Part

 1  2|    atsekusių kaimiečių, vis dažniau ją glosto savo akim. Peršliauš
 2  2|          kalno, tuoj imdavo suktis. Ją pagaudavo muzikos ūpas,
 3  2|           traukė erdvę į save, rijo ją, kaip traukinys bėgių kelią,
 4  2|           jos akelių negaudė. Jautė ją grįžtant, nors buvo nusigręžęs,
 5  2|          praėjus, jau buvo patogiau ją lydėti, įrėmus žvilgį jai
 6  2|           ta plienine merga? Ir kur ją padėčiau? Pas Dovydus jau
 7  2|             pasupti. Paskui nešiojo ją ir žadino. Paskui vedžiojos,
 8  2|             Nuo pat kalno, ligi tik ją išvydo, Mykoliukas ją imte
 9  2|           tik ją išvydo, Mykoliukas ją imte ėmės į save, artino
10  2|         Tematė vieną Severją, nes į ją vieną težiūrėjo savo vidaus,
11  2|         mergaitę už rankos, ištempė ją, kad sėdėdama nepasiektų
12  2|          tasai svavalingumo ūpas ir ją pagavo.~    - Dėdė brolis
13  2|     padarytų ir dvigubai mažesnė už ją mūsų katė. Bet reikia, kad
14  2|            tačiau, jog ta paslaptis ją kliudo ir labai intriguoja.~   
15  2|             karščio sueižėjusi, pro ją buvo matyti liepsna. Liepsna
16  2|             ten ir dabos buvo, o su ja net ir švaros.~    Kai pirkios
17  2|           ji nuvokė, arti palies ir ją pačią. Krito miegan ir tuojau
18  2|           pasidarė nejauku, lyg kas ją nuogą būtų stumtelėjęs į
19  2|     nebesistok, lyg paralyžius būtų ją palengva ėmęs ir saldinęs.
20  2|           tviskantį. Ir tokia bailė ją perėmė, jog ji sukliko nebe
21  2|        prišokęs prie jos, paglostęs ją abiem rankom, per pečius
22  2|         apie tą vieną - Geišę, kurs ją glamonėjo, davinėjo pirmąją
23  2|       galvojo, ji nemokėjo galvoti. Ją tik gyvenimas pamokė, jog
24  2|         nebepakilo; kaip ėmė mausti ją, taip maudė vis labiau,
25  2|      mergelę, automatiškai pastatęs ją ant kojų.~    Pirkioje Severja
26  2|            jai į krūtinę. Ir motutė ją apsikabino, kietai kietai
27  2|            ir pasimatyt su Severja. Ją, žinoma, visados rasdavo
28  2|         kaip ir nebuvo, tik bučiavo ją be proto, be nuovokos. Rodės,
29  2|     pasityčiojimą. Numanė Mykoliuką ją mylint. Tačiau ir tai žinojo,
30  2|             pievai...~    Ir paėmęs ją į vyrišką savo glėbį, stiprai
31  3|           Krūtinėje prasikėtę, rodė ją nežmoniškai apaugusią juodais
32  4|         kuri laimės ieškojo ir buvo ją radusi! Mykoliuko nelaimė
33  4|           gi moteriškai negera, kai ja domisi vyrai, o kad ir moters,
34  4|            dukterėle.~    Žiūrėjo į ją maldingai, kaip į kokį šventąjį
35  4|           Severjai buvo gera, kad į ją nuolat stebisi stipras,
36  4|   nebejaunas vyriškis, ir ramu, kad ja sielojasi ir myli labai
37  4|   panagrinėti, koks gi tasai, kuris ją taip myli ir taip moka mylėti.
38  4|            vis labiau buvo beapimąs ją. Gera gera apdūkusia galva;
39  4|           ir iš kits kito imliodavo ją sau ant rankų, kai pakirsdavo.
40  5|       raginant ant jos Perkūną, kad ją vieną kartą įžiūrėtų ir
41  5|          Tai šitie dieverio žodžiai ją įmetė tiesiog į ugnį, ir
42  5|        antras grietinės prilydytas. Ją dar labiau svečiai mėgsta.
43  5|          kišo Adomėliui, kad jis su ja darbuotųs, ramsčiotųs ar
44  5|        trejus metus galingai laikęs ją toje savo įtakoje, jis -
45  5| paslaptingas ir baisus, kai bučiavo ją lūšynėje. Tuo vienu išbučiavimu
46  5|        ryšius su Šiukšta ir pasiėmė ją sau, kaip jam skiriamą,
47  5|             jo galybei. Ir nusinešė ją į trečią kalną, jei ne į
48  5|         Geišė - gamta galingesni už ją. Jie susisuka kaip audra
49  5|         įspėtąjį.~    Geišė perkėlė ją į visai kitą buitį, dvaro
50  5|               Visos tos scenos kaip ją nuėmė visa, kaip sugniaužė
51  5|              protestavo, dar labiau ją įerzindamas.~    Pagaliau
52  5|  pasikviesti, kad sėstųs. Lydėtojai ją suprato ir visa širdimi
53  5|             Bet kai kažkas paskelbė ją tiesiai nuo kapų išėjus
54  5|         atlaidų, visi nurimo ir net ją užmiršo.~    Per visą savaitę
55  5|              Ir nors kaip Dovydienė ją už vyrą krimto, ji vis buvo
56  6|       karčemoje? O kuri gi nelaboji ją ten nunešė? Ji ir pati nemokėtų
57  6|            kuri minios srovė pagavo ją pašventoryje bestovint,
58  6|       tėkmės galas. Minios nuotaika ją atnešė bažnyčion, minios
59  6|            kas įsilinksminęs "tęsė" ją į šokį. Būtų ir labai šokus,
60  6|         marčią. Ir tasai dirbtins į ją nežiūrėjimas kuo geriausiai
61  6|         nežiūrėjimas kuo geriausiai ją įtikino šeimininkus aiškiai
62  6|          kad mažiau būtų tikri buvę ją esant. O kai ims ir prisipažins?
63  6|         tada bedarysi?~    Ak, tegu ją devynios tą tylą!..~   
64  6|           kaip niekas nežinojo, kas ją buvo paėmęs, taip niekas