Part

 1  2|            už du, už tris, niekados nieko nesišaukdamas padėtų. Net
 2  2|         maža. Lietuvis tuo pasakymu nieko nepasako, nieko nepaklausia,
 3  2|            pasakymu nieko nepasako, nieko nepaklausia, nieko nelaukia
 4  2|        nepasako, nieko nepaklausia, nieko nelaukia ir išgirsti, kad
 5  2|            Rapolas jau dabar beveik nieko nebedirbo ir alko ant pelienės
 6  2|     kinkymus ir apynasrius. Daugiau nieko, lyg savo namams būtų patapęs
 7  2|            darbininkus apsiblausęs, nieko nebematė, net tikrųjų šelmybių.
 8  2|            Tai jo buvo nuovada. Čia nieko keista. Tik šitiems monams
 9  2|           Ne jo, jo žmonos. Tai dar nieko. Rapolas tirpo nuo kita
10  2|            šiuo kartu jis neparnešė nieko. Tai ir jie paliko nepatenkinti.
11  2|         pati mažoji Onutė, kuri dar nieko nekalba, o dėdę jau pažįsta
12  2|          nepaliaudamas. Daugiau dar nieko nebuvo. Severja, šiuo kartu
13  2| baudžiauninkams žmonėms. Mykoliukas nieko nemąstė, tik žiūrėjo, žiūrėjo
14  2|            ir sunkumų. Severja irgi nieko nesakė, tik atsisėdo grečimai
15  2|    prisimanymu.~    Sėdėjo abudu ir nieko daugiau nebekalbėjo. Jiem
16  2|            šiaip jau Geišė šiuokart nieko daugiau nematė: nei majestotingai
17  2|         klausytojus.~    Mykoliukas nieko, sutiko, o Geišė užsigavo
18  2|            teatminė iš praeities ir nieko nesurojo iš ateities. Jokių
19  2|          lyg aną šventadienį nebūtų nieko atsitikę, nebūtų buvę pagiryje
20  2|           ir kažin kas darosi. Nors nieko nebuvo valgiusi, valgyti
21  2|         Pukštams.~    Brolis nesakė nieko, tačiau širdyje buvo nemaža
22  2|             Daisia griežtai pasakė, nieko jam nereikią, nei pinigų,
23  2|          skrynios savo klėtelėj. Ji nieko negalvojo. Griaustis ar
24  2|       Sėdėjo, draikė sau plaukus ir nieko nenorėjo veikti. Nenorėjo
25  2|             ir rytą. Severja ir vėl nieko: nesipriešina, tik ir į
26  2|             vėl apsitraukė migla ir nieko nereiškė, kas viduje darosi.~    -
27  2|           ir Mykoliukas. Jis vienas nieko nepasakė, savo nuomonės
28  2|           žinojo, jog tarp jųdviejų nieko nebuvo, tai niekas ir netrūksta.
29  2|          tik palieka vienas pats be nieko, kniaubias ant rankų ir
30  2|         atsiliepė visa savo būtybe. Nieko panašu jis nebuvo prityręs
31  2|              paskui atgal į užeigą, nieko nematydamas, nieko negirdėdamas.
32  2|          užeigą, nieko nematydamas, nieko negirdėdamas. Jis vykdė
33  3|          sudorotų nuo lauko, iš kur nieko gera nebelaukiama. Sudorotų
34  3|       sustojo; čia artojas nebesako nieko. Palikęs botagą skersai
35  3|     grumstelį. Perbraukė kitam. Čia nieko neužkliuvo. Tai iš viso
36  3|    nebegeidė iš gyvenimo. Žinojo jį nieko geriau nebegalint duoti.~   
37  4|           pasislėgiau paliepių. Jos nieko, kai išrūgsta. Alegi ir
38  4|            visa ko.~    Tai Rapolas nieko negalvojo, tik juokdamos
39  4|            lapeliais; rodos, niekur nieko, o žiūrėk - ir būsi atsidūręs
40  4|          revoliucija. Paleisi - vėl nieko gera: "žmonės" pabaigs "
41  4|            susivežė, susitašė. Tai, nieko nebesakydamas, atidarė senąją
42  5|     atačiulpė įdubusį kiautą.~    - Nieko nebepridės - pralaimėjai,
43  5|             visiems, ypač kad jisai nieko daugiau nedirbo, tik vis
44  5|           gale savo marčiai ėmė jis nieko nebeatsakinėt. Juo ji malė,
45  5|             užtat pyko, kam Rapolas nieko neveikia. Neberasdama, prie
46  5|        kalbėjo ruošdamos lyg niekur nieko.~    - Nors gi šakalių parinktų
47  5|        nepasirinksiu!" Ajau, niekur nieko! Tu, Rapolien, pataikaudama
48  5|            pelnomės, tik jis vienas nieko? Ir maitink tu jį veltėdį.
49  5|        baigia atvėsti.~    - Aš tau nieko ir nesakau. Aš juk tik apie
50  5|         turi teisę pramisti, kad ir nieko nebeveikdamas. Rapolas niekados
51  5|          ničnieko neveikti, Dovydui nieko nebuvo likę daryti, kaip
52  5|   neužgaulingai. Niekam nepakyrėjo, nieko nepažemino. Ir tie patys
53  5|             išdyko ir dabar broliui nieko nepadeda.~    Žmonių akyse
54  5|           kad visados būtų laisvas, nieko nenusitvėręs. Jis net tą
55  5|        numanu, jis štai išrūkys ir, nieko nebetrukęs, eis, kur reikia.
56  5|      daugiau žinot ir išmanyt Ir. - nieko neveikt? Iš dalies, taip.
57  5|             susisuka kaip audra ir, nieko nesiklausdami, pagrobia
58  5|          inventorius, kuriai niekas nieko nemoka, bet iš kurios visi
59  5|              Ir aš buvau mažas. Tai nieko, nieko...~    Ir Adomui
60  5|             buvau mažas. Tai nieko, nieko...~    Ir Adomui buvo gera,
61  5|             Adomui buvo gera, kad - nieko...~    Rodės, visos priemonės
62  5|          galioje, o dėdės galioje - nieko, vis dėlto vaikas lipte
63  5|          juos kraustinėjo. Dėdė jam nieko nedavinėjo, nemielavo, nė
64  5|           išsitarę - dėdė berniukui nieko neduodavęs: dėdė karšinčius
65  5|            pradžių Adomukas, tiesa, nieko nesuprato, ką dėdė nuolat
66  5|         pats tuojau suglebs ir žus, nieko gera nepadaręs. O nurausi,
67  5|          nepaliekama buvo jiemdviem nieko. Dėdė, pratęs būti pusbadžiu,
68  5|       pratęs būti pusbadžiu, nesakė nieko: vaikas zyzo ir skundės
69  5|     Pasikurkim, - pritarė dėdė. Jis nieko nemokėjo atsakyti savo draugui.~   
70  5|             tuo Dovydienė nutilo ir nieko daugiau nebeieškojo.~   
71  5|      susisielojimas.~    Samdiniai, nieko neatsakę, išnyko, nusinešdami
72  5|      nepajudėjo. Sėdėjo gale stalo, nieko nesakydamas, pergelta širdimi
73  5|           žiūrėjo plieno žvilgsniu, nieko nematydamas ar daugiau kaip
74  5|           Ir ko jis čia besėdi, kad nieko nekanda? Važiuotų sau namo,
75  5| dirstelėdamas į akis, tai kitam, iš nieko negaudamas atsako.~    Pagaliau
76  5|            kaip pirmiau. Ji, niekam nieko nesakydama, pasiėmė tas
77  6|      blakstienas bepakeldami; dunda nieko nekaltas stalas, į kurį
78  6|           drąsuolis, pasiskelbdamas nieko pasaulyje nebijąs, pačiam
79  6|                pusę namų valdai, ir nieko tau neduoda... Ką tau įdeda,
80  6|            buities, jog joms niekas nieko nemoka ir tepalaiko joms
81  6|         ūkininko ašvieniu, kantriu, nieko sau nereikalaujančiu, vieną