Part

 1  2|          tuoj brolienė užkorė jam ant rankų vaiką ar pristatė
 2  2|     baltus plovinius ir kas diena ant stalo jo vieton deda šaukštą:
 3  2|         patogiausioj jam sėdynėj, ant ežios, kelius ne pastatęs,
 4  2|         tų pat balsų srityje, lyg ant tam tikro ilgumo balsų virvės
 5  2|         du; nelygu kurių ilgumas. Ant to gimtojo vainiko segėsi
 6  2|           nieko nebedirbo ir alko ant pelienės duonos.~    Pagaliau
 7  2|      padėjimo dabar nebūtų mainęs ant jokio kito. Dar daugiau,
 8  2|         vartydamos nuo vieno šono ant kito ir niekaip nerasdamas
 9  2|         galo buvo jam aišku, kaip ant delno - tas ryšys negalimas,
10  2|           drabnumas, noras virsti ant šono. Bažnyčioje žmonės
11  2|         ir užsirėmė abiem alkūnėm ant vartų. Įsižiūrėjo dvasios
12  2|      prigyveno? Ir tai, kas dabar ant jo, skalbiniai, "dveji",
13  2|      ištiesia, ruošdamos eiti jam ant rankų, ir šaukia:~    -
14  2|       slopią dieną berymojant jam ant vartų, visa tai palengva
15  2|        pakalnėje, kur savo vietoj ant ežios jau buvo skersom atsisėdęs
16  2|       neaplenkia jų nepabučiavęs, ant jų nepasilsėjęs. Tik vienas
17  2|         piktai: maniau - jau šoks ant manęs, o jos dulkt, dulkt
18  2|           Ot, kad jos užšoktų man ant rankų kaip mūsų katytė,
19  2|        jokios žymės.~    - Turbūt ant tokios jau žemės jūsų klėtelė -
20  2|      paliepę ar grūzdį, kol uždės ant riekės menkos duonos. Visa
21  2|        paliesti siena, ir ji tuoj ant kojų: tokia esanti budri
22  2|    liejosi į krūvą ir kalnu virto ant jos, jog net išturėti nebegalima.
23  2| prilaikyti. Visas duknas sutraukė ant savęs, palikdama nuogas
24  2|     plieninė. Savo papratimu metė ant savęs platų, gražų šv. kryžiaus
25  2|       poteriai" lygu žirniai byra ant kietos lentos: gražūs, baltutelaičiai,
26  2|    braukinėjo per juos, atsisėdus ant slenksčio, ir visai užsimiršo,
27  2|           visa kita, ką tik dėjos ant savęs, šiandie rodės jai
28  2|        nušilusi. Gulėjo kniūpsčia ant grindų ne iš maldingumo
29  2|          pastačius stiklelį atgal ant stalo, išėjo laukan.~   
30  2|         Rapolas tiek teturi, kiek ant savęs, kitką dvaras duoda.
31  2|          Ji "rekolekcijas sėdėjo" ant skrynios savo klėtelėj.
32  2|         laiku.~    Severja sėdėjo ant skrynios ir degė, kaip degė
33  2|          automatiškai pastatęs ją ant kojų.~    Pirkioje Severja
34  2|       aptvarkyta, laisva atsisėdo ant savo skrynios, sunėrė rankeles
35  2|         skrynios, sunėrė rankeles ant kelių ir pati sumetė:~    -
36  2|          gale stalo, užsikniaubęs ant savo rankų. Miega ar verkia?
37  2|          pats be nieko, kniaubias ant rankų ir taip esti, kol
38  2|           miršti. Ką pridės pykus ant mikrobų, jei jų negalima
39  2|        kiškeliu imdavo žaisti jam ant lūpų, ligi tik išvysdavo
40  2|         galvos jiem abiem nusviro ant krūtinių. Abudu tylėjo gerą
41  2|          ta pati senovinė šypsena ant jo lūpų, akys sublizgėjo
42  2|  laimingas, kad tų rūmų neišmainė ant ko nors pigiau, ko jam būtų
43  3|     verpalus verpia. Mes pykstame ant piktžolių, kam jos tokios
44  3|            Žmogaus kepurė užmauta ant styrinčio aukštyn bližės
45  3|         per žagrės galą. Palaidi, ant kelinių išleisti, kaip rusų,
46  3|           O monai labai paprasti. Ant trumpo botkočio ne sukriai
47  3|          kurs savo apmaudą giežia ant kitų.~    Artojas - geras
48  3|          dabar kapą metų su kaupu ant savo pečių nešiojąs, nemint
49  3|          duris stovėjo staliukas, ant staliuko maldaknygės ir
50  3|            Prisipykęs, prisibaręs ant savo gyvenimo "jaučių",
51  4|      grandyti tekinius: tiek daug ant jų vėlės glitaus ir tiršto
52  4|         palikau geldoje, katilėlį ant vąšo. Po tam da vaikas prigers
53  4|        rankom vis dar tebesudėtom ant krūtinės, pabaigdama jau
54  4|         storos riekės ir kraudama ant jos grietinėtą kremblį.
55  4|        kits kito imliodavo ją sau ant rankų, kai pakirsdavo. Net
56  4|         Šeimos ir be jūsų dešimts ant to valakėlio... Eikit, eikit,
57  4|              Geišiai sėdėjo kieme ant savo skrynios kaip užmušti,
58  4|          baimė, kaip reiktų likti ant pusės valako, ypač netekti
59  5|           Dėk, boba, mums sviesto ant kiaušinių, kad nepaspringtume,
60  5|      Rapolą savo širdyje raginant ant jos Perkūną, kad ją vieną
61  5|    pradžios pasiėmė rolę griausmų ant savęs sutraukėjos.~    -
62  5|       Žiūrėk, kiek kumpių, palčių ant trobos rūksta, kiek įsnaujų,
63  5|       lyja. O, kad tave devynios: ant pat gubų, ant pat išdžiūvusio
64  5|           devynios: ant pat gubų, ant pat išdžiūvusio šieno! Tik
65  5|          dienos, kai abudu sėdėjo ant savo skrynios nuožmių Dovydų
66  5|          smūgiai, kurie netikėtai ant jų krito ir gyvenimą darė
67  5|  teisingas, nė imti neėmė Adomuko ant rankų, tik jį kalbino, kai
68  5|       pasispyrė, sudundėjo aukšte ant pirkios, sudunksėjo kažkuo
69  5|           su dėde. Su juo kiūtėjo ant šiltos krosnies per šaltą
70  5|           šakelę. Gal dėl to, kad ant jos pilna juodų įsirpusių
71  5|    pasisėst ir spinta ne spinta - ant keturių kojų mūriukas. Tame
72  5|            susėdo iš abiejų pusių ant kemsų ir džiaugias lyg vaiduokliai
73  5|     namiškį, ilgiausiai sustodama ant karšinčiaus ir Adomuko.
74  5|           arkliu iškurnėjo kunigo ant Geišių namų tyliai nusileido
75  5|         nesakydama. Lavoną padėjo ant lentos, galvose uždegė jam
76  6|    paskaistint mėgina bent juosta ant kaklo ar raišteliu ant galvos, -
77  6|     juosta ant kaklo ar raišteliu ant galvos, - visa to nepasilgsta.~   
78  6|       pakyri, kaip ilgokai sėdint ant vienos šlaunies ar ilgokai
79  6|           reikia, kad suskubtumei ant vienų ar net ant abejų mišių.~   
80  6|      suskubtumei ant vienų ar net ant abejų mišių.~    Vieni atsiskubinę
81  6|         gamtos harmoniją. "Pulkim ant kelių", "Tegul bus pagarbintas", "
82  6|            Degtinė, alus laistosi ant šinkiaus ir žemėn; laistosi