Part

 1  2|        tokios ramios ir lipšnios, jog už vienas jas negalima buvo
 2  2|      Mykoliukas, o visiems matės, jog jis šneka. Bent nori kažką
 3  2|           užjautimu, bet reiškia, jog ir tave štai pasergėjo esant.
 4  2|            Tokiuo triumfu ir ūpu, jog ji, vos tik nusileidusi
 5  2|         ir toks švelniai rausvas, jog už tą cerą japonai, sakoma,
 6  2|           buvo tiek neįpurvintos, jog lengvai įspėjai jas esant
 7  2|    praretėjusius plaukus sviestu, jog net vienoje vietoj jam balta
 8  2|          ji taip prikepė prie jo, jog skauda, net tik pagalvojus
 9  2|         dar nebuvo sau pasisakęs, jog čia pat jau per ištisus
10  2|     suskaudo, taip ji ėmė plakti, jog net rankos ėmė drebėti,
11  2|       visa to savininko. Tiek jo, jog bet kieno pasikėsinimas
12  2|       taip suaugusi su jo būtybe, jog nė tai vienai valandai nebegalima
13  2|         vaizdas buvo toks baisus, jog Mykoliukas šoko iš šiaudų
14  2|         Kai noriu, rimtai dirbu", jog net margis, paklėtyje pasliukas
15  2|           visas nušvito, išvydęs, jog Aužbikų kompanijėlės dar
16  2|       taip badė jomis lyg ylomis, jog tasai svavalingumo ūpas
17  2|           nervingu širdies balsu, jog net klausytojus suvirpino.
18  2|        klysti, mergele, manydama, jog miške nėra tokių, kuriems
19  2|          negrieži? Mes jau manėm, jog tu kur išnykai, - ėmė prikaišioti
20  2|         vadžioja. Suprato tačiau, jog ta paslaptis ją kliudo ir
21  2|         kuri yra, nė nenuvokdami, jog gali būti geresnė jų buityje.~   
22  2|           tai dėl dabos nenujėgė, jog jos mėgsta dabą. Kur jų
23  2|              Pas tave taip švaru, jog net nedrąsu stotis, - kalbėjo
24  2|   pavydėjo visos sukapotos blusų, jog, rodos, piršto nebebuvo
25  2|           stebėjosi, nežinodamos, jog blusos kiaušinius deda į
26  2|         tai buvo taip apetitinga, jog net nosį sukė ir seilę varė.
27  2|           ir kalnu virto ant jos, jog net išturėti nebegalima.
28  2|       lygiai trošku. Matė tačiau, jog visa to galima išvengti.
29  2|       pašnibždomis, būtų rodęsis, jog tie "poteriai" lygu žirniai
30  2|      uokso, pasipurtė, apsidairė, jog dar per anksti, sušvilpė
31  2|      tokių krušnių kaip kremzlės, jog net dantyse gurgžda. Taigi
32  2|         Ir tokia bailė ją perėmė, jog ji sukliko nebe savu balsu
33  2|       miglotos jos akys tereiškė, jog jai nelabai tai visa ta
34  2|          nutirpo: aiškiai pajuto, jog nuo tų "padarų" nėra vaisto;
35  2|          Ją tik gyvenimas pamokė, jog gali būti lygiai galingas
36  2|   Užbartiems pastumdėliams rodės, jog nė Pats-Pamarneckas didesnės
37  2|           nenumanė, jautė tačiau, jog būtų katastrofa. Nedrįso
38  2|    pašalietis nė spėti neatspėja, jog to iš pradžių nebūta, su
39  2|     mylint. Tačiau ir tai žinojo, jog tarp jųdviejų nieko nebuvo,
40  2|           jo gerovei!~    Gandas, jog į Pukštus jau atėjo piršliai (
41  2|          jai pagailo savo draugo, jog ėmė jį visa savo moteriška
42  2|        jam buvo taip sočiai gana, jog nė justi nepajuto reikalo
43  2|     saldybių. Tai buvo jam uždas, jog iš tų dangiškųjų sričių
44  2|         šio gera gera, taip gera, jog vargu beužmirština.~   
45  2|        balsas - brrm, ir suprato, jog skripkuotojas savo stygas
46  3|         tiek, tau rodos, galingi, jog, pajungus už jų, jaučiai
47  3|       balsas ir tokia papliauška, jog tau net šaltis nueina per
48  3|       energingai patriūbys nosim, jog net per mišką aidas pereina,
49  3|     ariamųjų pasturgaliai reiškė, jog botkočio gale nebūta nė
50  3| Šiukštuose tiek buvo delikatnumo, jog į tą lovą niekas nedribo
51  3|        laimingas, tiek to pilnas, jog ničnieko daugiau ir nebegeidė
52  3|        Jaučiai per gerai suprato, jog visi tie baisūs šauksmai
53  3|      vieną kartą jį taip sukrėtę, jog daugiau, rodės, nė noro
54  4|           tiek triukšmo ir lermo, jog gyventi tose gatvėse beveik
55  4|     nefanaberiškumą, tai suprasi, jog Geišiai iš pirmos dienos
56  4| jauniklius. Tik Severja tenkinos, jog jos Rapolas yra "žmogus"
57  4|      Senas ir vis dėlto nenuvokė, jog girti moteriškė moteriškės
58  4|           pravožti slaptą: jautė, jog tai padarius, jis visas,
59  4| baudžiavos padaras, įtikinėjo jį, jog žmones "paleidus", ne jis
60  4|         senas, toks jau paliegęs, jog begalįs tik lazda pasirėmęs
61  5|    užlieja jį tokiu tvanu žodžių, jog jam belieka tik akim vartyt
62  5|       savo ir savo žmonos likimo, jog jųdviejų Dovydai jokiu būdu "
63  5|        šeberkščių iš abiejų galų, jog niekaip jo atgal nebeatstatysi,
64  5|            Čia jo žmona švaistos, jog net apsagalas, anot to,
65  5|         Rapolas, net užmiršdamas, jog jo liuika prigeso. Jis atmena,
66  5|     suterorizuota jos siela manė, jog ir dvigubą darbą ji teturi
67  5|      pastebėjusios ir aptarusios, jog jis juoba mėgstąs "razbaininkauti":
68  5|        pralaimėta. Pasibaigė tuo, jog Adomėlis ir nakvoti persikėlė
69  5|        sviesto, vis dėlto atminė, jog jų dviejų, ypač dėdės, motutė
70  5|      graudingai stabdomu verksmu, jog kunigas net krūptelėjo,
71  5|       akis ir taip jos išsigando, jog taip pat nebeištarė mirštančiam
72  6|        nežinojo dėdienių buities, jog joms niekas nieko nemoka
73  6|         širdyje panieką ir bailę, jog namuose atsirado nebetikras
74  6|          buvo rietis, kai jautei, jog riejamoji turi teisės ir