Part

 1  1|      pasisuksi, visur pakeliui čia vieną, čia antrą dėdę rasi, drąsiai
 2  2|      pritaria, kas jam atsiliepia. Viena tebuvo aišku: tame pasaulyje
 3  2|         Mykoliuko nebesigirdi, kur viena tyla, tik sukiojasi vis
 4  2|         kojos nebe tam; po tam dar viena už kitos užklius ar pats
 5  2|          rankų plaštakų, palinksta viena į kitą galvom, plačiai atkiša
 6  2|         gražus... - dilgtelėjo jai vieną kartą ir kažin kur nudulkėjo.
 7  2|         vyniojo aplink galvą, kuri vieną kartą, kuri du; nelygu kurių
 8  2|      padarė dvigubą baudžiauninką: viena, kad buvo ir be to baudžiauninkas,
 9  2|      pelienės duonos.~    Pagaliau vieną kartą, sėdėdamas gale stalo,
10  2|             Vis galvojo galvojo tą vieną mintį, kur čia Severja dar
11  2|           Visi buvo kaip buvę, tik viena atmaina: Mykoliukas nebegriežė,
12  2|            ūkį laiko, yra vedę, po vieną antrą klykiantį džiaugsmą
13  2|    beatplėšti. Jis ir ji - tai jau viena; ar juodu žmonės sujungė,
14  2|       kuria čia drauge susitvėrus, viena pasekė. Kažin kodėl kaip
15  2|    smilgeles, ašarėles smaugyti, į vieną šluotelę dėlioti. Pagaliau
16  2|             Paantvalnyje tebuvo ta viena kompanija - Mykoliukas Šiukšta
17  2|          ne porelei: Daisia tematė vieną mergaitę, o vaikino, nors
18  2|            rudo tiršto oro. Tematė vieną Severją, nes į ją vieną
19  2|            vieną Severją, nes į ją vieną težiūrėjo savo vidaus, ne
20  2|            gyva, Severiot! Ko taip viena šiandie, be draugių, daisia? -
21  2|             Pabūkime, daisia, nors vieną dieną - broliai.~    Rapolui
22  2|         nepasakomas. Pasileis vyti viena kitą aplink drūtą pušį,
23  2|          langu keturiais stiklais: vieną į kiemelį, antrą į gatvę,
24  2|          apie rūbų klėtį, kurią ji viena teglobojo. Prieklėtis, net
25  2|             Kalbėjo, kilnodama čia vieną, čia antrą puodynėlę, imliodama
26  2|          spraudės be galo baisiai. Viena ir kita liejosi į krūvą
27  2|            Štai visame kaime ji ta viena gyva būtybė. Ims dabar,
28  2|         veltui bandydama sumegzt į vieną protingą eilę visa, kas,
29  2|             Ji girdėjo, kai motina vieną kartą pabeldė į sieną, po
30  2|        pilna to vieno: teatminė tą vieną - Geišę, tegalvo apie tą
31  2|             Geišę, tegalvo apie tą vieną - Geišę, kurs ją glamonėjo,
32  2|            kad reiks skirtis su ta viena dukterimi. Pagerbė jos skausmą
33  2|           žiobčiojo kalbėjo vis tą vieną:~    - Dievuliau... Dievuliau...
34  2|     ateities ji dar nematė. Ir dar viena buvo nuostabu: jos vaizduotė
35  2|        audros viesulo, kurs pagaus vieną jų, pasuks pasuks ir nublokš
36  2|            nerasta tokių peiliukų. Viena poezija tai težino, ir ta -
37  2|            jam užmokėjo už muziką, vieną vienatinį kartą per visą
38  2|           pamylėjo, tai, kurią jis vieną vienatinę per visą amžių
39  3|         pasirodo didžiulės galvos, viena dvyla kakta, antra lauka.
40  3|           kairėn. Tvirtai nutvėręs vieną arklo ragą dešine, kaire
41  3|             Ligi tik artojas atims vieną ranką nuo bližės gracingai
42  3|   nepertraukiamą, nepaliaujamą, tą vieną darbą dirbant. Kokiuo tik
43  3|       laiku Aužbikų lauke matei tą vieną jungą jaučių ir artoją.
44  3|      sienom, ir turi trečią klėtį. Viena klėtis buvo skiriama rūbams
45  3|            ir geležgaliai. Čia tai viena siena dabar neabejojamai
46  3|    sukdamas stovi tarp jų, kartais vieną, kartais antrą palytėdamas.
47  3|        metai Dzidoriui Artojui, tą vieną kartą jį taip sukrėtę, jog
48  4|      Mykoliukui rodės belikusi jam viena svaja.~    Dideliuose miestuose
49  4|         ištiesia ranką, ir tai tik vieną dešinę, kairę tebelaikydama
50  4|          jo ir antra ranka.~    Su viena ranka ir duonos trupimai
51  4|      ceremonijas, ir visu kūnu, ne viena galva, atsiversdama į vaišintoją.~   
52  4|         rūgintųjų. Valgė džiaugės, viena ranka prisitraukdamas prisėdusią
53  4|        ruošos, valgyti išvirti, tą vieną dvaro karvelę pasimilžti.
54  4|        nebe kam bereikalingas.~    Vieną dieną Saveikiuose atsirado
55  4|           jos ūmai būtų nebetekęs. Vieną kūdikėlį beglostė, ir tai
56  5|        visa to buvo gana, Adomukas vieną kiaušinį įteikė dėdei ir
57  5|           int Uksnį. Ten tegausiva vieną kiaušinį. Ten boba kvailė
58  5|         visi trys. Tai jau trys po vieną, ne du, kuriuodu žada Adomėliui.~    -
59  5|             Nuėjo į Uksnį. Rado tą vieną bobą. Susėdo viduryje suolo
60  5|     čirkšėti seilę ir sarkastingai viena puse burnos šypsotis. Miršo
61  5|            ant jos Perkūną, kad ją vieną kartą įžiūrėtų ir trenktų.~    -
62  5|           šakalių! O suaižėjusi ne viena pakriautė, tik visa krosnis.
63  5|           čia dabar ką nedaręs. Tu viena tedirbi, tu...~    Nebesustabdoma
64  5|    Pabaigai ginčų Dovydienė turėjo vieną geluonį, kurs visados vienodai
65  5|          tu man vis prikaišioji tą vieną teturėtą vaiką! Ar aš kalta,
66  5|           Sodžius tepadyvijo jį už viena, būtent kad jis dvaro buityje -
67  5|             jį virtus pūzru, kurio viena dalis nebesilaiko kitos.~   
68  5|            gyvenimu, bet pasyviai, viena dvasia, dvasia į jį ir tereagavo,
69  5|        patenkinimo, relikvija; tai viena. Antra, kas gi jai be vyro,
70  5| plūduriuojančio lentgalio. Argi ji viena nebūtų žuvusi dvare, likusi
71  5|       duonos, be pastogės? Argi ji viena nebūtų mirusi per aną baisiąją
72  5|       šalto vandens bijojo palikti viena savo klėtelėje, viena tarp
73  5|      palikti viena savo klėtelėje, viena tarp visų žmonių.~    Taigi
74  5|           jų dvaro buitį, atėmė tą vieną kūdikį, palikdami tokią
75  5|           Koks tu tebesi kruopelė! Viena sauja... - kalbėjo Dovydienė,
76  5|         meile neg pačią motiną, ne viena omine, tik ir sąmone. Visame
77  5|         nepamėgdžiodama. Be to, nė vieną rytą neužmiršo jam pirmajam
78  5|           o daugiau nebuvo ko.~    Vieną kartą, grįždamu iš lauko,
79  5|         nebuvo namie.~    Pasitepė vieną kartą iš lėkštelės, kurią
80  5|           į patamsį.~    Pagaliau, vieną sykį prabėgdama pro lavoną,
81  5|           giedotojai įsitaisė į tą vieną vežimą. Pėsčia paskui karstą
82  5|          Pėsčia paskui karstą tėjo viena pati Severja. Ir niekas
83  5|            Nebenorėjo dirbti nė už vieną, nes Geišiai jai ničnieko
84  6|     vienais raumenimis, žiūri į tą vieną pilką žemelę, į tą patį
85  6|       ilgokai esant persikreipus į vieną šoną. Atsveria lietuvį tik
86  6|        savęs skyrium. Jis besudaro vieną krislą, vieną lašą, kurie
87  6|         Jis besudaro vieną krislą, vieną lašą, kurie sudaro - daug,
88  6|       pilka, balta. Kaip stebėtina viena tarp gamtos ir jos gyvių.
89  6|           žmonės palinkę, tik ne į vieną punktą, kur pilsto, bet
90  6|            Taip ir buvo.~    Prieš vieną šventadienį ėmė ir pražuvo
91  6|        nieko sau nereikalaujančiu, vieną Dievą bepažįstančiu, su