Part

 1  2|          Tu, kvaily, supranti, kam aš, vyresnysis, sakau tai tau,
 2  2|          šiaip jau kas dirbti. Tik aš, matai, dar netesiu, ir
 3  2|                  Gi tam, kvailiuk, aš sakau, kad mane verčia dvariškiu,
 4  2|           perėk sau sveikas vaikų. Aš tam amatui netikęs ir tau
 5  2|          jau arti 50 metų... Ką gi aš beveikčiau su ta plienine
 6  2|          pasaulio brangenybes.~    Aš tau pačią saulę atiduosiu,
 7  2|           man skaistesnė už saulę. Aš tau visas žvaigždes nuraškysiu,
 8  2|           Pagaliau tarė:~    - Kad aš tau, Mykoliuk, šitą kutą
 9  2|                     Bernelių miške aš, tiesą pasakius, dar nesu
10  2|        Tokiuo ankstyvu laiku, kaip aš kad krembliauju, jie, tinginiai,
11  2|             išlenda ir ima žaisti. Aš žinau jų kinį šitame raiste,
12  2|        rankų kaip mūsų katytė, tai aš mokėčiau su jomis pažaisti...~   
13  2|            jei būtų geros lažybos, aš sutikčiau.~    - Na, tai
14  2|         rankos tos mergelės, kurią aš myliu. Jei ji pasakytų man: "
15  2|            jei nori mane laimėti", aš eičiau.~    - Kam gi taip
16  2|      Severiut, ar pablūdai? Gi tai aš, daisia, Geišė, ne koks
17  2|   susimildama... Pagaliau žinokis, aš einu šalin... - kalbėjo
18  2|     kitkart mažai:~    - Cit, cit, aš tavęs niekam neduosiu!~   
19  2|           paskutinieji užsakai, ir aš - Rapolienė Geišienė, nebe
20  2|   augintojau, linksmintojau... Agi aš ketinau tave paprašyti,
21  2|      džiaugsmingą.~    - Mykoliuk, aš išteku... - pagaliau tarė
22  2|            Ačiū ačiū tau už viską! Aš tau per vestuves vis dėlto
23  3|           Tinginiai, apsimetėliai! Aš jums parodysiu! - aiškina
24  4|            valgiais.~    - Niekaip aš dabar nebesuprantu, daisia,
25  4|             Kur tu tada buvai, kai aš vienas vargau? Sakei neužeisiąs
26  4|     atkirto:~    - Nutilk, kvaily! Aš ir pats, daisia, matau,
27  4|            matau, kaip viskas yra. Aš galiu ir išeit. Tik atmink,
28  4|         vis dėlto yra mudviejų, ir aš išėjęs tuoj nuo tavęs pusę
29  5|        pasirodė ašara.~    - O kuo aš beatsigavėsiu? - tarė.~    -
30  5|          Ten gausiva du kiaušiniu. Aš jau tai žinau, vakar girdėjau.
31  5|           kavalierius.~    - Dėde, aš eisiu taip kaip tu - pasiramsčiuodamas, -
32  5|          nusvyra.~    - Ne, geriau aš lazda raitas, - sprendžia
33  5|            reikalinga, daisia. Kad aš, sakysime, nebūč buvęs garbingas,
34  5|          nebūč buvęs garbingas, ar aš būč buvęs tijūnas? Tijūnas -
35  5|            ir kaip tik dėl to, kad aš jam suku galvą. Kad nesukčiau,
36  5|        Ajau, reikia čia man jo! Ar aš neparsinešiu vandens? Daug
37  5|                Ajau, nepasirinksiu aš šakalių! O suaižėjusi ne
38  5|            reiks stalan sėstis. Ar aš neapsidirbu? Ar aš pirmoji
39  5|      sėstis. Ar aš neapsidirbu? Ar aš pirmoji gaidžiagystyje neatsikeliu?
40  5|     gaidžiagystyje neatsikeliu? Ar aš visiems valgyt neišverdu,
41  5|       lovoje. - O kas gi būtų, kad aš ligi piet gulėčiau? Kas
42  5|       guliu, tai bene tu žinai, ko aš guliu. Tu žinai, kiek aš
43  5|           aš guliu. Tu žinai, kiek aš kartų gimdžiau. Išgelia,
44  5|       nuėjo visa mano sveikata. Ir aš dirbau, kol galėjau. Ir
45  5|      greita. Duok man sveikatą, ir aš tiek pat padirbsiu, kiek
46  5|           vieną teturėtą vaiką! Ar aš kalta, kad man Dievas daugiau
47  5| patenkinimą, baigia atvėsti.~    - Aš tau nieko ir nesakau. Aš
48  5|           Aš tau nieko ir nesakau. Aš juk tik apie tavąjį niekurneivą.~   
49  5|       Liepk man dar daugiau dirbt. Aš už du atidirbsiu pagalėdama,
50  5|        akis gautas laiškas, į kurį aš turiu atsakyti. Guli ir
51  5|          Tu, Adomai, dar mažas. Ir aš buvau mažas. Tai nieko,
52  5|   didžiulis lentinis lopšys.~    - Aš tave, angelėli, aš tave,
53  5|                 Aš tave, angelėli, aš tave, mano mažutėli, pasupsiu,
54  5|     reikalo.~    - Dėde, - sako, - aš nusiraškiau štai žemuogėlę.
55  6|             a Geišien! Klausyk, ką aš tau pasakysiu!..~    - Geišien,