Part

 1  2|         tuoj štai pasakys, ką jis gera yra sugalvojęs ar atminęs.
 2  2|         padėti. Kam, kad jam taip gera? Nei Mykoliukas žmonių šalinosi,
 3  2|    savaime aišku? Šviečia saulė - gera žmonėms, apsiniaukė - prasčiau
 4  2|             prasčiau žmonėms. Kai gera - džiaugies, kai negera -
 5  2|          ir būtuva sotu. Man taip gera arti ar šiaip jau kas dirbti.
 6  2|      valdyti ir dienas eiti. Būtų gera... Tik su kuo tu pavaldysi,
 7  2|           gražu, kaip baisu, kaip gera?~    Abudu sakės: regi,
 8  2|    daugiau nebekalbėjo. Jiem buvo gera. Taip gera, kaip pilnu žiedu
 9  2| nebekalbėjo. Jiem buvo gera. Taip gera, kaip pilnu žiedu pražydusiems
10  2|         viens antrą, kad jiedviem gera draugėje? Juk tai ir be
11  2|      kiekvienas taisės sau. Taigi gera šeimininkė, - o lietuvės
12  2|    skląsčiai, atšaunami bet kokia gera vinimi, bet kokiu raktu.~   
13  2|        kas dabar bedarą, taip jai gera buvo šitoje padėtyje, nors
14  2|      šimtuką, sudarytumei kitiems gerą pragariuką, o lietuviams
15  2|        ant krūtinių. Abudu tylėjo gerą gerą valandą, lyg gedulyje
16  2|       krūtinių. Abudu tylėjo gerą gerą valandą, lyg gedulyje laidodami
17  2|           Nuo ano neramu, nuo šio gera gera, taip gera, jog vargu
18  2|          ano neramu, nuo šio gera gera, taip gera, jog vargu beužmirština.~   
19  2|           nuo šio gera gera, taip gera, jog vargu beužmirština.~   
20  3|           nuo lauko, iš kur nieko gera nebelaukiama. Sudorotų piktai,
21  3|     nepaliestos žolės parauti. Po gerą saują supenėjęs per abi
22  3|      užmigęs svajojo vis kažin ką gera ir laiminga, kol išaušta
23  3|           ir kiti turėjo padaryti gera.~    Ir skubinos į laukus,
24  4|            Ir jai iš pradžių buvo gera. Kuriai gi moteriškai negera,
25  4|            kad kremblys, atitikęs gerą valandą, nedabojamas šmūkštelės
26  4|     paveikslėlį, ir Severjai buvo gera, kad į ją nuolat stebisi
27  4|     susekti. Jam buvo "žmona", ir gera žmona, tai ir gana. Kam
28  4|          labiau buvo beapimąs ją. Gera gera apdūkusia galva; vis
29  4|     labiau buvo beapimąs ją. Gera gera apdūkusia galva; vis dėlto
30  4|            baisu ir čia, tik tiek gera, kad pavojų čia gali išvysti,
31  4|  revoliucija. Paleisi - vėl nieko gera: "žmonės" pabaigs "tvirkti".
32  4|       pasaka sako: net savo sielą gera valia velniui pardavęs ir
33  5|      brangios šventės nutyli. Jai gera, kad jos Adomėlis gaus po
34  5|         garbės niekas nemažins. O gera garbė ir šlovė labai pravartu... -
35  5|    nereikalavo pagalėjimo; rodės, gera valia virto karšinčium,
36  5|         kad bijojo bloga ir laukė gera.~    Antai pilnas kluonas
37  5|          Ateis vasara, ir vėl bus gera, nustos liję savaime, išdžius
38  5|     lietuviškasis nerangumas daug gera norėti, daug daugiau žinot
39  5|       nieko...~    Ir Adomui buvo gera, kad - nieko...~    Rodės,
40  5|      Adomukui nebebuvo dabar taip gera kaip su dėde. Su juo kiūtėjo
41  5|      tuojau suglebs ir žus, nieko gera nepadaręs. O nurausi, išrūginsi -
42  6|      jaukumo orą, ir jam taip pat gera, ak, kaip gera! Gera jau
43  6|           taip pat gera, ak, kaip gera! Gera jau tik išėjus iš
44  6|          pat gera, ak, kaip gera! Gera jau tik išėjus iš namų pas
45  6|        namų pas Dievą į viešnagę, gera gražioje kelionėje, gera
46  6|          gera gražioje kelionėje, gera vos tik įėjus į miesčiuką.
47  6|          Dievo namelį, ir jai čia gera, kur nebus buvę gera. Vis
48  6|          čia gera, kur nebus buvę gera. Vis dėlto ji neskęsta maldingumo
49  6|    Geišienei pasidarė neapsakomai gera. Pirmą kartą jai pasilaidavo
50  6|           rodės, visiems ten buvo gera, kaip pas dėdę viešnagėje.