Part

 1  1|        tėvelio ar motutės broliai ir jų žmonos. Apie juos būtų galima
 2  2|              visai kas kita, tai jau jų dalykas, jie susidaro savo
 3  2|         užburia jas ir nebepaleidžia jų iš savo srities ne tiek
 4  2|        vantos, surištos ražais ir už jų sukamos. Juo panašesnės
 5  2|       Nesuprantami gamtos dėsniai ir jų pajėgos ėmė darbuotis jo
 6  2|             į paodį lindusios, senai jų būčiau šimtą turėjęs. Daisia,
 7  2|            visas tirpo, kas bus tarp jų, kai jis, neilgai betrukęs,
 8  2|            vienas vabzdys neaplenkia jų nepabučiavęs, ant jų nepasilsėjęs.
 9  2|      neaplenkia jų nepabučiavęs, ant jų nepasilsėjęs. Tik vienas
10  2|            įgaliojo senį tijūną prie jų prisidėti, kad nebuvo jo
11  2|           raisto išsinėrusį paprastą jų šventavakarių bendrą, dėl
12  2|             įlįs ir sudrums užkerėtą jų meilės sritį.~    - Dėdė
13  2|              meškoms stoti. Nėra čia jų. O kitoms žvėrelėms gana
14  2|           kai saulė gerokai įkaitina jų kinį, išlenda ir ima žaisti.
15  2|              ir ima žaisti. Aš žinau jų kinį šitame raiste, tai
16  2|           voverytės, nors didžiulės. Jų laipumas nepasakomas. Pasileis
17  2|               dulkt į tankį, ir tiek jų bemačiau. Gražūs tai žvėreliai,
18  2|             bažnyčių vieta, nes tiek jų iš Aužbikų buvo matyti.
19  2|             jau pilkas, surūgęs buvo jų, kaip ir kitų kaimiečių,
20  2|              žlibakio akis. Praktinė jų vertė buvo jokia, ir sunku
21  2|          indo samplovoms supilt. Jei jų buvo daug, kiekvieną kartą
22  2|   nenuvokdami, jog gali būti geresnė jų buityje.~    Pagaliau pirkia
23  2|             jog jos mėgsta dabą. Kur jų vienų buvo kertelė, ten
24  2|              puodynėlę, imliodama iš jų akmenis ir švarutėlaičius
25  2|           viesulo, kurs pagaus vieną jų, pasuks pasuks ir nublokš
26  2|          lietuvių širdyje, išskrodęs jų kokį šimtuką, sudarytumei
27  2|            to, kokią dramą pergyvena jų "dėdė", kokią auką jis daro
28  2|        pridės pykus ant mikrobų, jei jų negalima pašalinti?~   
29  3|            vienos apsėjo. O kitur iš jų verpalus verpia. Mes pykstame
30  3|            galingi, jog, pajungus už jų, jaučiai nubrauktų į lomą
31  3|      stumbrai bent po tris birkavus. Jų kailiai žvilgėjo kaip mašastiniai.
32  3|             nė netimptelia. Toks jau jų rambumas ar kokie monai?
33  3|       Kaziukas, Gabriukas ir kiti, o jų bent aštuonetas, darėsi
34  3|         vadavo. Ir vis dėlto nepelnė jų širdies. Linksmoje kompanijoje
35  3|            per labai kitoniškas buvo jų dėdė, palyginti su kitais,
36  3|       skyrium. Bereikėjo tarpas tarp jų užbraukti dviem sienom,
37  3|             jos, taip niekas daugiau jų ir nebesurišo... Per tris
38  3|           darėsi šalta, nejauku tarp jų. Ėdė kartėlis. Jautės apviltas,
39  3|          nepyko, tiesiog nei žiūrėti jų nežiūrėjo, nei paisyti nepaisė.
40  3|         ražančių sukdamas stovi tarp jų, kartais vieną, kartais
41  4|         ramūs. Čia buržujų peryklos, jų šeimos gyvenimas. Dienos
42  4|        dvejeto trejeto kilometrų nuo jų, buvo kapų rimtis.~    Lygu
43  4|              tekinius: tiek daug ant jų vėlės glitaus ir tiršto
44  4|              gana sotūs, dvarininkas jų pernelyg neišnaudojo. Matėme,
45  4|           kaip pelė bites, įlindus į jų avilį. Ilgai visi ūžė, ilgai
46  4|              per gerai jautė, ko čia jų durų klingė tarkš ir tarkš.
47  4|             gyvą ir darbščią, kad ir jų gyvenimo šviesoje nebūtų
48  4|        gimtinė. Severjai patiko, kad jų pavardė tariama ir yra visiems
49  4|        likusieji Geišiai buvo atviri jų priešininkai, nė vienas
50  4|              jie bedirbs, kai niekas jų nebežiūrės? Miegos per kiauras
51  4|           tačiau visa ko pamate buvo jų pačių, dvarininkų, reikalas.
52  4|            dvarininkų, reikalas. Pro jų lūpas šaukė jų kišenė ir
53  4|         reikalas. Pro jų lūpas šaukė jų kišenė ir neapsakoma bailė:
54  4|          nauju kumečiu sukrovė menką jų turtą į vežimą ir, nė duonos
55  4|             jautė, visa tai teisybė, jų čia nė pirštu nepridėta,
56  5|             kaip ir motutę, neregėtu jų gražumu. Ir kai jau visa
57  5|           gaus po kiaušinį, parsineš jų pilną terbelę. Tik už tai
58  5|              apsaugojimą, kad varnos jų nenešiotų. Daug daug patarimų
59  5|          bent gyvų krutančių žmonių, jų plepėjimo, juoko. Nuolat
60  5|         progos pabūti su žmonėmis ir jų klausyti, jei ne klausyti,
61  5|           namus, miršo valgį ir būtų jų neatminęs, rodės, visą dieną
62  5|               kad man Dievas daugiau jų nebeduoda? Tu, marč, kentei,
63  5|          gyva namų dvasia, centrinis jų asmuo. Tuoj Dovydienei palengvėjo.
64  5|         patarimų ir paraginimų, pats jų negi vykino.~    Rentininkas,
65  5|             ir nesuskubtumei sumesti jų į pastogę. O pirmasis puola
66  5|                  Galingi tėvų namai. Jų globa nenugalima. Tik mirtis
67  5|           nesiklausdami, pagrobia iš jų globos įspėtąjį.~    Geišė
68  5|       Sauliai amžių miegą miega, kol jų galybę vėl pažadins - kitiems
69  5|            tijūnas. Čia bevaikščioja jų antrininkai. Abudu mirė
70  5|       nesurizgęs. Tik taip neesti. Į jų gyvenimo tinklą įsiterpė
71  5|           buvo prityrę. Gal ir visas jų gyvenimas būtų kitaip susidėjęs,
72  5|         smūgiai, kurie netikėtai ant jų krito ir gyvenimą darė mechaninį,
73  5|        gyvenimą darė mechaninį, nebe jų sielų gyvenimą, vienų kūnų:
74  5|              augt. Apvaizda atėmė iš jų dvaro buitį, atėmė tą vieną
75  5| susigiminiuoti su visais krūmais, su jų gyviais ir želmenimis.~   
76  5|         juodų įsirpusių uogų. Tik tu jų nevalgysi - negardžios.
77  5|                negardžios. Sako, nuo jų dantys trupą. Tau jos niekam,
78  5|             nei obelei neskauda, kai jų prinokusių vaisių pasiraškai.
79  5|              pasiraškai. Taip tu tik jų valią darai grūdelius pasėji.
80  5|           pasiryžusi apkartinti visą jų gyvenimą, idant jie pavirstų
81  5|             ne sumenkėjo, tik žymiai jų padaugėjo. Dovydas prisipirko
82  5|       daugiau ir darbininkų. Samdėsi jų atsargiai, kad nebūtų per
83  5|            tolimąsias praviras duris jų čia nesiekė. Tai jie buvo
84  5|       sviesto, vis dėlto atminė, jog jų dviejų, ypač dėdės, motutė
85  5|          durte dūrė kaip iešmais, iš jų, lyg iš tampraus lanko,
86  5|          vylos ir nežinojai, kuo nuo jų beprisidengti. Tai visi
87  6|            apsidairo, ir visai kinta jų nuotaika.~    Kaip pirma
88  6|        praeidamas, kitas, ir ji buvo jų.~    Iki šiol dėdienė Severja
89  6|              lyg nuodininkui įėjus į jų namus. Rytą nebepagorėjosi
90  6|       aimanoti, kas čia bus pagrobęs jų "bumašką". Aimanojo, skundės