Part

 1  2|        neprakalbino jo:~    - O tu gi, Mykoliuk...~    Maža to,
 2  2|           darbo, nė meilės, - kaip gi ir kam gi įvertinsi saulės
 3  2|           meilės, - kaip gi ir kam gi įvertinsi saulės labą darbą,
 4  2|         kai negera - skursti, - ką gi daugiau bedarysi? Saulės
 5  2|        pabaigė savo oracįją:~    - Gi tam, kvailiuk, aš sakau,
 6  2|         man jau arti 50 metų... Ką gi aš beveikčiau su ta plienine
 7  2|       šuntakiais ir stebisi. Kurių gi monų? Griežtuvėlį pirma
 8  2|        neleis, kad taip atsitiktų. Gi atminęs Onutę ir berniukus,
 9  2|           ruošdamasi perėtų. Ė, ką gi? Metas. Mergaitės veikiai
10  2|       brolis šiandie linksmas. Kuo gi džiaugies? Bene pats sumanei
11  2|        kalbino Geišė.~    - Tai ko gi čia bijosi? Miškas žinomas,
12  2|     laimėti", aš eičiau.~    - Kam gi taip brangiai? Geriau ateik
13  2|             negalėdama atspėti, ką gi tai reiškia dėdės Geišės
14  2|          jau, duokš riekelę. Kurių gi uždėti: ruduokių, grūzdžių,
15  2|       Įstrigo dabar jai įspėti, ką gi reiškia matytieji sapnai,
16  2|        būtų lengviau ir štikti, ką gi ji norėjo pasakyti. Ir kankinosi,
17  2|        galėtų laiku sugrįžti... Ko gi daugiau?~    Mažutėje saujoje
18  2|             Severiut, ar pablūdai? Gi tai aš, daisia, Geišė, ne
19  2|          čia tamsta, dėde? O kodėl gi toks... Kam gi toks raudonas
20  2|             O kodėl gi toks... Kam gi toks raudonas ir nemirkčioji... -
21  2|           Geiše - ko kito. Katroji gi meilė tikroji: ar dvasių
22  2|           ašaromis paplūdusi. O ką gi besakyti, už tarno, be tam
23  2|           kas tavo, ir išnykti. Ko gi daugiau, rodės, bebus vertas
24  2|         per mano vestuves... Kodėl gi tu dabar jau kelintas šventadienis
25  3|            glušo ir klausies. Būta gi su kuo tartis!~    Taip
26  3|         pasisakyti, formuluoti, ką gi jam brolis, brolienė, brolvaikiai
27  4|          pradžių buvo gera. Kuriai gi moteriškai negera, kai ja
28  4|        Sugrįš, kaip išalks. Prašom gi sėstis štai suolan.~   
29  4|        neapsakomu įdomumu seka, ko gi čia Rapolienė taip susirūpinusi,
30  4|    Rapolienė taip susirūpinusi, ką gi čia ji taiso. Vaišių jai.
31  4|           galvon panagrinėti, koks gi tasai, kuris ją taip myli
32  4|         kokių yra pasaulyje! Kodėl gi tu ne tokia?~    Ir darbininkės
33  4|           vištą" žmoną.~    - Būta gi čia ko - merga kaip merga...
34  4|    apdūkusia galva; vis dėlto esti gi ir pagirių dienų, kada prasiblaivi
35  4|          Šiukštų trobas. Ir biržių gi buvo Saveikiuose! Jie visi
36  4|            ir neapsakoma bailė: ką gi mes bedarysime, vergų nebtekę?
37  4|   Nebenorėjo nė į kaimus beiti. Ką gi bepridės? Ir ėmė viskas
38  4|         būtų tuoj žadą užkandę. Ką gi Rapolas būtų daręs su ta
39  5|            ir riebių valgymų, ypač gi belaukiant atšutinti saldaus
40  5|        itin nedorą, uvėrią bobą... Gi dudenti nesiliauja per visą
41  5|     pažiobčiotų kaip žuvims. Kodėl gi tėvas pakenčia nerūkęs?~    -
42  5|           niekur nieko.~    - Nors gi šakalių parinktų skiedryne!
43  5|       tinginys tinginiu lieka. Yra gi ir karšinčių gerėlesnių.
44  5|        dirbinėja...~    - Marč, tu gi guli štai lovoje per visus
45  5| neprašydama kitų padėjėjų. Tai kam gi čia man vis perši Rapolą
46  5|           atsisėdo lovoje. - O kas gi būtų, kad aš ligi piet gulėčiau?
47  5|            ligi piet gulėčiau? Kas gi suverptų, suaustų? Kas gi
48  5|          gi suverptų, suaustų? Kas gi mėsiškus, pieniškus sudavadytų?
49  5|            kuokštą pagaus. O kuria gi teise, kad tai - mano? Ir
50  5|          išdžiūvusio šieno! Tik ką gi tu čia bepadarysi? Šalta,
51  5|     suželdys, tai bus blogai. O ką gi tu čia padarysi? Tokia Dievo
52  5|   relikvija; tai viena. Antra, kas gi jai be vyro, nors ir karšinčiaus,
53  5|             A, tai Adomukas? Jauti gi tu, jauti, ė kaipgi tu dabar
54  5|         padavė vaikui.~    Ir buvo gi pramoga: tikros keptos bulbelės
55  5|     Dieverėli mano, dievmedeli! Ko gi tu taip ūmai mus dabar palieki?
56  5|     šmėklos žvilgsnį.~    - Prašom gi kunigėlį pamėginti mano
57  5|            dar nepilnai išmanė, ką gi tai reiškia - nebėra tavo
58  5|       namiškiai ėmė nerimauti, kur gi ji būtų. Bet kai kažkas
59  5|            indus, stalą, Rapolienė gi tik virė, į stalą nešė,
60  6|            beveiki?~    - Ė tetulė gi ar sveika?~    Sutartinai
61  6|        Dievas padarytojas. Tebūnie gi garbė ir liaupsinimas išvien
62  6|        Rapolienė karčemoje? O kuri gi nelaboji ją ten nunešė?
63  6|            bent perdėjimų.~    Kas gi sodžiuje nežinojo dėdienių