Part

 1  2|         gorčiais linų pasėlio, iš ko jis gauna keletą auksinų
 2  2|      ypatingos vietos gulėti, nei ko pašonėn pasimesti, nei kuo
 3  2|           našlaitis, neturįs prie ko prisiglausti, nei motutės,
 4  2|         antras ėmė tai pastebėti, ko pirmiau nebuvo pastebėję.
 5  2|    nuleidus, lyg ieškodama žemėje ko mažo, ir kas žingsnis kinksėjo
 6  2|            irgi alkanas, neturėjo ko atsakyti, tai tik pirštais
 7  2|    pondieu mylėk!.. - spjaudės ir ko nemušė savęs per veidą.
 8  2|            Rapolas tirpo nuo kita ko, būtent nuo to pažeminimo,
 9  2|            žvirblių naktis)". Dėl ko, neišmanau. Esti ir dienų
10  2|           vaikams pataikavimo, be ko kita.~    Mykoliukas niekam
11  2|     susilaukę. O jis, Mykoliukas? Ko jis prigyveno? Ir tai, kas
12  2|       dėdę jau pažįsta ir išmano, ko iš "dėdės" reikalauti. Ligi
13  2|          Mykoliuk, to laukti nėra ko. Reikia vesti ir savo šeima
14  2|  turtingas, be galo pilnas, kažin ko prielektrintas, nors plyšk
15  2|            Sveika gyva, Severiot! Ko taip viena šiandie, be draugių,
16  2|          kalbino Geišė.~    - Tai ko gi čia bijosi? Miškas žinomas,
17  2|       sutikčiau.~    - Na, tai iš ko? - nesiliovė Severja.~    -
18  2|         kas tau šiandie pasidarė? Ko tu negrieži? Mes jau manėm,
19  2|       kiek būtinai reikalinga, be ko jokiu būdu neapsieisi, norėdamas
20  2|    pasikieminėt ir nairydamos; ne ko nauja ieškojo: jos aliai
21  2|           ir nedrįsta pasisakyti, ko ji čia atbėgo. Severja ir
22  2|        Šiandei penktadienis, nėra ko valgyti sausai. Eisiu, sakau,
23  2|           žmones, nebūtų tad buvę ko gailėtis ūkio buities, bet
24  2|   gailėtis ūkio buities, bet daug ko būtų buvę gailėti - mergos
25  2|     bailingai stvarstydamasi visa ko aplinkui, lyg viskas nuo
26  2|        vis netinkama, vis reikėjo ko kita griebtis ir vis gaišti.
27  2|      laiku pakrembliaut, ir tiek. Ko jūs daugiau norite, ką čia
28  2|          galėtų laiku sugrįžti... Ko gi daugiau?~    Mažutėje
29  2|         šiol buvo laisva nuo visa ko pašalinio gyvenime, tiek
30  2|          susituokimas, su Geiše - ko kito. Katroji gi meilė tikroji:
31  2|           gailėtis jai dar nebuvo ko, o ateities ji dar nematė.
32  2|        skrynios ir kadgi suspiegs ko ne taip pat, kaip rytą girioj,
33  2|      rankeles, kaip gindamasi nuo ko nemėgiamo. Loštelėjo atgal
34  2|      bėgti, kad žmonės nepamanytų ko bloga. Tik Severja riktelėjus
35  2|     bjaurios degtinės. Ji nurijo, ko neuždusdama spirito garais,
36  2|          kai reikėjo gelbėtis nuo ko nors. Apsikabino motutės,
37  2|          tos nelaimės, nes nebuvo ko kita duoti, kas vadintųsi -
38  2|       momentu nebekilo ir nevertė ko nors griebtis. Mykoliukas
39  2|    neapsigimta, - tai susidaryta. Ko tu rastumei lietuvių širdyje,
40  2|   atsiimti, kas tavo, ir išnykti. Ko gi daugiau, rodės, bebus
41  2|     laimingą, viską jam atstojai, ko tik jis kitur stigo...~   
42  2|   pasiteisinti, tik neišmanė, dėl ko, kuo ji nusidėjusi. Ir perpietėmis,
43  2|        esti, kol brolis išvaro jį ko dirbti. Kad nepavarytų,
44  2|     savaime, nei rankos besitiesė ko paimti. Mirė budėdamas,
45  2|         kad tų rūmų neišmainė ant ko nors pigiau, ko jam būtų
46  2|     neišmainė ant ko nors pigiau, ko jam būtų trumpesniam laikui
47  3|          Ką dabar pagelbės jauja! Ko gamtos motinos viduriai
48  3|           save nupeikia, tik tai, ko jis netesi. Dilgės, va,
49  3|       Vienoje vietoje ranka kažin ko užkliuvo. Tai susidomėjo
50  3|        žmonėms nakvoti. Daug daug ko pramoko jaunesnioji karta.
51  3|        Bejausmis žmogus, ir tiek. Ko čia glušo ir klausies. Būta
52  3|  nesuprato, tai ir slėptis nebuvo ko. O Mykolas visa girdėjo
53  3|   kaimynai žiūrėjo kitaip ir, lyg ko nebedrįsdami, kalbino jį.
54  4|        Rapolienė per gerai jautė, ko čia jų durų klingė tarkš
55  4|          neapsakomu įdomumu seka, ko gi čia Rapolienė taip susirūpinusi,
56  4|     nevirtas, nesuglebęs. Ir visa ko su saiku - sūrio ir rūgščio... -
57  4|       neatspėsiant, kad taip visa ko būtų su saiku. Taip turėjo
58  4|         Odisėjas, nežinodamas, iš ko padaromi Olimpo dievų maistas
59  4|      žmogus" ir geras žmogus, tai ko čia bežiūrėsi, ko jis stinga
60  4|     žmogus, tai ko čia bežiūrėsi, ko jis stinga ar ko per daug
61  4|       bežiūrėsi, ko jis stinga ar ko per daug yra. Argi žiūrima
62  4|           už akių, tepavydie visa ko.~    Tai Rapolas nieko negalvojo,
63  4|          žmoną.~    - Būta gi čia ko - merga kaip merga... Tik
64  4|  Severjoje, nors ji nenumanė, dėl ko jai ypač patiko krembliauti
65  4|           džiaugės toliu ir kažin ko liūdo ir net grįžti nebesiskubino
66  4|       gelbėjo žmones, tačiau visa ko pamate buvo jų pačių, dvarininkų,
67  4|       visi, kai nebegaus nė vogti ko. Sukirmys, "degutą bedegdami" -
68  4|       savo žmonai pareidamas tai, ko buvo prisiklausęs dvare.
69  4| savotiškai ūkininkauti, pats visa ko žiūrėti, taigi visus senuosius
70  5|        tai nė kiaušiniautų neturi ko siųsti. O davei kiaušinį
71  5|        kiaušinį: ar nesusipranti, ko čion mes atėjova!~    Uksnienė
72  5|       neveikia. Neberasdama, prie ko čia iš naujo prikibus, Dovydienė
73  5|        veltui varinėjo Rapolą bet ko dirbti.~    - Eitumei nors
74  5|         guliu, tai bene tu žinai, ko aš guliu. Tu žinai, kiek
75  5|           biją erdvės ir tuštumo: ko nenusitvėrę, virstą. Rapolas
76  5|           bet iš kurios visi visa ko reikalauja. Ji išsikovoja
77  5|      priemonių jam priversti, kad ko būtų ėmęsis. Juoba nebūtumei
78  5|         pagalio, tuo tarpu vaikas ko neiškrito stačia galva.~   
79  5|   nenukristų, neužsimuštų ar kita ko lygiai baisu nepasidarytų.
80  5|        karšinčius duodavo jam to, ko nei motina, nei kas kitas
81  5|          nė jo beklausė. Nebebuvo ko kalbėti nė su žmona Severja,
82  5|     nesitenkino, o daugiau nebuvo ko.~    Vieną kartą, grįždamu
83  5|          užsukus. Parduoti nebuvo ko, ir temokėjo po ketvergę
84  5|       nenatūraliai kryptelėjo, iš ko būtų buvę galima įtarti
85  5|       Dieverėli mano, dievmedeli! Ko gi tu taip ūmai mus dabar
86  5|           kaip elektrizuojama. Ir ko jis čia besėdi, kad nieko
87  5|        kaip nustėręs ir tebemato, ko kiti nemato. Jam kažin ko
88  5|         ko kiti nemato. Jam kažin ko trūko. Išgirdęs Dovydienės
89  5|           nei suprato, kas ir dėl ko visa tai pasidarė, kam žmonės
90  5|          taip ūmai sujudo kunigo, ko jis čia atvažiavo, kam motutė,
91  6|           ir nesidomauja, bet tik ko permetus; nors savo apdarą
92  6|  nirvanoje, tik dairos, lyg kažin ko laukia ir kitų akis gaudo.
93  6|     garbėje ar prašyme. Jai kažin ko viduje trūksta, ir tuščia,