Part

 1  1|     pakeliui čia vieną, čia antrą dėdę rasi, drąsiai į jį užvažiuosi,
 2  2|      Šiukšta pamažu pamažu virto "dėde", tuo senovės šeimos žmogum
 3  2|       gautų išeiti elgetautų.~    Dėdė - tai ta pati tyli žemė:
 4  2|      muzikantas sau griežtų, kaip dėdė sau džiaugtųs, kad ir svetimais
 5  2|         kuri dar nieko nekalba, o dėdę jau pažįsta ir išmano, ko
 6  2|          beparbėgs ne pažaisti su dėde, tik pilnų kerčių čia priverkti
 7  2|      pasigers ir da, žiūrėk, savo dėdę apmuš... Dėdė ir tada bus
 8  2|        žiūrėk, savo dėdę apmuš... Dėdė ir tada bus vienas, kaip
 9  2|   užkerėtą jų meilės sritį.~    - Dėdė Geišė ateina... - patikrino
10  2|       brolio šeima ir padariusi - dėde; dvare jį buvo pavergęs
11  2|           draugių, daisia? - tarė dėdė Rapolas, draugiškai, neapsakomai
12  2|           į veidą.~    - Sveikas, dėde, - atsakė Severja ir siekė
13  2|              Na, jau, daisia, ir "dėdė"! Juk štai ir Mykoliukas
14  2|     Mykoliukas namie, daisia, jau dėdė. O tu jo turbūt nė karto
15  2|          ūpas ir ją pagavo.~    - Dėdė brolis šiandie linksmas.
16  2|          kas čia? Tai čia tamsta, dėde? O kodėl gi toks... Kam
17  2|         kokią dramą pergyvena jų "dėdė", kokią auką jis daro iš
18  3|               DZIDORIUS ARTOJAS - DĖDĖ MYKOLAS ~    Galo vasaros
19  3|         belikęs paprastu "Šiukštų dėde", o visoje apylinkėje -
20  3|          kitam darbui dirbti.~    Dėdė gavo rudenį suarti ne tik
21  3|         nearė, tik vienas Šiukštų dėdė pureno žemę visam kaimui.
22  3|     skaudžiai balsu pajuokti savo dėdę.~    Tai buvo piga, medžiagos
23  3|          labai kitoniškas buvo jų dėdė, palyginti su kitais, ir,
24  3|         vėl dvejopai.~    Šiukštų dėdė, laisvas patapęs, taip pat
25  3|     niekas nedribo net tada, kada dėdė namie nenakvojo; jis per
26  3| Severiutės vestuves. Vieno daikto dėdė Mykolas niekados nebevartojo,
27  3|       šaliku susirišimas, Šiukštų dėdė šventadieniais į bažnyčią
28  3|           kleboną.~    Bažnyčioje dėdė Mykolas - Dzidorius Artojas
29  3|         antrinę sielą.~    Meldės dėdė ir namie, tik čia kitaip.
30  3|        nebešventas. Atsiprašinėjo dėdė savo jautelius už daromas
31  3|          jiems už viską pritirta, dėdė grįžo namo vakarieniauti
32  3|        nemušamas ir nemaloninamas dėdė varė jau sekmą dešimtį.~
33  4|    bažnytėlės lankytojas, Šiukštų dėde virtęs Mykoliukas kas šventadienis
34  4|       tėveliai tebebuvo gyvi. Tik dėdė Mykolas nė vieno karto jos
35  5|                      KARŠINČIUS - DĖDĖ RAPOLAS~
36  5|    virškinti.~    Geišių Rapolas, Dėdė karšinčius, ir jo "sūnus",
37  5|           spyrėsi į savo mylimąjį dėdę. Apsirodė ir jam su Velykiaus
38  5|            mušk, - tarė paklusnus dėdė, labai žemai pasilenkdamas,
39  5|          apgniaužęs.~    - Leisk, dėde, mušiu! - ėmė skleisti didelę
40  5|      vaikiškais savo piršteliais. Dėdė davės, ir kai jau buvo pakankamai
41  5|  pralaimėjai, duokš kiužį! - tarė dėdė siekdamas. Adomuko akyse
42  5|         atsigavėtų, - susitaikino dėdė su Adomuku ir, paėmęs jį
43  5|      Velykius yra padėjęs, - tarė dėdė Rapolas, išsiimdamas du
44  5|             Palauk! - sustabdė jį dėdė . - Kaipgi tu eisi per kaimą
45  5|         šunes neįkąstų, - kalbėjo dėdė Rapolas, taisydamas Adomėlį.~    -
46  5|           likai.~    Taip kalbėjo dėdė karšinčius Rapolas, ruošdamas
47  5|       labai pravartu... - kalbėjo dėdė Rapolas, jau papusryčiavus
48  5|            tai kavalierius.~    - Dėde, aš eisiu taip kaip tu -
49  5|  pasiramsčiuodamas, jei nori savo dėdę pamėgdžioti, - pritaria
50  5|           pamėgdžioti, - pritaria dėdė.~    Adomukas nusitveria
51  5|     nebepasiremia. Tai matydamas, dėdė nubraukia jo saujelę žemiau.~    -
52  5|        koją. Tik pasverda ir, kad dėdė nebūt jo už apykaklės nutvėręs,
53  5|          daug patarimų prikalbėjo dėdė Rapolas. Pagaliau tarė:~    -
54  5|     Adomai, gerai padarei, - tarė dėdė, kai išėjo abudu laukan.~   
55  5|     apkalėdosią rytoj.~    Vakare dėdė Rapolas nutaisė Adomėlį
56  5|      gulti.~    Tokių draugų kaip dėdė Rapolas ir Adomėlis daugiau
57  5|           ėjo abudu, valgė abudu. Dėdė už sūnų, sūnus už dėdę būtų
58  5|            Dėdė už sūnų, sūnus už dėdę būtų galvas padėję. Kas
59  5|           galvelę atmetęs; be to, dėdė Daisia nemokėjo tylėti,
60  5|           vienu liežuviu. Juo tai dėdė darbavosi nepailsdamas.
61  5|    atstodavo žmona.~    Sodiečiai dėdę Rapolą mėgo, kaip ir pirma,
62  5|         bus vietoje susekti, kaip dėdė karšinčius savaime, Dovydienės
63  5|          kąsneliais penėdama.~    Dėdė Rapolas, visados ramus,
64  5|           dabar taip gera kaip su dėde. Su juo kiūtėjo ant šiltos
65  5|    drožinėjo ir juos kraustinėjo. Dėdė jam nieko nedavinėjo, nemielavo,
66  5|       jodyti ir panašiai. Visa to dėdė, kai jo globoje likdavo
67  5|        lygiai baisu nepasidarytų. Dėdė visa to nė nematė. Dėl to
68  5|        negriežtai esam išsitarę - dėdė berniukui nieko neduodavęs:
69  5|       berniukui nieko neduodavęs: dėdė karšinčius duodavo jam to,
70  5|        tiesa, nieko nesuprato, ką dėdė nuolat kalba jam ir ne jam.
71  5|        esme prie savo auklėtinio. Dėdė karšinčius dabar nė manyti
72  5|            taip ir esą buvę, kaip dėdė pasakoja: dėdė negi meluos,
73  5|         buvę, kaip dėdė pasakoja: dėdė negi meluos, ir žino jis
74  5|         medelių be reikalo.~    - Dėde, - sako, - aš nusiraškiau
75  5|         jau nebebus vaisiaus.~    Dėdė sakė labai įsitikinęs, tai
76  5| nepaliekama buvo jiemdviem nieko. Dėdė, pratęs būti pusbadžiu,
77  5|        išnyko.~    - Pasikurkime, dėde, ugnį, - tarė Adomukas žibančiom
78  5|             Pasikurkim, - pritarė dėdė. Jis nieko nemokėjo atsakyti
79  5|          Tu greitesnis, - pritarė dėdė. Bet Adomukas atsisakė lipt
80  5|           į duobę kamaroje. Nuėjo dėdė, įsakęs Adomukui palaukti
81  5|          bra, neduotų, - užsigynė dėdė. Pagailo Adomukui dėdės,
82  5|         Bent paieškoję jo nerado. Dėdė pagalvojęs paėmė gelžgalį
83  5|          įdėtas, kuriuo kabinama. Dėdė padrožė šaukštu palei paviršę
84  5|      valgė Adomukas, privertęs ir dėdę teptis. Pavalgė ir dėdė.
85  5|           dėdę teptis. Pavalgė ir dėdė. Abudu buvo patenkintu ir
86  5|         nebeieškojo.~    Gudrusis dėdė, nevagis būdamas, nė nemanė
87  5|           nabašninkui akeles.~    Dėdė karšinčius Geišių Geišė
88  5|           nuodyti...~    Ligi tik dėdė karšinčius ūmai susirgo,
89  5|     motutė, visados riejusi ujusi dėdę, dabar jam už kaklo skabinėjasi
90  5|    nabašninko; nematė, nė kaip jo dėdę rytą anksti išlydėjo pakasti.~   
91  6|       gražiais šventaryčiais.~    Dėdė Mykolas ir šiame ergelyje
92  6|          savumų.~    Vis dėlto ir dėdė Mykolas geria tą patį jaukumo
93  6|           Brolijos ženklai...~    Dėdė Mykolas skęsta tame sutartiniame
94  6|           ten buvo gera, kaip pas dėdę viešnagėje. Vis dėlto visi
95  6|          dėdiene, kaip Mykoliukas dėde, ūkininko ašvieniu, kantriu,