Part

 1  2|            muzikos ūpas, išpūsdavo jai gražias šnerveles ir įliūliuodavo
 2  2|         būt gražus... - dilgtelėjo jai vieną kartą ir kažin kur
 3  2|      artino į save mergelę. Tačiau jai praeinant, nepažiūrėjo į
 4  2|           ją lydėti, įrėmus žvilgį jai į pakaušį, kur drūti bizai,
 5  2|            Paskui drauge vakaravo, jai šokti griežė, kas dieną
 6  2|       pasigėrėjimo žiūrėjo stačiai jai į akeles. Severjos akys,
 7  2|         kalbindamas galėtų žiūrėti jai į veidą.~    - Sveikas,
 8  2|       Severją už rankos, nuo kelių jai nubiro visos smilgelės,
 9  2|         Mykoliukas, kaip ir pirma, jai griežė. Tik ar be vienam
10  2|           ir dailę. Pirkia visa to jai negalėjo duoti, nei ji pirkiai.
11  2|             Net apglušo, ir širdis jai ėmė kūju plakti, blaškytis
12  2|           paslaptį. Galų gale taip jai pasidarė nejauku, lyg kas
13  2|         užsimerkt, juk šiandien ir jai valia ilgėliau parūgti patale.
14  2|            ir blauzdų. Ir pasidarė jai taip linksma, taip linksma,
15  2|             kas dabar bedarą, taip jai gera buvo šitoje padėtyje,
16  2|          atseit dešimtos valandos, jai rodės begalės laiko.~   
17  2|       kietai įmigus. Įstrigo dabar jai įspėti, ką gi reiškia matytieji
18  2|            kokia ten istorija buvo jai išsidėsčiusi. Tada būtų
19  2|           ant savęs, šiandie rodės jai vis netinkama, vis reikėjo
20  2|          žaliame pasienyje išvydo, jai pasirodė - milžiną, visą
21  2|     šiurkščiu savo delnu perbraukė jai per skruostą.~    Severja
22  2|          po medžiu. Geišė kažin ką jai šnekėjo ilgai, lipšniai,
23  2|    miglotos jos akys tereiškė, jog jai nelabai tai visa ta malonė.
24  2|        Viskas dabar buvo labai tai jai. Ir tik kai viskas nurimo,
25  2|   Bažnyčioje, pilnintelėje žmonių, jai buvo piga nugrimzti, kad
26  2|          Padaryta... - smilkterėjo jai per galvą, ir visa nutirpo:
27  2|         padarytojas. Geišė užstojo jai visą saulės šviesą, visą
28  2|          būti mylimai. Mykoliukas, jai rodės, jokių pamokų jai
29  2|            jai rodės, jokių pamokų jai nedavinėjo. Kas buvo, tai
30  2|         siurbtelėjus, kai iš eilės jai padavė stiklelį. Siurbtelėjo,
31  2|             ir vis dėlto nenupiešė jai to tikrojo vaizdo, kaip
32  2|      pergyventi ilgas amžius, kurį jai laiduoja pavydėtina sveikata.~   
33  2|   negalvojo. Griaustis ar gailėtis jai dar nebuvo ko, o ateities
34  2|    nuostabu: jos vaizduotė nepiešė jai jokio Geišės paveikslo,
35  2|       žinojo apie Mykoliuką. Geišė jai buvo tik gamtos pajėga,
36  2|        pasinaudojusi tik jo rankom jai spaudžioti ir glostyti,
37  2|    spaudžioti ir glostyti, lūpomis jai bučiuoti. Geišė buvo tik
38  2|        degė ir visą dieną. Lūpelės jai buvo raudonos ir kiek išvirtusios,
39  2|            tai per nevalią suvertė jai stiklelį bjaurios degtinės.
40  2|  Apsikabino motutės, įkniubo veidu jai į krūtinę. Ir motutė ją
41  2|           Ji svaigo ir svaigo. Net jai kažką skaudėti ėmė. Nei
42  2|        Taip tai taip, - ėmė kalbėt jai sąžinės balsas. - Vis dėlto
43  2|            ėmė kukčioti. Krūtinėje jai virė lyg bulbių katilėlis.~    -
44  2|         nusigando Severja, ir taip jai pagailo savo draugo, jog
45  2|         Griežė ne vestuvininkams - jai griežė. Griežė lig išnaktų.
46  3|          pailsus, prakaituoja, net jai akelės rytais aptemsta,
47  3|       rūkai skirtis, ir atsišiepia jai pati žemė. Jos prakaitas
48  4|        neramumo tuose namuose, kur jai buvo lemta ilgas amžius
49  4|            karto jos neprakalbino, jai kelio neužstojo. Matė Severją
50  4|          klingė tarkš ir tarkš. Ir jai iš pradžių buvo gera. Kuriai
51  4|            įėjusi kaimynė, ir akys jai blizga smalsumu, kas nauja
52  4|            gi čia ji taiso. Vaišių jai. Tai aišku. Tik kurių? Ir
53  4|           žmogus. Tai dar nė karto jai nebuvo parėję galvon panagrinėti,
54  4|        kiek ji užgauti; lyg sakyte jai sakytumei: matai, kokių
55  4|       prasiblaivi nuo meilės. Tada jai buvo besirodą vis dėlto
56  4|          buvo pamiršusi. Taip bent jai rodės. Taip rodės ir vis
57  4|          pasirodys ir... ir... Tai jai nejučios sakė patarinėjo,
58  4|           nors ji nenumanė, dėl ko jai ypač patiko krembliauti
59  5| kiaušiniautų. Dovydienė tai girdi. Jai be galo knita pasakyti ką
60  5|           brangios šventės nutyli. Jai gera, kad jos Adomėlis gaus
61  5|          Uksnienė davė, o Adomėlis jai nė karto rankos nepabučiavo.~    -
62  5|          Iš pradžių Rapolas mėgino jai atsikirsti ir viską juokais
63  5|    pavalgius, paskutinis, saldusis jai patiekalas. Dovydienė širdyje
64  5|          grobstyti tuščią orą, lyg jai ūmai pritrūkdavo kuo alsuoti.
65  5|             Pagaliau pliūpterėdavo jai iš akių ašaros, ir ji narsiai
66  5|            liuobą. Iš pradžių, kad jai ir Rapolui nepavydėtų kampo
67  5|            Dėl savęs ji buvo rami. Jai tegėlė širdį, kad tų jos
68  5|         nerangumo, nei liguistumo. Jai Rapolas buvo ūmai žuvęs,
69  5|      Galingas buvo Geišė, kai davė jai nematyto gražumo vaiką.~   
70  5|                Viskas dingo. Dingo jai ir Rapolas, to rojaus Adomas.
71  5|            į paprastąją žemę, kuri jai vienų usnių beduoda. Tačiau
72  5|           atidavė gamtai visa, kas jai skirta buvo, ir tapo nebereikalingas.
73  5|    Dūlinėjąs beveiksmis senis buvo jai brangi praeities relikvija,
74  5|           tai viena. Antra, kas gi jai be vyro, nors ir karšinčiaus,
75  5|           bebuvo likę tarp žmonių? Jai, iš namų išėjusiai, atriektai
76  5|  glamonėjimų. Motina tai jautė, ir jai buvo skaudu, net užgaulinga.~    -
77  5|  nusiraškiau štai žemuogėlę. Ar ir jai skauda?~    - Jai, vaikeli,
78  5|            Ar ir jai skauda?~    - Jai, vaikeli, nebeskauda, jei
79  5|      pasėti. Toks jos likimas, tai jai ir neskauda. Neskauda ir
80  5|         neatvažiavus, nors Rapolas jai nė vienu žodžiu nepasiskundė,
81  5|    nepasiskundė, nepaaimanavo, net jai rankos nesugniaužė. Gal
82  5|         pasidarė aišku, čia ir čia jai reikia dabar padėti. Merga
83  5|           nė už vieną, nes Geišiai jai ničnieko nemokėjo, nė sulūžusio
84  6|     anksčiausia į Dievo namelį, ir jai čia gera, kur nebus buvę
85  6|    pasinerdama garbėje ar prašyme. Jai kažin ko viduje trūksta,
86  6|          ir šniurkštauja. Pagaliau jai darosi bloga ne tiek nuo
87  6|     svietas savo širdyje pritaria, jai ar Dovydienei: jai svietas
88  6|       pritaria, jai ar Dovydienei: jai svietas tebuvo - ji pati
89  6|     reikėjo kovoti. O čia, žiūrėk, jai pritariama, ji užstojama.~   
90  6|      neapsakomai gera. Pirmą kartą jai pasilaidavo tai, ką ji tampriai
91  6|           kaip dirbanti, o Dovydai jai ničnieko neduodą, nei kąsnelio
92  6|           iš savo kraičio.~    Čia jai pasidarė neapsakomai šleikštu:
93  6|         apsėdę vyrai karščiau būtų jai pritarę, neg to iš tikrųjų
94  6|             kaip visados darė, kai jai rūbai nugulėdavo pečius.~    -
95  6|   krimstelėjo sąžinė.~    - Ag mes jai niekados nesame davę nė
96  6|      pardavusi. Matyt, nė kąsnelis jai nebelenda. Žiūrėk, užpulta