Part

 1  2|           savo neturėdamas; taigi sau daros malonu, ne kitam.
 2  2|      šalta, kuriuos dvejus svėrės sau per petį, kai ėjo bent kuriuo
 3  2|     reikalai jo maži. Jis ir pats sau buvo kažin koks mažas, tikras -
 4  2|        aišytų iš sodžiaus vidurių sau į galulaukę. Sodžius, lyg
 5  2|        noriu, rimtai dirbu", pats sau, iš viso žmonių būrio išsiskyrėliui.
 6  2|     tonuose.~    Na, ir teskendie sau! Kam tai rūpi? Niekas ir
 7  2|         ir reikia, kad muzikantas sau griežtų, kaip dėdė sau džiaugtųs,
 8  2| muzikantas sau griežtų, kaip dėdė sau džiaugtųs, kad ir svetimais
 9  2|         palengva per visus ir vėl sau žiūri į erdvę ar į savo
10  2|        vesi kvailę bobą, ir perėk sau sveikas vaikų. Aš tam amatui
11  2|         gyveno, nemirė badu, kaip sau lėmė, net vis po truputį
12  2|    neužtektų.~    Taip įkalbinėjo sau išmintingasis Geišė šimtajį
13  2|        kito ir niekaip nerasdamas sau patogaus padėjimo, kad galėtų
14  2|         teisėtą laisvę pasirinkti sau tinkamą amžiui porą.~   
15  2|            Ką čia daugiau beradus sau pakankinti? Geišė tyčia
16  2|           tyčia ieškojo priemonių sau pažeminti. Nuo pradžios
17  2|    ištroškimas, pavadinkime, kaip sau norite, meile ar kitaip,
18  2|       susiveržė juosta, perbraukė sau ranka per karpytus uostus
19  2|        piršlybas, o, ne! tik taip sau...~    Ak, kaip gardžiai
20  2|             Mykoliukas dar nebuvo sau pasisakęs, jog čia pat jau
21  2|         šaltą žiemos naktį. Tegul sau iškerta visą mielą mūsų
22  2|          imte ėmės į save, artino sau Severją, rydamas erdvę,
23  2|        tik ką buvo susidarę patys sau, sau vieniem, kurio pavydu
24  2|          buvo susidarę patys sau, sau vieniem, kurio pavydu buvo,
25  2|       baudžiauninkai jaučiasi esą sau žmonės, kur ir Mykoliukas
26  2|          audimų kiekvienas taisės sau. Taigi gera šeimininkė, -
27  2|    nekirmijusių, neapglebusių. Te sau vėlyvesniems krembliautojams
28  2|       arčiau, priglaudė mergelę į sau, prisispaudė jos galvelę,
29  2|           neleisdamas Severjai ar sau ataušti, Geišė Rapolas,
30  2|         tvinksėjo. Sėdėjo, draikė sau plaukus ir nieko nenorėjo
31  2|        tokio matę. Tik jie pigiai sau tai išaiškino: tingi arba
32  3|        Stovi ir lyg laukte laukia sau galo, kad bent greičiau
33  3|          iš tingėjimo? Oo! Pačios sau paliktos, nesumaningo ar
34  3|      žmonėms ir su žmonėmis. Pats sau jis visai kitaip gyveno
35  3|          nors nemokėjo ir nebandė sau pasisakyti, formuluoti,
36  4|        mergelės niekur nepasidarė sau lovelių rūtoms mėtoms, lelijėlėms
37  4|            nei paleisti, kad eitų sau velniop.~    Mužikams buvo
38  4|          noru, ne varu, dirbančių sau. Jie visi tan pačian balsan
39  4|         iš kits kito imliodavo ją sau ant rankų, kai pakirsdavo.
40  4|        neleisim neleisim!.. Eikit sau sveiki, iš kur atėję!..
41  5|      duoti. - O pabučiuosi, širdį sau palenksi, vėl kiaušinį gausi,
42  5|            juo jis tylėjo, ramiai sau pipsėdamas liuiką ar dar
43  5|          visus pusryčius. Ir gali sau gulėti nors ligi pat pietų,
44  5|         tu jejem, pasakymas: gali sau gulėti! - Dovydienė net
45  5|    pilniausia rezignacija ir eina sau šalin.~    Rapolas tad gyveno
46  5|   ketvirtas mėnuo. Neturiu žodžių sau už tai papeikti. Bijau,
47  5|          su Šiukšta ir pasiėmė ją sau, kaip jam skiriamą, kaip
48  5|          svečio, jis jau tepdavos sau duoną net ir tada, kai Adomuko
49  5|           nieko nekanda? Važiuotų sau namo, savo, kas reikia,
50  6|  neįtikindamas. Dabar teko pačiam sau vienam būti neveidmainiu
51  6|          ašvieniu, kantriu, nieko sau nereikalaujančiu, vieną