Part

 1  2|      krauti. Dar labiau. Vaikelį ėmė minkštai, moteriškai, prabildamas
 2  2|     gamtos dėsniai ir jų pajėgos ėmė darbuotis jo viduje, šildė
 3  2|      galą. Mykoliukas ir Severja ėmė vienas antru domėtis, lyg
 4  2|         įdomus; vienas ir antras ėmė tai pastebėti, ko pirmiau
 5  2|      sumenkęs.~    Ir Mykoliukas ėmė matyt Severiutę šenjuo iš
 6  2|          teks badu numirti... Ir ėmė vipčioti, nes ir dabar buvo
 7  2|     išėjo iš Geišių į Saveikius, ėmė tijūnauti, bepareidamas
 8  2|        Nuo to ir patį kaimiečiai ėmė pravardžiuoti: mūsų Daisia.
 9  2|       monams prasidėjus, Rapolas ėmė bijoti Aužbikų kaimo. Juo
10  2|       kaip žąsiukai išsižiodami. Ėmė drabnumas, noras virsti
11  2|      Onutę ir berniukus, net vėl ėmė šypsotis, kaip ir pirma.
12  2|           pragiedrėjęs tipas vėl ėmė savaime niauktis. Naujas,
13  2|       jam svetimas vidaus balsas ėmė gundyti:~    - O kol tai
14  2|       jam taip suskaudo, taip ji ėmė plakti, jog net rankos ėmė
15  2|       ėmė plakti, jog net rankos ėmė drebėti, net ašaros pliūptelėjo
16  2|         tik atsisėdo grečimai ir ėmė smilgeles, ašarėles smaugyti,
17  2|       žolių šluotelės, vis dėlto ėmė smarkiau alsuoti.~    -
18  2|        nepasiektų jo lūpomis, ir ėmė svavalingai kratyti ir truksėti.~    -
19  2|     manėm, jog tu kur išnykai, - ėmė prikaišioti priėję.~   
20  2|           tinginiauju". Dvejetai ėmė suktis. Tik Severja vis
21  2|      atsijokėjo, šoko stačiai ir ėmė kaip padūkusi suktis: čiūkš -
22  2|       Net apglušo, ir širdis jai ėmė kūju plakti, blaškytis ir
23  2|          per užvožtus akių vokus ėmė jaust įsiveržiančią vidun
24  2|         greitai iš visos širdies ėmė berti poterių žodžius. Kad
25  2|     rodės begalės laiko.~    Tai ėmė pati praustis, gražiai,
26  2|    storais siūlais apipintas, ir ėmė juo šukuotis. Plaukai -
27  2|       viską pasaulyje užmiršusi, ėmė greit greit tursinėt aplink
28  2|       balsu ir taip šiurpulingai ėmė klykti, lyg proto netekusi.
29  2|     raudonas ir nemirkčioji... - ėmė pagaliau kalbėti, visa perbalus,
30  2|           Pasilenkė jos galvelę, ėmė bučiuoti akis, kaklą, plaukus,
31  2|      daugiau ir nebepakilo; kaip ėmė mausti ją, taip maudė vis
32  2|           Net jai kažką skaudėti ėmė. Nei poterių bekalbėjo,
33  2|     alaus, pjauti karvė. Severja ėmė motinai atsidėjus padėti,
34  2|     dirbo sušilusi ir vis labiau ėmė atsigosti. Kai po trejeto
35  2|                 Taip tai taip, - ėmė kalbėt jai sąžinės balsas. -
36  2|       kitur stigo...~    Severja ėmė dairytis progos jam pasiteisinti,
37  2|          skripkuodavai...~    Ir ėmė kukčioti. Krūtinėje jai
38  2|         pagailo savo draugo, jog ėmė jį visa savo moteriška pajėga
39  2|      pravirose jo lūpose.~    Ir ėmė jį kaip pablūdusi bučiuot,
40  3|         iš baudžiavos paleistas, ėmė sparčiai gerėti. Atsirado
41  4|        tinginiai žmonės".~    Ir ėmė grįžti Rapolas namo vis
42  4|        beiti. Ką gi bepridės? Ir ėmė viskas irti. Ir tie pavėlavę
43  4|         ligi pat vakaro. Mergytė ėmė verkti valgyt. Įsinorėjo
44  4|     kartą sukrutėjo, kai Dovydas ėmė per arti į jį šokinėt, ir
45  4|        atidarė senąją klėtelę ir ėmė ten kraustyti, patiekdamas
46  5|            Leisk, dėde, mušiu! - ėmė skleisti didelę vyrišką
47  5|         Susėdo viduryje suolo ir ėmė šnekėtis apie vištų perinimą,
48  5|        tik vis šnekėjo. Pagaliau ėmė jam nebeleisti šnekėti.
49  5|           Galų gale savo marčiai ėmė jis nieko nebeatsakinėt.
50  5|          pešės. Pagaliau Rapolas ėmė nė nebegirdėti ar bent nebesuprasti
51  5|           jau dideliam" visa tai ėmė baisiai nebepatikti, ypač
52  5|          kūdikiu. Tame Dovydienė ėmė ir kaip visados perdėjo,
53  5| auklėtojui. Pagaliau ir visiškai ėmė abudu susiprasti kalboj
54  5|   netoliese, statė ten gyvulius, ėmė gauti daugiau pieno, tik
55  5|          kam pasikabinus.~    Ir ėmė vakarais graužti visiems
56  5|        tik namiškių viduje buvo, ėmė justi, kaip žaliai geltonos,
57  5|        apsikabino jį už kaklo ir ėmė balsu raudoti:~    - Dieverėli
58  5|        namo. Dabar tik namiškiai ėmė nerimauti, kur gi ji būtų.
59  6|          Prieš vieną šventadienį ėmė ir pražuvo Dovydams vienas
60  6|         jis ne kelyje rastas. Ir ėmė Dovydai aimanoti, kas čia