedelius. Užtai putinai, į karklynus 6327 8| aukštastiebiai radastai žieduotomis viršūnėmis maloniai dailino, 6328 7| klojo pašliaukui sukrautus žiedus, kuriems jau nebebuvo lemta 6329 1| atsirasdavo sustirusiuose per žiemą senelio sąnariuose. Linksma 6330 2| nuogais kamienais, apiplėšta žieve, liūdnai siūbuodami nuvytusiais, 6331 8| pasišalindamas nors pluoštą žievės su medžiu išplėšė, idant 6332 8| beatminė ir žinojo garbingąją žiląją praeitį ir, rimtai šlamėdami, 6333 2| rimtai patarė Jarašius, žilas ūkininkas, dar tvirtas senis, 6334 7| nebesuvaldydama aplink nudrikusių žilų šiurkščių plaukų, sukinėjosi 6335 6| ašaras, per liesąjį veidą ir žiluosius uostus beriedančias, - ašaras 6336 3| tokių, kurie sakėsi gerai ji žiną, ir tie tai pasakojo, kad, 6337 5| dar galima buvo pakęsti, žinant, jog niekas niekur nelaukia; 6338 2| jumis kaip?~ - Nė kokios žinelės nė čiukš nė iškur, - liūdnai 6339 3| nepaprastai nudžiugo, pasklydus žiniai apie dalijimą žemės, ypačiai 6340 6| ir auksinių prisikeitęs, žinodamas iš ilgo prityrimo, kad tokioje 6341 3| nepasigailėdavo. Tai bent žmogus! žinojai už ką penkelgę užmokėjęs! - 6342 6| iš po kojų atima!~ - Žinojau aš ką paminėti! - gudriai 6343 3| dar nesibaigė gudročiaus žinojimas. Atvažiuos, būdavo, pas 6344 3| paklausė Jonušas.~ - Daug žinok, maža kalbėk! - murmtelėjo 6345 3| Man tie takeliai geriau žinomi, negu jums artimiausiojo 6346 7| atkartojo...~ Surado žinomus medžius mėnesienoje ir ėmė 6347 3| nepasigailėdami kraujo už žinovą, kiti kovodami prieš jį 6348 3| prasispraudęs prie "šviesiojo" žinovo, sušuko į akis:~ - Apgaudinėtojau! 6349 2| pat rasdavosi ir visokių "žinovų", kurie "kuo pigiausiai" 6350 5| mašinomis ir vindais. Paskui žiopliai pūrina ir stebisi, kad šalyje 6351 3| nepadarysi! Koksai stonas, toks žiponas turi būti, - o tai vis nemaža 6352 6| staktos, nelyginant bažnyčios žirandolių stripinėliai, šviesą laužo, 6353 1| žemės saują ir uostys, "čia žirn, čia kvieč" nutardami. " 6354 6| pastiprinti išsitraukė tabako žiupsnį, nusičiaudėjo ir prabilo:~ - 6355 6| verdulis, visas auksinis, žiurbuliuoja, verda arbatai.~ - Dveigį 6356 6| aplukštintą buteluką. - Mes matome žiūrėję nežiūrėję.~ -Kam kas 6357 2| griaudamies karčemon. - Žiūrėkit! muštis užsimanė!~ - 6358 7| senus skarmalus ir rodė žiūrėtojams ne vieną mėlynuojančią rumbę, 6359 8| dulkių. Tūlėje susirinkusių žiūrėtojų pasigirdo keiksmai ir suzvimbė 6360 3| apsisuko ir už kelių dienų žiūrime - jau ir matininkas ant 6361 8| verpliukų" neprigirdysime. Tegu žlabanojasi, kas mėgia, mes jau ne.~ - 6362 8| vedėjo, po žydus miestelyje "žlugtužį skalbia"; taip pat rauplėtoji 6363 7| sieną, kaip kačiuką.~ - Žmogau, atsipeikėk ką darąs! - 6364 5| žmonės be širdies!... Ot, žmogėdros tikri!!!... Kas tai galėjo 6365 2| maždaug jo metų sodietis. Žmogelis, matyt, vežė varpučius ir, 6366 8| tartum nekaltas kraujas čia žmogžudžių pralietas visa ką išdegina; 6367 8| labais ir jų teisybe, tuos žmogžudžius.~ - Ei, ko čionai per 6368 5| Išvarė - iš, mielieji žmonelės! nelyginant kaip skurlį 6369 8| O kas gi atsitiko su žmonėmis? Stipresni vienur kitur 6370 1| kokiam mokslininkui. Taikosi žmonėse, kad šimtai ir tūkstančiai 6371 4| Tokia jau tvarka ne tik žmonijoje, bet visame pasaulyje, jog 6372 6| kaip nors ir savaisiais žmoniškai išsiversiu. Pastačiau po 6373 1| vokiški, ir žodį kitą pramoko žmoniškos kalbos tik del to viena, 6374 1| nebus kas suplika, nei kas žodelio pasaką nuo darbo parėjus. 6375 1| praeitoji užmirštoji. - Gana. Žodelis išlėkė, tamsta į širdį priėmei. 6376 1| kad imtumėvos savo tarpe žodžiuotis, - tarė Juozas, sunkiai 6377 3| degančių žarijų ir, berdamas žolėmis bei šlakstydamas visokiais 6378 5| drapanas, apšilkite! Šit tuoj žolienės prašutinsiu, pasistiprinsite 6379 4| kaimynų vaikai, atnešdavo žolynų paskynę, o senelis sklaidė 6380 4| kokie baisūs reginiai ji žudė.~ - Dievuli Dievuli! - 6381 5| susamdys padieniais ir žudo žmones, kaip velniai pragare. 6382 8| baisi diena "naikinimo ir žudymo del tėvynės naudos."~ 6383 5| gerų žmonių piktinti ir žudyti bei šalies vargų didinti!~ - 6384 5| Nejaugi taip jau tyčiomis žudytis, kad tie atsibaldos pasidžiaugtų!?~ - 6385 1| vaikščiojo, pilvus susiėmę, žurbuliuodami viduriais, lyg koleros ar 6386 1| gaidį patupdyt ant stogo... Žūta būta!...~ - Pirksi nepirksi, 6387 2| šmėkš, sukasi, kaip gyva žuvelė puode, - kur beišbėgsi! ... 6388 6| dar ten kokios marinuotos žuvies, - visa šaltai mat valgosi 6389 1| girioje!...~ Vakarinė žvaigždė primindavo Juozui laiką. - 6390 6| gryno aukso! Nušveista, kaip žvaigždute šviečia! Rodos nudegsi paėmęs. 6391 4| naktys, kad graudulinės žvakės visai negesino: gulėjo užsimerkęs, 6392 8| matote: tatai tiktai pirmi žvalgai teatsibaldė; sulauksim netrukę 6393 2| tebegyveno. Todel atsidėjęs žvalgėsi po pažįstamąsias vietas. 6394 7| pirmuoju nuolatai girdėjai žvangėjirną galandamų bei kalstomų geležų, 6395 8| tikru žvėriu ir suteikė žvėries mirti.~ Atėjo antroji 6396 7| kraują. Buvo tai juokas žvėrimi pavirtusio bepročio. Laurinaitienės 6397 8| pusgirtis Giniotis. Žmogus žvėris suuodė auką ir išsišoko 6398 1| pagalbon skubinasi; šnekučiai, žvirbliai, net ta mažutė kielelė, 6399 7| skiltuvu į titnagą, knatelis žybt, ir atlikta. - Ka-ka-ka! 6400 3| Įsimaišę pagaliau į muštynes žydai, ėmė vedlauti po vieną susikruvinusius 6401 6| norisi. Įeinu pas Leibę: - žyde, duok alaus butelį! Geriu 6402 4| karklynus įsispraudę, pirmi žydėjo, nebodami rytšalių, tarp 6403 6| laikrodį - dar peranksti. O žydelaitė sukasi aplink apnikusi, 6404 6| to atsižadėjęs, pasakiau žydelaitei, kad veikiai sugrįšiu, ir 6405 1| tikras dvariukas: sodnelis žydi, klesta; bitės po šakas 6406 3| paaiškino Jonušas: - likosi su žydu, del karvės besikaulydamas; 6407 7| nekantrus Tamošius, ir užsimojo žyduku, tartum besismagindamas 6408 8| nesusilaukusi vedėjo, po žydus miestelyje "žlugtužį skalbia"; 6409 7| atsispyrimas žymėjosi nauja žyme ant jos pačios kailio. Toksai 6410 7| gi statesnis atsispyrimas žymėjosi nauja žyme ant jos pačios 6411 8| beverkianti, netekusi visų beveik žymesnių tvirtesnių narių, visų tų 6412 7| apsakinėjo kiekvienos tų žymių kilmę, o iš josios karštos 6413 7| Per pajuodusią jos odą žymu buvo visi kaulai, bet dar