Part

 1  2|       nenusimanė Severjai griežiąs; Severja nenusimanė tai jaučianti
 2  2|      skiriamąjį galą. Mykoliukas ir Severja ėmė vienas antru domėtis,
 3  2|             už rankos susitvėrus, o Severja nepasidavė - ir grįžo tuo
 4  2|   palenkdama galvą sprandelyje.~    Severja Pukštaičia mažiau už kitas
 5  2|         Įstrigo jam "kvailė boba" - Severja Pukštaičia, visai ne iš
 6  2|       stengėsi nejučiomis įstrigti. Severja, nors jau buvo visiškai
 7  2|             tą vieną mintį, kur čia Severja dar kartą susitikus? Nejaugi
 8  2|        negavo progos pasišnekėti su Severja ir patyrinėti jos. Pagaliau
 9  2|     nebegriežė, nes šalia jo sėdėjo Severja, ir abudu tylėjo.~    Argi
10  2|      įsakymui - nevok, net negeisk. Severja dabar rodės Mykoliukui taip
11  2|            Bene pirmoji tai išgirdo Severja ir nelaukdama, su kuria
12  2|           Daugiau dar nieko nebuvo. Severja, šiuo kartu neturėdama draugių,
13  2|             ėmės į save, artino sau Severją, rydamas erdvę, ir kai priėjo
14  2|            dienos vargų ir sunkumų. Severja irgi nieko nesakė, tik atsisėdo
15  2|               Mykoliukas Šiukšta ir Severja Pukštaičia. Tai įgaliojo
16  2|            tiršto oro. Tematė vieną Severją, nes į ją vieną težiūrėjo
17  2|             patikrino tačiau ramiai Severja, nepakeldama akių nuo savo
18  2|             Sveikas, dėde, - atsakė Severja ir siekė jo rankos pabučiuoti.~   
19  2|      broliai.~    Rapolui patraukus Severją už rankos, nuo kelių jai
20  2|            kavalierišku ūpu ir taip Severją kepino akimis, taip badė
21  2|          Širdingas juokas pagavo ir Severją. Pakrizeno ir ji. Pagavo
22  2|         meška - am? - pabaidė Geišė Severją, kaip baido mažus vaikus.~    -
23  2|         kaipgi? - gyvai perkirto jį Severja. - Lūšis kelias lygiai su
24  2|           Tai derėkime! - erzino jį Severja.~    - Susilažinus gal ir
25  2|              tai iš ko? - nesiliovė Severja.~    - Iš rankos tos mergelės,
26  2|          Kaip sakai? - išplėtė akis Severja.~    - Tai slapta, kurią
27  2|            Dvejetai ėmė suktis. Tik Severja vis tebesėdėjo vietoje,
28  2|             ar be vienam Mykoliukui Severja šoko?~
29  2|           dar menkesnes trobas.~    Severja savo pirkios nedabojo ir
30  2|          suolus, langus ir palanges Severja temazgojo vos keletą kartų
31  2|        rankoje laikydama. Kalbas su Severja ir nedrįsta pasisakyti,
32  2|       pasisakyti, ko ji čia atbėgo. Severja ir pati susipranta.~    -
33  2|                  Ič gerai viešnelei Severja išsinešdavo šaukštą grietinės
34  2|            negalėjai nenubust. Apie Severją sakydavo, tereikią paliesti
35  2|               5] ~    Šį šeštadienį Severja kaip paprastai buvo nuvargus
36  2|            žmonių būrį.~    Pakirdo Severja visa stangi, taip smarkiai
37  2|            įmigina priešaušris.~    Severją pasveikino tas vienas šnekutis
38  2|     perbraukė jai per skruostą.~    Severja nesipriešino, lyg pajėgos
39  2|             jos ir tematė.~    Bėgo Severja namo kaip skraistė, dar
40  2|             girta ar kuo apipenėta. Severja jautėsi lyg nebe ta pati
41  2|       dvasių sukritimas?~    Tai ne Severja galvojo, ji nemokėjo galvoti.
42  2|          dvariškis. Pasiims, girdi, Severja savo skrynią su rūbeliais -
43  2|      pereiginiu jaunybės laiku.~    Severja sėdėjo ant skrynios ir degė,
44  2|             akis draikos. Jei dabar Severja pasakytų jam: ne, tai...
45  2|           žingtelėjo.~    Dėbtelėjo Severja akim nuo skrynios ir kadgi
46  2|            nepamanytų ko bloga. Tik Severja riktelėjus nutilo, ir Rapolas
47  2|            pamielavo, kaip ir rytą. Severja ir vėl nieko: nesipriešina,
48  2|           ją ant kojų.~    Pirkioje Severja namiškiams pasirodė visiškai
49  2|            Aužbikus ir pasimatyt su Severja. Ją, žinoma, visados rasdavo
50  2|            vertas gyvenimas?~    Ir Severją nuolat laikė neatsijokėjusią,
51  2|         daryti alaus, pjauti karvė. Severja ėmė motinai atsidėjus padėti,
52  2|                    Nuėmė nuėmė visą Severją, dabar tik atminus Mykoliuką.
53  2|          tik jis kitur stigo...~    Severja ėmė dairytis progos jam
54  2|         ligos: kas serga, gula.~    Severja kaip šmėkla pasirodė atvirose
55  2|            Atsilošė į sieną, pažino Severją ir visas išbalo kaip drobė.
56  2|           išteku... - pagaliau tarė Severja, lyg pirmą kartą pranešdama
57  2|        kolgi tu toks... - nusigando Severja, ir taip jai pagailo savo
58  2|             vargu beužmirština.~    Severja neverkė, iš Šiukštų išeidama:
59  2|       mylėjęs.~    Parvažiavo namo. Severja, dabar jau marti, užrišo
60  3|          meilės instinktu supratusi Severja, ar bent tik atspėjusi.
61  4|           jai kelio neužstojo. Matė Severją ir nebematė jos: tai nebebuvo -
62  4|            ir dvilinkliežuviai.~    Severja, ateidama į Saveikius, taip
63  4|       mylėti. Kad būtų pasidomėjusi Severja, būtų mačiusi Rapolą esant,
64  4| patraukiančius daro jauniklius. Tik Severja tenkinos, jog jos Rapolas
65  4|      žilvičių, blindžių. Juos visus Severja pažino ir kiekvienu kitaip
66  4|             kelių mylių ilgumo. Čia Severja, prisikrembliavus pilną
67  5|        darbšti, sparti ir pagalinti Severja ligi tik įžengė į Dovydų
68  5|            Rusai tokie pat esą.~    Severja, dėdės karšinčiaus žmona,
69  5|              Rapolas - nebevykėlis; Severja - darbštuolė ir greituolė,
70  5|        abudu lygiai yra - tik buvę: Severja - nebe Pukštaičia, Rapolas -
71  5|             svetimai? Juo gyvenimas Severją bailino, juo ji stvėrės
72  5|     Nebebuvo ko kalbėti nė su žmona Severja, su kuria pagaliau sueidavo
73  5|       paskui karstą tėjo viena pati Severja. Ir niekas nedrįso jos pasikviesti,
74  5|            ir ragino arklį. Visa to Severja nematė. Ji ėjo stati kaip
75  6|           visa paguoda.~    Dėdienė Severja, mirus vyrui, nė bažnyčia
76  6|       bažnyčioje! Aiman, taip darė. Severja nebesimeldžia, kaip pirma,
77  6|            jų.~    Iki šiol dėdienė Severja beveik nebuvo patyrusi,
78  6|             nereiktų būti. Pagaliau Severja ir nesidomėjo, kam svietas
79  6|            nė žvilgtelėti į marčią. Severja taip pat. Visi norėjo išsibarti,