Part

 1  2|         tu nebe vienas pasaulyje, nors vienam akies mirksniui tu
 2  2|         nelaikė rimtu darbininku, nors jis nuo pat piemens metų
 3  2|      Severiutei atėjus paraistėn, nors ji kaip ir pirma laikėsi
 4  2|       negaudė. Jautė ją grįžtant, nors buvo nusigręžęs, jautė artinantis,
 5  2|     aužbikiečių narys.~    Geišę, nors jis buvo darbų prižiurna
 6  2|           ir didikų esti kvailių, nors ne tiek, kiek tu. Tai Gediminas
 7  2|          arklių. Kad tu, Rapolai, nors kiek paarėtumei, tai mudu
 8  2|    pabariais ir rimbu pliaukšėjo, nors šiaip jau vis tasia jam
 9  2|     nejučiomis įstrigti. Severja, nors jau buvo visiškai įaugusi
10  2|          norite, meile ar kitaip, nors nė per akies mirksnį nenyko,
11  2|      kartu senio tijūno rungėjas, nors netyčiomis.~
12  2|      kailis, kuris vargu nulupti, nors ir sakoma dvaras mėginąs
13  2|          kažin ko prielektrintas, nors plyšk ėmęs. Tai buvo begalinis
14  2|        kaip miela malonu gyventi, nors tiek vargo baudžiauninkams
15  2|        vieną mergaitę, o vaikino, nors jis sėdėjo čia pat pašonėje,
16  2|     pavadinusi. Pabūkime, daisia, nors vieną dieną - broliai.~   
17  2|        kaip kalbėdavo, atėjęs kur nors pavarytų. Kalbėjo kavalierišku
18  2|           žaidžia kaip voverytės, nors didžiulės. Jų laipumas nepasakomas.
19  2|     grūzdžių, paliepių, paberžių? Nors šiandien penktadienis, tai
20  2|       krito kaip akmuo į vandenį, nors labai buvo suneraminta rytykščia
21  2|       taip linksma, taip linksma, nors rūtelę imk niūniuoti. Rūtelės
22  2|        gera buvo šitoje padėtyje, nors ir visai nebesistok, lyg
23  2|             Ramybė ryto, tylumas, nors su savo sąžine šnekėkis:
24  2|       pasileidžia miestelio link, nors lig votyvos, atseit dešimtos
25  2|   susispaudė ir kažin kas darosi. Nors nieko nebuvo valgiusi, valgyti
26  2|          Nenorėjo nei vidun eiti, nors jautė kažin ką ten nepaprasta.
27  2|           reikėjo gelbėtis nuo ko nors. Apsikabino motutės, įkniubo
28  2|  nepasidarė lengva lengva, jauku, nors užmik jos prieglobstyje.~   
29  2|    momentu nebekilo ir nevertė ko nors griebtis. Mykoliukas buvo
30  2|           kad brolis būtų žinojęs nors mažą dalelę to, kokią dramą
31  2|         jo išeitų ir vėl padarytų nors tiek laisvą, kiek jis buvo
32  2|          tų rūmų neišmainė ant ko nors pigiau, ko jam būtų trumpesniam
33  2|        jos nepadėdamas nuo kaklo, nors tai buvo vasara, Mykoliukas
34  3| įpusėjusios moteriškės: ji ūmiau, nors tik tam kartui, susuka galvas.~   
35  3|          dirbu, - rimtad rimtad", nors iš pradžių kaip jį prašinėjo
36  3|        kartėlis. Jautės apviltas, nors nemokėjo ir nebandė sau
37  3|  nebežiūri, niekas jo nebeklauso, nors buvo girdimas visiems trims
38  3|      Artojas juos varinėjosi.~    Nors jaučiai lyg ir nemoka reikšti
39  4|    glitaus ir tiršto purvo.~    - Nors žlugtą žluk, tokios žemės
40  4|          ryja seilę, atspėdama ką nors gardu.~    - Prašom viešnią
41  4|           kitokių tokios galybės, nors vežimais vešk, - džiaugias
42  4|          tai, rodės, ir laiminga, nors šiaip jau tuodu dalyku dažnai
43  4|           nuolat stebisi stipras, nors ir nebejaunas vyriškis,
44  4|          kauką, mirtinai bijodama nors truputėlį pravožti slaptą:
45  4|         nejučios sakė patarinėjo, nors ji to neišmanė. Ir Aužbikų
46  4|     linksmas.~    Toks skaudulys, nors labai pamažu, darėsi Severjoje,
47  4|         pamažu, darėsi Severjoje, nors ji nenumanė, dėl ko jai
48  4|            iš kiekvieno lupk tošį nors nuo pat šaknų.~    Biržiai
49  4|           pat be reikalo didelis, nors vienu aukštu ir medinis.
50  4|  prisigėrė ir Rapolas Geišė. Jis, nors gudrus baudžiauninkas ir
51  4|          Taigi, daisia, leisk mus nors į viralinę ar į aną senąją
52  5|         be galo knita pasakyti ką nors nemalonaus savo dieveriui,
53  5|          ko dirbti.~    - Eitumei nors kibirą vandens parneštumei
54  5|      Matai, baigia trūkti. Dar ką nors, pro pėdžią einant, užmuš
55  5|           lyg niekur nieko.~    - Nors gi šakalių parinktų skiedryne!
56  5|     pusryčius. Ir gali sau gulėti nors ligi pat pietų, kada reiks
57  5|       liuika prigeso. Jis atmena, nors niekados ten nebuvęs, daugelio
58  5|          epizodas. Galingas buvo, nors paslaptingas ir baisus,
59  5|         tad reikalingas Severjai, nors ir nebenaudingas. Dūlinėjąs
60  5|        Antra, kas gi jai be vyro, nors ir karšinčiaus, bebuvo likę
61  5|       Dovydienei mokėjimu rietis, nors širdyje ji buvo ramiausis
62  5|           vyrai geresni už bobas, nors jie neglamonėja ir nebučiuoji.
63  5|       kaklo skabinėjasi ir rauda, nors neverkdama. Adomukas, girdėdamas
64  5|         dar kunigui neatvažiavus, nors Rapolas jai nė vienu žodžiu
65  5|           sveikata, juo dirbo. Ir nors kaip Dovydienė ją už vyrą
66  6|           neskaisčiai apsidengti. Nors pavalgyti lietuvis mėgsta,
67  6| nesidomauja, bet tik ko permetus; nors savo apdarą paskaistint
68  6|            Širdys tirpte tirpsta, nors su bet kuo sukibk į glėbį,
69  6|        negalėjo karčemoje pabūti, nors jas lankė vieni patys krikščionys
70  6|          būdas: kai du vaidijasi, nors užsimuštinai mušasi, trečias
71  6|           apie slaptąsias jeibes, nors gerai žinoma? Pasikartojo
72  6|     neišmanė, kad galima būtų kas nors iš namų paslapčiomis imti.
73  6|            pykti ir bartis. Visgi nors pats tuo užsitrenktumei,