Part

 1  2|                       LABAI SENAI:~MYKOLIUKAS IR SEVERIUTĖ~
 2  2|             per nemaža metų.~    O Mykoliukas - jau visas Mykolas. Jam
 3  2|     nelįstų į šaukštą valgant.~    Mykoliukas visur šoka, bėga, nė neviptelėjęs,
 4  2|     Mykoliuk.~    Tylus tylus buvo Mykoliukas, o visiems matės, jog jis
 5  2|         yra sugalvojęs ar atminęs. Mykoliukas kažin kuo džiaugės, kažin
 6  2|            tekinas, greitutis!~    Mykoliukas bėga kaip įdygtas, krauna,
 7  2|        tirštai žmonių aplink esti, Mykoliukas dirba vienas, varo vienas
 8  2|             kad jam taip gera? Nei Mykoliukas žmonių šalinosi, nei į juos
 9  2|            dvarui, jis buvo tikras Mykoliukas. Niekas nebūtų galėjęs pasakyti,
10  2|       nebūtų galėjęs pasakyti, kad Mykoliukas bet kada su bet kuriuo būtų
11  2| reikalingas.~    Dėl to ir šypsosi Mykoliukas visai ne šiam pasauliui.
12  2|            dieną į dvarą neis.~    Mykoliukas šypsosi kitam pasauliui,
13  2|            būti žmonių, nes žmonių Mykoliukas nebuvo reikalingas. O kad
14  2|         savo pasaulius.~    Niekur Mykoliukas nėjo, niekur nesikišė, niekuo
15  2|         lopšio supti klykiantį. Ir Mykoliukas ėmės tų "darbų" lygiai meiliai
16  2|            jei rūko, ar kam kitam. Mykoliukas nerūkė, tai tuos auksinus
17  2|    Mykoliukui užteko. Ak jis tik - Mykoliukas, ne Mykolas, tai ir reikalai
18  2|         kažin koks mažas, tikras - Mykoliukas. Tai ir nesistebėjo, kad
19  2|             tinginiauju".~    Eina Mykoliukas per savo atšlaimą į pakluonę,
20  2|           tolyn einant nyksta, lyg Mykoliukas jį pamažu aišytų iš sodžiaus
21  2|       nenoriu, tinginiauju".~    O Mykoliukas jau besėdįs paantvalnyje
22  2|           į tą, kuri jame pačiame. Mykoliukas varo ir varo vis tą pačią
23  2|         kad ir vienodai.~    Išėjo Mykoliukas su savo liūdesiu, visame
24  2|        žmonių būrio išsiskyrėliui. Mykoliukas skenda savo daromuosiuose
25  2|          Negi kas šventadienis ėjo Mykoliukas paraistėn. Šiemet tačiau
26  2|          daugiau dvejetų išeidavo. Mykoliukas vėl šypsos, kaip grįždamas
27  2|        įliūliuodavo jauną krūtinę. Mykoliukas nenusimanė Severjai griežiąs;
28  2|           prieina skiriamąjį galą. Mykoliukas ir Severja ėmė vienas antru
29  2|    stebėjosi: nejaugi tai tas pats Mykoliukas, nejaugi tai ta pati Severiutė?~   
30  2|         sublogęs, sumenkęs.~    Ir Mykoliukas ėmė matyt Severiutę šenjuo
31  2|        įsiklausė. Ne, nebegriežia. Mykoliukas, ėmęs griežti, nebesustodavo.
32  2|           buvę, tik viena atmaina: Mykoliukas nebegriežė, nes šalia jo
33  2|            sugrįžo iš bažnyčios ir Mykoliukas. Benorėk doros iš kitų.
34  2|       pataikavimo, be ko kita.~    Mykoliukas niekam neištarė nė pusės
35  2|        džiaugsmą susilaukę. O jis, Mykoliukas? Ko jis prigyveno? Ir tai,
36  2|           gaspadoriaus" nupuolimą, Mykoliukas net visas nutirpo. Kaipgi
37  2|        Kaipgi tai galima? Ne, jis, Mykoliukas, neleis, kad taip atsitiktų.
38  2|            privargta. Ir dabar dar Mykoliukas nežinojo ar nenorėjo prisipažinti,
39  2|  pagalvojus apie nebuvimą čia.~    Mykoliukas dar nebuvo sau pasisakęs,
40  2|        ašaros pliūptelėjo iš akių. Mykoliukas įsikukčiojo kaip Kaziukas,
41  2|    teirautis, kodėl.~    Dabar tik Mykoliukas ne tiek suprato, kiek juste
42  2|          širdyje savo meilės dainą Mykoliukas, įsikniaubęs į šiaudus.
43  2|      vaizdas buvo toks baisus, jog Mykoliukas šoko iš šiaudų kaip iš verdančio
44  2|             kad jis gyvas, jaunas, Mykoliukas, gimęs ir augęs Aužbikuose
45  2|            atsisėdęs gamtos žiogas Mykoliukas ir čirškė nepaliaudamas.
46  2|         kalno, ligi tik ją išvydo, Mykoliukas ją imte ėmės į save, artino
47  2|           baudžiauninkams žmonėms. Mykoliukas nieko nemąstė, tik žiūrėjo,
48  2|            nusijuokė. Nusijuokė ir Mykoliukas, sustodamas griežęs;ne balsu,
49  2|        tebuvo ta viena kompanija - Mykoliukas Šiukšta ir Severja Pukštaičia.
50  2|       Tijūnas ateina, - patvirtino Mykoliukas ir nė nejusdamas rankom
51  2|            nebejauku. Kaipgi? Jis, Mykoliukas, bus besėdįs ne tik drauge
52  2|       Baisiai bus netinkama...~    Mykoliukas daugiau kaip kits kas visoje
53  2|           ir palaikyti - baile. Ir Mykoliukas, kaip ir kiti, buvo įbailintas,
54  2|    jaučiasi esą sau žmonės, kur ir Mykoliukas sugebėjo sudaryti sritį
55  2|             ir "dėdė"! Juk štai ir Mykoliukas namie, daisia, jau dėdė.
56  2|          pavergė abudu klausytoju. Mykoliukas dabar jau vėl šypsojos,
57  2|           pašiepė klausytojus.~    Mykoliukas nieko, sutiko, o Geišė užsigavo
58  2|          Ir pataikęs valandą, kada Mykoliukas lyg kažin kur nusigręžė,
59  2|         čiūkš - čiūkš - čiūkš.~    Mykoliukas, kaip ir pirma, jai griežė.
60  2|            mylėti ir būti mylimai. Mykoliukas, jai rodės, jokių pamokų
61  2|           pavydėjo. Išgirdo tai ir Mykoliukas. Jis vienas nieko nepasakė,
62  2|          nevertė ko nors griebtis. Mykoliukas buvo ne tragedijoms ar skaudžioms
63  2|           tai niekas ir netrūksta. Mykoliukas jos nesipiršo, nei mėgino:
64  2|        Pirkioje tebuvo vienas pats Mykoliukas, besėdįs antrame gale stalo,
65  2|            Jau trečia savaitė, kai Mykoliukas kai dirba - dirba, kai valgo -
66  2|          Tokios "žemes" nebuvo, ir Mykoliukas pamažu mirė, tos srovės
67  2|            ausies, neg pasakė.~    Mykoliukas greičiau pajuto Severiutės
68  2|          dusliu aidu pakartojo tai Mykoliukas nesavomis, užtirpusiomis
69  2|           tik ne tai!.. - užsigynė Mykoliukas nepaprastu jam karštumu,
70  2|          tik jis būtų priėmęs.~    Mykoliukas tačiau švito švito, pasirodė
71  2|         abudu nuo suolo. Išsitempė Mykoliukas, dabar toks gražus, toks
72  2|      neverkė, iš Šiukštų išeidama: Mykoliukas nestabdė išleisdamas; Dievas
73  2|             tik gyvenimas išskyrė. Mykoliukas ne rungėjas nei Geišei,
74  2|          kam kitam.~    Sekmadienį Mykoliukas lydėjo Geišę ir Pukštaičią
75  2|       kaklo, nors tai buvo vasara, Mykoliukas namelyje už grūstuvės užsiglaudęs,
76  3|            mūsų pažįstamas Šiukštų Mykoliukas, trims dešimtims metų praslinkus,
77  3|             tas pats minkštaširdis Mykoliukas, dabar kapą metų su kaupu
78  3|       gyventi.~    Tylutis ramutis Mykoliukas buvo ir tada, kai visa šeima
79  4|  LAIMINGOJI DĖDIENĖ RAPOLIENĖ ~    Mykoliukas laimės nematė. Vis dėlto
80  4|    lankytojas, Šiukštų dėde virtęs Mykoliukas kas šventadienis matydavo
81  4|        visa kita uždengia. Laimėje Mykoliukas skaudulys gal būtų sparčiai
82  5|  mergiškoji laimė, pirmoji meilė - Mykoliukas, lūšynė, dvaras, vaikas,
83  6|            tokia pat dėdiene, kaip Mykoliukas dėde, ūkininko ašvieniu,