Part

 1  1|           pasididžiuoti. Giminės - ką daugiau besakysi!~    Bepiga,
 2  2|             lyg tuoj štai pasakys, ką jis gera yra sugalvojęs
 3  2|             kas šiandien yra buvę, ką jis yra dirbęs, ką, kur
 4  2|           buvę, ką jis yra dirbęs, ką, kur ir iš kur vežiojęs,
 5  2|            ir, matyti, nesirūpina, ką jis ras namie ir ką vėl
 6  2|    nesirūpina, ką jis ras namie ir ką vėl veiks, jei tą dieną
 7  2|            sugulus, ten jam gulti; ką apsidairęs pasergėjo kitų
 8  2|            kai negera - skursti, - ką gi daugiau bedarysi? Saulės
 9  2|          kas būtų atspėjęs, ar jis ką mato. Jis ir pats to nežinojo.
10  2|         mušės, nei jis keikės, nei ką piktino. Protingas beraštis
11  2|           nebuvo linkęs. Pagaliau, ką tai pridės? Vesi tą "kvailę
12  2|          pasakęs, kad Rapolas bent ką perliejo savo rimbu, kuriuo
13  2|      švarus, skaistus vyriškis nei ką žemino, nei aukštino, nei
14  2|            man jau arti 50 metų... Ką gi aš beveikčiau su ta plienine
15  2|      išminties dėsniui. Sužavėtas, ką ir besakyti. Čia ji matės
16  2|             Tirpo ir iš baimės, už ką jis kankins jauną moteriškę,
17  2|           tinkamą amžiui porą.~    Ką čia daugiau beradus sau
18  2|            pernelyg persisunkia ar ką. Rusai tokias naktis vadina "
19  2|         neištarė nė pusės žodelio. Ką valgęs, ką nevalgęs, - rytą
20  2|          pusės žodelio. Ką valgęs, ką nevalgęs, - rytą virtas
21  2|            ir išvydo ten nebe tai, ką visados matydavo, kam šypsodavos.
22  2|      trečias, kurį lupa brolis. Už ką? Kuriomis teisėmis? Vien
23  2|        nuvystų, jau užmirštas.~    Ką jiedu galėjo vienas antram
24  2|        įlįsiant į tą orą, kurį tik ką buvo susidarę patys sau,
25  2|           jis visas tiktai klausė, ką jam tijūnas tars ir lieps
26  2|         daisia, bepavadinsime tai, ką dabar darai? Vainikauji?
27  2|     vištytė, ruošdamasi perėtų. Ė, ką gi? Metas. Mergaitės veikiai
28  2|        reikia, kad jos pasiustų ar ką. Šiaip jau lūšis tokia pat
29  2|           savo pasaka.~    - Kažin ką plepi! Daisia, lyg būtumei
30  2|            rimtą miną, tarė:~    - Ką žinosi...~    - Tai derėkime! -
31  2|       vietoje, negalėdama atspėti, ką gi tai reiškia dėdės Geišės
32  2|             pamazgojus dubenėlį ar ką kita, tingėjo durų darinėti,
33  2|         prišiukšlintas negu troba. Ką besakyti apie rūbų klėtį,
34  2|            stovi tarpduryje, kažin ką užantyje rankoje laikydama.
35  2|     slenksčio, ir visai užsimiršo, ką bedaranti. Jaunos mintys
36  2|          Įstrigo dabar jai įspėti, ką gi reiškia matytieji sapnai,
37  2|           būtų lengviau ir štikti, ką gi ji norėjo pasakyti. Ir
38  2|             raudonų. Ir visa kita, ką tik dėjos ant savęs, šiandie
39  2|           valandą ji tikrai nedaug ką teatminė iš praeities ir
40  2|             Ko jūs daugiau norite, ką čia daugiau štinkate? Skubinasi?
41  2|  pasodinama po medžiu. Geišė kažin ką jai šnekėjo ilgai, lipšniai,
42  2|         ėjo, ašaromis paplūdusi. O ką gi besakyti, už tarno, be
43  2|        plaukų, kokių lūpų, nosies, ką taip gerai žinojo apie Mykoliuką.
44  2|       vidun eiti, nors jautė kažin ką ten nepaprasta. Sėdėjo stabu
45  2|        Širdims išskrost ir patirt, ką atskiras lietuvis kenčia,
46  2|         Jis tau yra atidavęs kažin ką geriau neg Geišė. Ir tu
47  2|             tris, pagaliau miršti. Ką pridės pykus ant mikrobų,
48  2|          suprantam. Laimingas, jau ką čia besakyti! Jis dar kartą
49  3|      reikiamų vasarojui įsirpinti. Ką dabar pagelbės jauja! Ko
50  3|        vasarojų seka piktžolės. Už ką jas pravardžiuoja piktžolėmis,
51  3|          užmigęs svajojo vis kažin ką gera ir laiminga, kol išaušta
52  3|            pasisakyti, formuluoti, ką gi jam brolis, brolienė,
53  4|         gatvėse beveik negali tie, ką nemiga kankina. Kas tik
54  4|        vyrai, o kad ir moters, tai ką? Tegu kalba, apkalba, pavydi...~    -
55  4|            nesamas dulkes ar šiaip ką, ir vikriai ima suktis aplink
56  4|       Rapolienė taip susirūpinusi, ką gi čia ji taiso. Vaišių
57  4|        laiku ryja seilę, atspėdama ką nors gardu.~    - Prašom
58  4|      Viešnia ūmai nusigąsta.~    - Ką čia, sesele, prasidėsi su
59  4|             kas joje darosi ar net ką ji daro. Net tie patys krembliai
60  4|           taip pat nesidomėjo visa ką žmonelės susekti. Jam buvo "
61  4|       matyti, kad kas čia būtų bet ką padirbęs mylinčia ranka.
62  4|          penkių šešių, ir daryk tu ką bedarąs: nei dirbti su jais,
63  4|        kišenė ir neapsakoma bailė: ką gi mes bedarysime, vergų
64  4|      Nebenorėjo nė į kaimus beiti. Ką gi bepridės? Ir ėmė viskas
65  4|      dvasios neturi galybės. Antai ką pasaka sako: net savo sielą
66  4|            stumdėsi po dvarą, nebe ką bedirbdamas, nebe kam bereikalingas.~   
67  4|            būtų tuoj žadą užkandę. Ką gi Rapolas būtų daręs su
68  5|           atsikėlimui, ir nemiegai ką bežiūrint atitarkš naktį
69  5|                   Dabar valgysiva, ką man Velykius yra padėjęs, -
70  5|         Jai be galo knita pasakyti ką nors nemalonaus savo dieveriui,
71  5|          Matai, baigia trūkti. Dar ką nors, pro pėdžią einant,
72  5|        Eina kruta, kad ir paliegę, ką galėdami, dirbinėja...~    -
73  5|       darbai - vyriškio darbai, ar ką?~    - Ak, tu jejem, pasakymas:
74  5|          sunku. Ir daryk čia dabar ką nedaręs. Tu viena tedirbi,
75  5|        įkibdavo į Dovydienę.~    - Ką čia tu man vis prikaišioji
76  5|        Tuoj Dovydienei palengvėjo. Ką palengvėjo - ji ūmai tapo "
77  5|     dvariškumą ir pats bene pradės ką dirbti. Tai nė neminėjo
78  5| galvatrūkčiais puola į kluoną, kas ką pagriebęs: grėblius, šakes.
79  5|         pat išdžiūvusio šieno! Tik ką gi tu čia bepadarysi? Šalta,
80  5|        suželdys, tai bus blogai. O ką gi tu čia padarysi? Tokia
81  5|            veido. Vis ruošės kažin ką veikti. Pavalgęs pusryčių,
82  5|         neveiklumą nugalėt ir bent ką dirbti. Pagaliau gal tai
83  5|            gyvenimo kovos grobį ar ką panašu. Nei kūnu, nei dvasia
84  5|            ir ligonis, o jūs kažin ką. Kad duosiu štai pagaliu,
85  5|            tiesa, nieko nesuprato, ką dėdė nuolat kalba jam ir
86  5|      kuriame mes judame krutame, o ką žinosi, gal ir šitas uoselis,
87  5|                  Sviesto būtų, tik ką pasakys močia, kai patirs
88  5|            buvę galima įtarti juos ką slepiant. Nekaltieji srėbė
89  5|      Adomukas dar nepilnai išmanė, ką gi tai reiškia - nebėra
90  6|            Sveikas, sveikas!~    - Ką beveiki?~    - Ė tetulė
91  6|           baras, lyg jo paties tik ką suartas pūdymas; tai vienaplaukių
92  6|              baltas baras, lyg tik ką pražydusių ramunių pieva;
93  6|         lėpsta, kad ir mažai gėrę. Ką jau besakyti apie gėrėjus,
94  6|       Geišien, a Geišien! Klausyk, ką aš tau pasakysiu!..~    -
95  6|            ir nieko tau neduoda... Ką tau įdeda, bažnyčion einant?~    -
96  6|         kartą jai pasilaidavo tai, ką ji tampriai užrišusi laikė -
97  6|           paskyrimą karvės milžtis ką ir besakyti. Ji, būdama
98  6|        reikalų"... Gailėjo pinigo, ką ir besakyti: jis ne kelyje
99  6|           užpulta ims ir nesigins. Ką tada bedarysi?~    Ak, tegu