Part

 1  2|           Pats-Pamarnecko dvarų. Vis dėlto jo laukų dirbtų suvarydavo
 2  2|          kalbėjo tik kas reikia. Vis dėlto jis nebuvo paniuręs, nuobodžius.
 3  2|           išsipravardžiavęs.~    Vis dėlto jis kiksi vienas. Kiksi
 4  2|             kad prisipažintumei. Vis dėlto tai malonu. Prašnekinama
 5  2|         nemuša, niekas nestumdo. Vis dėlto lygiai dvare, lygiai namie
 6  2|        vienam gyventi ir vargti. Vis dėlto Rapolas tą pačią dieną išėjo
 7  2|           vekseliams pasirašyti, vis dėlto tėvai neleido jos į dvaro
 8  2|              kad ir ištekėtų. Ir vis dėlto jos geidė, kaip alkanas
 9  2|          vieno nebuvo praleidęs. Vis dėlto nė per nago juodymę neprisiartino
10  2|           pagyrimo priedų, kurie vis dėlto nė iš tolo neatvaizdino
11  2|       šiandien slopu, drabnu, ir vis dėlto kaip miela malonu gyventi,
12  2|            savo žolių šluotelės, vis dėlto ėmė smarkiau alsuoti.~    -
13  2|              Geišės akivaizdoje. Vis dėlto ir šiandie, kaip ir iš pradžių,
14  2|             dvasios pakirdusios. Vis dėlto, jei būtų geros lažybos,
15  2|          buvo ir vadinosi spyna, vis dėlto buvo tai tik paprasti gelžiniai
16  2|       pelėsių, nei moterų kvapu. Vis dėlto čia buvo kažin kokio erzinančio
17  2|        paveikslai ir vaizdai, ir vis dėlto nenupiešė jai to tikrojo
18  2|            jai sąžinės balsas. - Vis dėlto tu jį išdavei, nes jį mylėjai
19  2|              Aš tau per vestuves vis dėlto pagrosiu... Paskutinį kartą
20  3|       Dzidorium, šventojo vardu. Vis dėlto širdingai būtų pasijuokę,
21  3|         užtarinėjo ir vadavo. Ir vis dėlto nepelnė jų širdies. Linksmoje
22  3|              ne rišamąjį šaliką, vis dėlto raudonos, geltonos paraistės
23  4|        Mykoliukas laimės nematė. Vis dėlto koks jis buvo laimingas,
24  4|         rūgštelė nepagedusi.~    Vis dėlto viešniai rodos jokį pasaulio
25  4|            labai patenkinamas ir vis dėlto nelaimingas.~    - Jaugi
26  4|          stuomens ir iš liemens, vis dėlto dideliais veido trūkumais,
27  4|             savo žmona. Senas ir vis dėlto nenuvokė, jog girti moteriškė
28  4|            gera apdūkusia galva; vis dėlto esti gi ir pagirių dienų,
29  4|           Tada jai buvo besirodą vis dėlto geriau buvę Aužbikuose.~    -
30  4|             rodės. Taip rodės ir vis dėlto - neramino. Mykoliuką ji
31  4|         Gražus buvo tas šlaitas. Vis dėlto labiau Severjai patiko tasai,
32  4|             ir tvarkoje laikomi, vis dėlto nejaukūs savo didumu.~   
33  4|          Buvo šiaip jau gražu ir vis dėlto nyku ir svetima. Nebuvo
34  4|           Geišė jo ir nevartojo. Vis dėlto į tą laiką, kada jis vedė,
35  4|         musią kandęs pareit.~    Vis dėlto šmėkla atėjo. Laisvė buvo
36  4|              atmink, kad valakas vis dėlto yra mudviejų, ir aš išėjęs
37  4|             dar neleido į trobą. Vis dėlto įėjus į pirkią, neleido
38  5|           jis buvo daugiakalbis, vis dėlto Dovydienė užlieja jį tokiu
39  5|           riejo, kaip ir Rapolą, vis dėlto neapsakomai mylėjo už vaikus
40  5|        klyksmo ir paskui dalybų. Vis dėlto neiškenčia, kartkarčiais
41  5|             nė pats nebegalvojo. Vis dėlto abudu tikru broliu jautė
42  5|      pateisinti savo neveiklumą, vis dėlto ore kybojo grasa, kad, dviem
43  5|          ramsčiotųs ar jotų.~    Vis dėlto buvusis tijūnas, dvariškis
44  5|         sulis! Pūdyti nesupūdys, vis dėlto gyvuliams bus jis nebe toks,
45  5|        santykiai su adresatu. Ir vis dėlto nerašau. Ir nebeparašysiu.
46  5|      greituolė, dviguba veikėja. Vis dėlto jiedu abudu lygiai yra -
47  5|            tapo nebereikalingas. Vis dėlto argi išbrauksi jį iš gyvenimo
48  5|              bebūtų jie apsiėję. Vis dėlto suterorizuota jos siela
49  5|        bebuvo galima pripildyti. Vis dėlto ji šaukės, kad mėgintų pripildyti.
50  5|           dėdės galioje - nieko, vis dėlto vaikas lipte lipo prie dėdės,
51  5|        tebekabaldžioja pirkioje, vis dėlto pabūgo, kad vėl taip neatsitiktų,
52  5|      nepamėgdžiodamas vaikiškai, vis dėlto meiliu ir lipšniu balso
53  5|            Tai tik plėtė akeles. Vis dėlto klausė atsidėjęs, vis tinkamiau
54  5|            padidino jos šeimyną. Vis dėlto matė, per šį dešimtmetį
55  5|              kad jiem šviestų ir vis dėlto šiaudų nepadegtų. Atsiradus
56  5|            grivinos, ne daugiau. Vis dėlto Dovydienė siuste pasiuto,
57  5|          vagystė", ypač sviesto, vis dėlto atminė, jog jų dviejų, ypač
58  5|           tai nė bulbių nereiks. Vis dėlto ir jis pasmalo, niekuo daugiau
59  5|               nebėra tavo dėdės, vis dėlto verkė tiekuo ašarų, kurių
60  5|            ji nebeprivargdavo ir vis dėlto į lovą ėjo pikta, dažnai
61  6| nesimainančių tautos savumų.~    Vis dėlto ir dėdė Mykolas geria tą
62  6|             kur nebus buvę gera. Vis dėlto ji neskęsta maldingumo nirvanoje,
63  6|             karčemininką mėgsta, vis dėlto savo dukters už jo neleidžia,
64  6|             pas dėdę viešnagėje. Vis dėlto visi artimieji didžiajam
65  6|            savo širdyje pyko, ir vis dėlto gėda užsmaugė jiems gerkles.
66  6|             pjovė nesigailėdamu, vis dėlto negalėjo jos negerbti už