Part

 1  2|      namo savo kaiman žingsniavo pats vienas, tolėliau atsilikęs
 2  2|         reikalai jo maži. Jis ir pats sau buvo kažin koks mažas,
 3  2|      paties darbo skripkelę. Jis pats susisuko avinžarnių stygoms,
 4  2|     susisuko avinžarnių stygoms, pats pasidirbo skrynutę, prisipešiojo
 5  2|         tai iš jo vidaus aišytų, pats, balsų traukiamas, pasirodo
 6  2|        viena už kitos užklius ar pats šokis panašesnis bus į šlubavimą.
 7  2|        Kai noriu, rimtai dirbu", pats sau, iš viso žmonių būrio
 8  2|           ar jis ką mato. Jis ir pats to nežinojo. Tik tuo laiku
 9  2|         ir jam pasakyti, nes jis pats to nenumanė, kodėl jo griežtuvėlis
10  2|       stebėjosi: nejaugi tai tas pats Mykoliukas, nejaugi tai
11  2|    Rapolui sunkiai ėjo ūkis. Jis pats matė netesėsiąs, o vesti
12  2|        keliolika metų. Tuo laiku pats trilinkai susiriesi iš vargo.
13  2|          negi bebloznas, daisia. Pats save užjuoktų. Tiesa, galėtų
14  2|         savęs juokęsis, jei būtų pats save iš šalies matęs! Tačiau
15  2|        prakaite ir nervinosi. Ir pats kunigas nervingai pasakė
16  2|      daugiau duonos valgytojų ir pats vienas jos nebepritesi.
17  2|          kaip Kaziukas, susigėdo pats savęs ir nubėgo daržingalin
18  2|         ar dar ne, - pati gamta, pats Dievas jau juos sujungė,
19  2|          Geišei jis tebebuvo tas pats vergas, pastumdėlis, vaikiščias,
20  2|           Kuo gi džiaugies? Bene pats sumanei kokią "bobą kvailę"
21  2|      išgąstis.~    - Daisia, tas pats, tas pats, - pradžiugo Geišė.
22  2|            Daisia, tas pats, tas pats, - pradžiugo Geišė. Vėl
23  2|        ar, tikriau, yra: tai tas pats padarytojas. Geišė užstojo
24  2|      dvaro baudžiauninkus. Atėjo pats vienas, be piršlio, buteliu
25  2|          nustėro.~    - Tijūnas! Pats dvaro tijūnas (ar tai juokai?)
26  2|           Pirkioje tebuvo vienas pats Mykoliukas, besėdįs antrame
27  2|          ligi tik palieka vienas pats be nieko, kniaubias ant
28  3|        atsirasti vienas, vis tas pats intapas. Jo niekaip nagalėjai
29  3|         tas vienas.~    Štai jis pats.~    Saulė, nardžiusi maudžiusis
30  3|    treknais trinant laužant, lyg pats iš savęs trėkšdamas tuos
31  3|          Artoju. Nejaugi tai tas pats nebylys pastumdėlis? Nejaugi
32  3|  atsimainęs, rėksniu virtęs? Tas pats, tas pats minkštaširdis
33  3|    rėksniu virtęs? Tas pats, tas pats minkštaširdis Mykoliukas,
34  3|          žmonėms ir su žmonėmis. Pats sau jis visai kitaip gyveno
35  3|       žmonių, kur jautėsi vienas pats besąs, kur, jam rodės, niekas
36  3|       jam prasikaltę.~    Tai ir pats Dzidorius Artojas jautė
37  4|        dalyvauti miesto ūžesyje, pats jį didinti gatvėje, sankrovoje
38  4|        eit į tolimus dvarus.~    Pats savininkas, turėdamas gražesnių
39  4|      buvo prisiklausęs dvare. Ir pats jautė, tai neteisybė, tai
40  4|          savotiškai ūkininkauti, pats visa ko žiūrėti, taigi visus
41  4|            Nutilk, kvaily! Aš ir pats, daisia, matau, kaip viskas
42  4|           kurias jis tokiu vargu pats susivežė, susitašė. Tai,
43  5|          dėdei ir įsakė laikyti, pats pasiryžęs mušti.~    - Na,
44  5|        tavo žirgas neramus ar tu pats girtas. Kai žirgas nenustovi,
45  5|         mergoms patinka. Bet kai pats jaunikaitis nepastovi ir
46  5|          šnekėti šnekėti ir taip pats užsitrenkti. Buvo numanu
47  5|        ir net koneveikimų.~    O pats Rapolas buvo ir visiškai
48  5|       įsileisti; gal apie tai nė pats nebegalvojo. Vis dėlto abudu
49  5|        užmirš savo dvariškumą ir pats bene pradės ką dirbti. Tai
50  5|          patarimų ir paraginimų, pats jų negi vykino.~    Rentininkas,
51  5|         Kaip tai nemalonu! Ar ne pats velnias pagiriomis vėsinas!
52  5|       rankų, tik jį kalbino, kai pats prisiartino, ir meiliai
53  5|     skaitomas. Nenurausi, jis ir pats tuojau suglebs ir žus, nieko
54  6|        nirvanoje. Jis nebejaučia pats savęs skyrium. Jis besudaro
55  6| grėbėjėlių nuo lankos žiedų. Tas pats Dievas padarytojas. Tebūnie
56  6|  rytiečiai žydai buvo sudarę, ar pats lietuvių nevalyvumas žydus
57  6|      pykti ir bartis. Visgi nors pats tuo užsitrenktumei, kad