Part

 1  1|    sukti, iš atlaidų grįždami, vienas vežimas, antras, trečias...
 2  2|     ramios ir lipšnios, jog už vienas jas negalima buvo jo kitaip
 3  2|  aplink esti, Mykoliukas dirba vienas, varo vienas savo barą.
 4  2|  Mykoliukas dirba vienas, varo vienas savo barą. Tai aiškiai matei,
 5  2|    savo kaiman žingsniavo pats vienas, tolėliau atsilikęs nuo
 6  2|            Vis dėlto jis kiksi vienas. Kiksi ir šypsosi, ir nesuprasi,
 7  2| pasergėjo esant. Taigi tu nebe vienas pasaulyje, nors vienam akies
 8  2|     nesulaibinsi.~    Pasisuks vienas dvejetas, pasisuks antras;
 9  2|        dvejetai; nebesisuka nė vienas, - Mykoliukui vis tasia,
10  2|      vidaus gyvenimą.~    Negi vienas gamtai tėra akordas, negi
11  2|        tik gamtos akordas, dar vienas visoje jos harmonijoje.~   
12  2|      Mykoliukas ir Severja ėmė vienas antru domėtis, lyg juodu
13  2|       antram naujas ir įdomus; vienas ir antras ėmė tai pastebėti,
14  2|       buvo jį išaugusi, ir tas vienas. Tai aiškiai buvo matyti
15  2|       jie paliko nepatenkinti. Vienas net jį įžeidė, atsisakęs
16  2|       duonos valgytojų ir pats vienas jos nebepritesi. Pamėgink
17  2|        žaislelį iš pievos.~    Vienas brolis nebepavaldys valako,
18  2|      apmuš... Dėdė ir tada bus vienas, kaip ir dabar, ir numirs
19  2|        kurio gyvio akis. Ir nė vienas vabzdys neaplenkia jų nepabučiavęs,
20  2|       ant jų nepasilsėjęs. Tik vienas nedorėlis žmogus tuoj siekia
21  2| užmirštas.~    Ką jiedu galėjo vienas antram pasisakyti? Kad myli
22  2|   juodu tebebuvo lygiai tolimu vienas antram. Mykoliukui Rapolas
23  2|   veikiai sensta. Kad nesentų, vienas tėra vaistas - ištekėti.
24  2|         Iš jūsų matau, kad nei vienas, nei antras nenorėtumėte
25  2|     vienodai sustatyta. Tebuvo vienas skirtumas. Kas visą sodybą
26  2|        kam jie buvo iškertami, vienas priešais krosnies kaktą,
27  2|        kaip? Nebent tai težino vienas Geišė, užsakęs paslaptį.
28  2|         Severją pasveikino tas vienas šnekutis švilpikas, išlindęs
29  2|     baudžiauninkus. Atėjo pats vienas, be piršlio, buteliu degtinės
30  2| Išgirdo tai ir Mykoliukas. Jis vienas nieko nepasakė, savo nuomonės
31  2|      pokaičio. Pirkioje tebuvo vienas pats Mykoliukas, besėdįs
32  2|    valgo, bet ligi tik palieka vienas pats be nieko, kniaubias
33  2|      pabučiavimas buvo jam dar vienas svajonių rūmo filioras,
34  2|      rūkė, žaidė kieme. Jis ir vienas palikęs vis griežė nepaliaudamas.
35  3|  pralaikė užėmę - jokių grūdų, vienas pašaras. Nebent jaujoje
36  3|      saulėje pradėjo atsirasti vienas, vis tas pats intapas. Jo
37  3|     pilnos artojų, o tearė tas vienas.~    Štai jis pats.~   
38  3|   vilko sotį. Bet kiek reiškia vienas jo "piktumas", kuriuo tai
39  3|    darbuose, savaime jam krito vienas, kurs ir virto jo specialybe -
40  3|   niekas daugiau nė nearė, tik vienas Šiukštų dėdė pureno žemę
41  3|       nėra žmonių, kur jautėsi vienas pats besąs, kur, jam rodės,
42  4|     krembliauti vilioja...~    Vienas Saveikių biržis baigės šlaitu
43  4|     atviri jų priešininkai, nė vienas nebuvo nė vestuvėse, visi
44  4|      Kur tu tada buvai, kai aš vienas vargau? Sakei neužeisiąs
45  5|   eikita, masintojai! Mūsų tas vienas kiaušiniautojas, o Gražienės
46  5|    pamilęs jos maželį, kaip nė vienas tikras tėvas nepamilsta
47  5|        turtų pelnomės, tik jis vienas nieko? Ir maitink tu jį
48  5| Rapolienei nebėra mažų, ir tas vienas buvęs mirė: vis mažiau burnų,
49  5|         tai ir džiaugsmo turi. Vienas jau paaria, kitos žlugtą
50  5|      krosnies per šaltą žiemą. Vienas savo liuiką žindo, antras
51  5|  susiprasti kalboj ir tenkinti vienas antrą.~    Ir prisirišo
52  5|     klojimo durimis, jei bijos vienas pabūti viduje.~    - O,
53  5| karšinčiaus ir Adomuko. Tik nė vienas nemirktelėjo ar kaip nenatūraliai
54  5|    savo sielos akim matydamas. Vienas lūpų kraštelis, bent kiek
55  5|      ūmai vėl antsikvempė.~    Vienas Adomukas nejuto šmėklos,
56  5|        mūriuko galvą.~    - Tu vienas, Adomuk, dėdės gaili...
57  6|                            TAS VIENAS NUSIRAMINIMAS ~    Darbštūs
58  6|       vieni patys žydai, ir nė vienas krikščionis negalėjo karčemoje
59  6|       ūpas nunešė ir karčemon. Vienas prakalbino praeidamas, kitas,
60  6|        ėmė ir pražuvo Dovydams vienas vidutinis pinigas. Per visą.