Part

  1  1|                  Įvadas]~Bepiga, kad tai būtų buvę tėvelio ar motutės
  2  1|           dėdžių ir dėdienių. Liūdna tai bus istorija ir pasakojama
  3  2|               varo vienas savo barą. Tai aiškiai matei, ir nebuvo
  4  2|           prisipažintumei. Vis dėlto tai malonu. Prašnekinama protekciniu
  5  2|              žmonės buvo reikalingi, tai visai kas kita, tai jau
  6  2|      reikalingi, tai visai kas kita, tai jau jų dalykas, jie susidaro
  7  2|              nepamato, niekas jam už tai ačiū nepasako, niekuo neatlygina,
  8  2|            kitam. Mykoliukas nerūkė, tai tuos auksinus supenėdavo
  9  2|            pasergėjo kitų nuliekamą, tai pasikloti, jei troboje teko
 10  2|              ar šiauduose, o kad ne, tai arklidėje - ten šilčiau
 11  2|              Mykoliukas, ne Mykolas, tai ir reikalai jo maži. Jis
 12  2|          mažas, tikras - Mykoliukas. Tai ir nesistebėjo, kad visi
 13  2|         išeiti elgetautų.~    Dėdė - tai ta pati tyli žemė: vaiso
 14  2|              lyg nepasiduodamas, kad tai iš jo vidaus aišytų, pats,
 15  2|           nei motutės, nei mergelės, tai prisišliejęs bent dirvos
 16  2|            šoka, kam jo muzika labai tai. Lygiai taip pat, kaip tuo
 17  2|            tuo sielai tinkamumu.~    Tai vieni toliau, kiti arčiau
 18  2|         rodytųsi juosmenyje. Nelabai tai buvo reikalinga ir vykę:
 19  2|            Na, ir teskendie sau! Kam tai rūpi? Niekas ir nejautė.
 20  2|     įvertinsi saulės labą darbą, kad tai ir savaime aišku? Šviečia
 21  2|        nukeliauja į minią. Kaip kada tai nė nebeatitraukia akių.
 22  2|         griežiąs; Severja nenusimanė tai jaučianti ir atsiliepianti.
 23  2|         įdomus; vienas ir antras ėmė tai pastebėti, ko pirmiau nebuvo
 24  2|     pastebėję. Ir stebėjosi: nejaugi tai tas pats Mykoliukas, nejaugi
 25  2|             pats Mykoliukas, nejaugi tai ta pati Severiutė?~    Dabar
 26  2|            praeiti pro griežiką. Gal tai draugė vedė, už rankos susitvėrus,
 27  2|         Mykoliuką. Jei ne praeinant, tai bent grįžtant, vis atsitikdavo
 28  2|               moteriškumui paslėpti. Tai ji ir be tos priemonės mokėjo
 29  2|             išaugusi, ir tas vienas. Tai aiškiai buvo matyti prieš
 30  2|    įsiveržtinai į mėsingą ranką. Tik tai buvo ne raiščio veržimai:
 31  2|            buvo ne raiščio veržimai: tai savaime buvo įsismaugę,
 32  2|        susirišti skarele. Jei šilta, tai vainiku suklostyta, tačiau
 33  2|              Prityręs būtų pasakęs - tai krembliautoja specialistė.
 34  2|        blizgėjo, lyg lakuota. Derėti tai gal ir nelabai derėjo, bet
 35  2|        rūpestingai mazgojamas ne tik tai vienai dienai. Buvo baltos
 36  2|             nepagedusio kraujo. Ypač tai aišku buvo, kai besisukant
 37  2|          nebuvo linkęs. Pagaliau, ką tai pridės? Vesi tą "kvailę
 38  2|            Gediminas? Ne tavo galvai tai žinoti! Tai buvo Didisai
 39  2|              tavo galvai tai žinoti! Tai buvo Didisai Lietuvos kunigaikštis.
 40  2|               nors ne tiek, kiek tu. Tai Gediminas savo ūkį, kunigaikštiją,
 41  2|            kam aš, vyresnysis, sakau tai tau, jaunesniajam?~    Dovydžiukas,
 42  2|       Rapolai, nors kiek paarėtumei, tai mudu valaką išgyventuva
 43  2|       alkanas, neturėjo ko atsakyti, tai tik pirštais pabūgnijo į
 44  2|             bepareidamas nakvotų, ir tai retai. Dovydui iš jo tiek
 45  2|          Pats-Pamarneckui. Ir vis už tai, kad dabar jis buvo sočiai
 46  2|        negalėjo sodžiui palengvinti, tai bent rūpinosi niekuo jo
 47  2|         kvailiais vadino; visi jautė tai iš pertarmės, ne iš pažeminimo
 48  2|             nieku būdu nagalėjo.~    Tai kaipgi tai atsitiko? Ar
 49  2|             nagalėjo.~    Tai kaipgi tai atsitiko? Ar jis žino, kada
 50  2|           žmogus ima ir suserga? Kad tai padarai, Rapolas nėmaž neabejojo.
 51  2|           dvarišką buitį atiduotų už tai, kad tik galėtų nusipiršti
 52  2|         Pukštus. Seniau ir užeidavo. Tai jo buvo nuovada. Čia nieko
 53  2|         bičiulių". Ne jo, jo žmonos. Tai dar nieko. Rapolas tirpo
 54  2|            ir abudu tylėjo.~    Argi tai galimas daiktas? Rapolas
 55  2|  įsigalėjusią "dėdės" rolę. O tačiau tai buvo šiuo kartu senio tijūno
 56  2|           kartu jis neparnešė nieko. Tai ir jie paliko nepatenkinti.
 57  2|             erdvę ir išvydo ten nebe tai, ką visados matydavo, kam
 58  2|     Mykoliukas? Ko jis prigyveno? Ir tai, kas dabar ant jo, skalbiniai, "
 59  2|               Jei dvaras lupa po du, tai reikia pridėti trečias,
 60  2|            net visas nutirpo. Kaipgi tai galima? Ne, jis, Mykoliukas,
 61  2|             ėmė gundyti:~    - O kol tai pasidarys, tu būsi jau senas
 62  2|           pilna. O kad ir įsileistų, tai kas doras eis į tokį tirštimą?
 63  2|       berymojant jam ant vartų, visa tai palengva prašliaužė pro
 64  2|           kieno pasikėsinimas atimti tai būtų sunkiausis nusidėjimas
 65  2|        suaugusi su jo būtybe, jog nė tai vienai valandai nebegalima
 66  2|              beatplėšti. Jis ir ji - tai jau viena; ar juodu žmonės
 67  2|     prielektrintas, nors plyšk ėmęs. Tai buvo begalinis džiaugsmas,
 68  2|          Mykoliuką.~    Bene pirmoji tai išgirdo Severja ir nelaukdama,
 69  2|   įsižiūrėjęs į ateinančią mergaitę. Tai nebuvo šiuo kartu Aužbikų
 70  2|             prie kepurės prisegčiau, tai gražiau būtų nekaip Pats-Pamarnecko
 71  2|          jiedviem gera draugėje? Juk tai ir be žodžių aišku! Dar
 72  2|       Šiukšta ir Severja Pukštaičia. Tai įgaliojo senį tijūną prie
 73  2|        krūtinės, išbučiuos veidelius tai jaunutei porelei. Ne, ne
 74  2|               antras atsidėjęs vykdė tai, nė nežiūrėdamas, kokių
 75  2|             dengia ištisa giria, kur tai valandai baudžiauninkai
 76  2|          nesiliauji knarpius dirbus. Tai krembliauji, daisia, tai
 77  2|             Tai krembliauji, daisia, tai uogauji, tai lapauji. Kaipgi,
 78  2|    krembliauji, daisia, tai uogauji, tai lapauji. Kaipgi, daisia,
 79  2|        Kaipgi, daisia, bepavadinsime tai, ką dabar darai? Vainikauji?
 80  2|        pravartu, kad nesentumei, jei tai tikras vaistas nuo senatvės.~    -
 81  2|          toliau kalbino Geišė.~    - Tai ko gi čia bijosi? Miškas
 82  2|             miško bijo. Lūšis pikta, tai teisybė, ji galėtų gerokai
 83  2|         žinau jų kinį šitame raiste, tai tyčia jas paseku nuėjus.
 84  2|         žemėje, tik sraigiu aukštyn, tai net akys raibsta. Juokai
 85  2|            ir papliauškėjau delnais. Tai žlebt žlebt abidvi žemėn,
 86  2|             tiek jų bemačiau. Gražūs tai žvėreliai, tik kam jie tokie
 87  2|              rankų kaip mūsų katytė, tai aš mokėčiau su jomis pažaisti...~   
 88  2|                   Ką žinosi...~    - Tai derėkime! - erzino jį Severja.~    -
 89  2|              aš sutikčiau.~    - Na, tai iš ko? - nesiliovė Severja.~    -
 90  2|          išplėtė akis Severja.~    - Tai slapta, kurią tegali patirti -
 91  2|            negalėdama atspėti, ką gi tai reiškia dėdės Geišės žodžiai,
 92  2|       vadinosi spyna, vis dėlto buvo tai tik paprasti gelžiniai skląsčiai,
 93  2|             antras ties lova. Nebent tai rudimentinė senovės liekana.~   
 94  2|              nei vasarą neatidaromi. Tai gali suprasti, kiek viduje
 95  2|             numesti. O nepastebėjai, tai supleškėjo visa troba, dažnai
 96  2|            namelį, net viesulą kėlė. Tai kur čia švaros ir dabos
 97  2|        moters negalėjo pasiteisinti, tai dėl dabos nenujėgė, jog
 98  2|            įdurta. O Severjos kakle, tai turbūt ir visame kūne, nebuvo
 99  2|          Nors šiandien penktadienis, tai visą šeimą gavau savo raugintais
100  2|           riekės menkos duonos. Visa tai buvo taip apetitinga, jog
101  2|            seilę varė. Tikrai sakau, tai toki skanėsai, kokių tegali
102  2|    apsimazgot ar pakrembliaut?", kad tai buvo daroma tuo pačiu laiku.
103  2|              ūkė lyg tuščias puodas. Tai negalėjai nenubust. Apie
104  2|          kaip paprasta, turėjo prieš tai suskubti pakrembliauti.
105  2|          suskubti pakrembliauti. Vis tai, - kaip paprasta. Nepaprasta
106  2|           išvengti. Tik kaip? Nebent tai težino vienas Geišė, užsakęs
107  2|               daugiau nebemigsianti, tai dar kartą griebės šen, griebės
108  2|         susijuokė; ne iš žegnojimos: tai buvo ištikimiausias ir tikriausias
109  2|             rodės begalės laiko.~    Tai ėmė pati praustis, gražiai,
110  2|             ir tekinai į kelionę: ar tai juokai - keturi varstai
111  2|              nuobraukos, buvo jauna, tai nepiga buvo išpešti. Džiaugės,
112  2|            raištelius, tik susiprato tai šiandie kažin kodėl nederėsiant.
113  2|            Severiut, ar pablūdai? Gi tai aš, daisia, Geišė, ne koks
114  2|         spiegimo.~    - Oi, kas čia? Tai čia tamsta, dėde? O kodėl
115  2|            tereiškė, jog jai nelabai tai visa ta malonė. Vyrišką
116  2|        nesuprantamas mano sapnas? Ar tai ir yra pažadėtoji paslaptis?~   
117  2|              Viskas dabar buvo labai tai jai. Ir tik kai viskas nurimo,
118  2|            vaisto; ar, tikriau, yra: tai tas pats padarytojas. Geišė
119  2|            jai nedavinėjo. Kas buvo, tai savaime. Jųdviejų santykiuose
120  2|    tariamasis dvasių sukritimas?~    Tai ne Severja galvojo, ji nemokėjo
121  2|               Pats dvaro tijūnas (ar tai juokai?) peršasi!~    Užbartiems
122  2|               išėjo laukan.~    Visi tai išsiaiškino ne kuo kitu,
123  2|        dvaras duoda. O kai nebeduos, tai ubagais eis jos mergytė,
124  2|      pritarimą, jei dar ne žodžiais, tai palankumu apsiėjime su juo.~    -
125  2|            Severja pasakytų jam: ne, tai... tai jam buvo aiškus galas:
126  2|             pasakytų jam: ne, tai... tai jam buvo aiškus galas: nebegyventi.
127  2|             galas: nebegyventi. Kaip tai atsitiktų, jis nenumanė,
128  2|         pasirodė visiškai apglušusi, tai per nevalią suvertė jai
129  2|               kiti pavydėjo. Išgirdo tai ir Mykoliukas. Jis vienas
130  2|        nebūta, su tuo neapsigimta, - tai susidaryta. Ko tu rastumei
131  2|             pragariuką, o lietuviams tai sudaro - tik liūdesį, iš
132  2|              peiliukų. Viena poezija tai težino, ir ta - tik nujautimu.~   
133  2|         lemta pagyventi dar 20 metų, tai, rodės, kondensavo, tirštino
134  2|       Mykoliuką ją mylint. Tačiau ir tai žinojo, jog tarp jųdviejų
135  2|          tarp jųdviejų nieko nebuvo, tai niekas ir netrūksta. Mykoliukas
136  2|            rungėjas kitų.~    - Taip tai taip, - ėmė kalbėt jai sąžinės
137  2|              geriau neg Geišė. Ir tu tai tylomis andai priėmei; ilgai
138  2|          laisvą, kiek jis buvo prieš tai laisvas. Tokios "žemes"
139  2|           troškinamas.~    Mirė, jis tai kuo aiškiausiai jautė. Silpo
140  2|             matę. Tik jie pigiai sau tai išaiškino: tingi arba nesveikas.
141  2|       laidodami į šaltą šaltą žemelę tai, kas buvo jiems brangiausia
142  2|             Gedėjo ir pagarba lydėjo tai, kas jiem vargingąją buitį
143  2|                dusliu aidu pakartojo tai Mykoliukas nesavomis, užtirpusiomis
144  2|              bulbių katilėlis.~    - Tai dar kartą... paskutinį kartą
145  2|   susimildama... negalėsiu... Tik ne tai, tik ne tai!.. - užsigynė
146  2|      negalėsiu... Tik ne tai, tik ne tai!.. - užsigynė Mykoliukas
147  2|             švelniai, atsargiai, lyg tai vėjelis būtų jį bučiavęs.
148  2|           savo amžių. Lyg dangus jam tai valandai būtų prasivėręs
149  2|             paragauti savo saldybių. Tai buvo jam uždas, jog iš tų
150  2|           tesėjo: nesisakė, kiek jam tai kainuoja. Jis grojo Severijai,
151  2|       kainuoja. Jis grojo Severijai, tai, kuriai grodavo paraistėje,
152  2|           kuriai grodavo paraistėje, tai, kuri taip brangiai jam
153  2|            amžių pamylavo, pamylėjo, tai, kurią jis vieną vienatinę
154  2|        kvietkais kaip Aužbikų pieva. Tai už muziką.~    Nė valandėlei
155  2|          nepadėdamas nuo kaklo, nors tai buvo vasara, Mykoliukas
156  3|      papratimu ne save nupeikia, tik tai, ko jis netesi. Dilgės,
157  3|             jos tokios vislios. Argi tai ne kvaila? Argi vislumas -
158  3|               Argi vislumas - jeibė? Tai pavyzdys, kaip reikia gyventi,
159  3|    trečiuosius štai yra pradėjusios. Tai visai kas kita! Jos nėmaž
160  3|     neišnyktų. O kas viršaus tesėta, tai galima kad ir dangaus paukščiams
161  3|      dovanoję.~    Rytas neūkanotas. Tai tik rūkas. Jo dabar vis
162  3|        iškeltomis šakėmis baidydamos tai, kas jas patrameno ir nubėgo
163  3|             šaukės dangaus keršto už tai, kad artojas jungo galus
164  3|           kas iššovęs iš pištalieto. Tai artojas perliejo katram
165  3|         juodais plaukais kaip Ezavo. Tai darė jspūdžio, lyg užantyje
166  3|      karštuvai delnais.~    Jaučiams tai pramoga. Ligi tik artojas
167  3|             ranka kažin ko užkliuvo. Tai susidomėjo ir, praskleidęs
168  3|         kitam. Čia nieko neužkliuvo. Tai iš viso abu du apmetė akim
169  3|            Dzidorium Artoju. Nejaugi tai tas pats nebylys pastumdėlis?
170  3|         vienas jo "piktumas", kuriuo tai pasakoma!~    Apgižo senas
171  3|          daugiau radosi pastumdėlių, tai Mykoliuko rolė maža pamažu
172  3|              karta. Pramoko ir orės, tai ji ir teko dėdei, neva netikesniam
173  3|            vasarojienas. Ne taip jau tai spartus darbas. Tai kaip
174  3|              jau tai spartus darbas. Tai kaip pradėdavo arti rugiapjūtėje,
175  3|              pajuokti savo dėdę.~    Tai buvo piga, medžiagos buvo
176  3|          rodės, pajuokimų nesuprato, tai ir slėptis nebuvo ko. O
177  3|              jau turėjo jei ne savo, tai bent jam skiriamą vietelę
178  3|          šikšnos ir geležgaliai. Čia tai viena siena dabar neabejojamai
179  3|       nebevartojo, nė nebečiupinėjo. Tai skripkelės. Kai nutrūko
180  3|      Sakramentų ėjo.~    Nežinia, ar tai padarydavo valandos rimtumas,
181  3|           tebematė ir tebejautė, lyg tai tuojau būtų atsitikę, kiekvieną
182  3|           nebuvo jam prasikaltę.~    Tai ir pats Dzidorius Artojas
183  3|             palytėdamas. Jautė, kaip tai jo draugams patinka ir ramina.
184  4|             Severją ir nebematė jos: tai nebebuvo - jo Severiutė,
185  4|       žydeliai su savo "karetkomis". Tai tokių esti skirtumų miestuose.~   
186  4|          kurie buvo Pats-Pamarnecko, tai gaudavo baudžiavą eit į
187  4|              ir tik gražiuoju laiku, tai nė kelelių niekas netaisė.
188  4|              gėrėjosi ūkininkai.~    Tai ir žmonės, kurie priklausė
189  4|         nuėjus pažiūrėti Rapolienės. Tai nebuvo sunku. Rapolas buvo
190  4|            buvo viso ūkio prižiurna, tai ir reikalų į jį gana buvo
191  4|       nerasdavo namie, pirkioje, na, tai atsitiktinai...~    Rapolienė
192  4|              vyrai, o kad ir moters, tai ką? Tegu kalba, apkalba,
193  4|            čia ji taiso. Vaišių jai. Tai aišku. Tik kurių? Ir lig
194  4|           suolo bėgti.~    - Nu jau, tai čia dabar... - įtikinėja
195  4|          pagaliau ištiesia ranką, ir tai tik vieną dešinę, kairę
196  4|          neatsitiktų tokios paniekos tai Dievo dovanai. Valgytoja
197  4|          kaipgi tu juos ir pataisai? Tai rūgštelė, tai krušnumas,
198  4|              pataisai? Tai rūgštelė, tai krušnumas, lyg nevirtas,
199  4|               kad neužgautų palėsis, tai ir bus rūgštelė nepagedusi.~   
200  4|          gražumą ir nefanaberiškumą, tai suprasi, jog Geišiai iš
201  4|       gyvenimas. Ir buvo patenkinta, tai, rodės, ir laiminga, nors
202  4|             myli labai doras žmogus. Tai dar nė karto jai nebuvo
203  4|             žmogus" ir geras žmogus, tai ko čia bežiūrėsi, ko jis
204  4|               žmona", ir gera žmona, tai ir gana. Kam lemta jos patiekiamų
205  4|               tepavydie visa ko.~    Tai Rapolas nieko negalvojo,
206  4|      begirdamas... Aiman - kas mano, tai geriausia... Tokių lygių
207  4|        veltui įsiteikdamos.~    Visa tai, žinoma, Geišių laimės nėmaž
208  4|            savo žmonos. Ak, kaip jis tai mokėjo daryti! Niekam neleido
209  4|          pravožti slaptą: jautė, jog tai padarius, jis visas, visa
210  4|          meile pasirodys ir... ir... Tai jai nejučios sakė patarinėjo,
211  4|        išvysti, nėra klastų, pasalų, tai ir gelbėtis galima. Biržiai
212  4|           netikrumo: išvarys dvaras, tai kurgi daugiau dėsis, jei
213  4|           darbą dirbo per prievartą, tai lyg ne savomis rankomis.
214  4|             čia gyveno tik laikinai, tai nė tos mergelės niekur nepasidarė
215  4|           jei ir bijojo darbininkai, tai daugiau dėl jo paties asmens,
216  4|        rimbais grasoma ir baudžiama, tai kaipgi jie bedirbs, kai
217  4|       kartojo savo žmonai pareidamas tai, ko buvo prisiklausęs dvare.
218  4|   prisiklausęs dvare. Ir pats jautė, tai neteisybė, tai tuščia baimė
219  4|           pats jautė, tai neteisybė, tai tuščia baimė dėl žmonių,
220  4|             į savo būstą. Ag ir buvo tai - šventenybė, kuriai vienai
221  4|          Vieną kūdikėlį beglostė, ir tai virpančia ranka. Dėl to
222  4|            Ir kai paleido savo bumą, tai kūliu išvirto iš vidaus
223  4|      nepaprieštaraudami: jautė, visa tai teisybė, jų čia nė pirštu
224  4|             pats susivežė, susitašė. Tai, nieko nebesakydamas, atidarė
225  5|      atsigavėti; jei Velykius lanko, tai jau po atsikėlimui, ir nemiegai
226  5|     beatsigavėsiu? - tarė.~    - Na, tai likiva katras prie savo
227  5|        pradės čirpinti savo muzikas; tai bent kad šunes neįkąstų, -
228  5|         gausiva du kiaušiniu. Aš jau tai žinau, vakar girdėjau. Nueisiva
229  5|           pikta ir pati mažų neturi, tai nė kiaušiniautų neturi ko
230  5|          kiaušinį Dovydienės vaikui, tai, Dovydiene, nebūk kiaulė
231  5|         atiduok kiaušinį jos vaikui. Tai bus lygu. O neatidavei,
232  5|              kiaušiniautų. Dovydienė tai girdi. Jai be galo knita
233  5|             jų pilną terbelę. Tik už tai reiks ir pačiai atsigerinti,
234  5|             kuri kaimynė bus davusi. Tai tik sušnypštė:~    - Eikita,
235  5|          Gražienės atbėgs visi trys. Tai jau trys po vieną, ne du,
236  5|           panaberija. Berniokas esi, tai kavalierius.~    - Dėde,
237  5|            aukštai ir nebepasiremia. Tai matydamas, dėdė nubraukia
238  5|        girtas. Kai žirgas nenustovi, tai mergoms patinka. Bet kai
239  5|       nepastovi ir žirgan neįsisėda, tai gauna į veidą kojinę pelenų:
240  5|       penkiais kiaušiniais nešini ir tai, girdi, dėl to tik, kad
241  5|         kalbėti, ypač daug suprasti, tai klausė dėdės atsidėjęs,
242  5|        vyresniųjų benorėjo klausyti, tai ir gavo tenkintis tuo vienu
243  5|              tik vienu liežuviu. Juo tai dėdė darbavosi nepailsdamas.
244  5|           įdomybių. Tačiau galų gale tai pakyrėjo visiems, ypač kad
245  5|        Rapolas ničnieko neveikė, bet tai jam pačiam buvo nepasakomai
246  5|         ilgėjos darbo, jei ne darbo, tai bent gyvų krutančių žmonių,
247  5|           klausyti, jei ne klausyti, tai pačiam malti malti be vieno
248  5|        neapykantos. Nenulenkė jos nė tai, kad jis buvo pamilęs jos
249  5|           įžiūrėtų ir trenktų.~    - Tai, kad palygino save su perkūnu!
250  5|         prakeikta pasmirdėle liuika! Tai rūkymas, tai rūkymas! Gal
251  5|      pasmirdėle liuika! Tai rūkymas, tai rūkymas! Gal tau visas liežuvis
252  5|         vaikus ir gerbė už sumanumą. Tai šitie dieverio žodžiai ją
253  5|            labiau siutino Dovydienę. Tai kažin, ar ji nebūtų savo
254  5|               reiks vakarienė virti, tai ar savo plaukais pakursi
255  5|        reikia ji visa perplūkti, tik tai ne vieno Rapolo išgalėjimu.~   
256  5|          nervinosi, kad jo žmona vis tai nudeda į šalį.~    - "Ajau,
257  5|           neprašydama kitų padėjėjų. Tai kam gi čia man vis perši
258  5|         lėkštelę, padedi lydytosios, tai vis pirma siekia grietinės.
259  5|              pirma siekia grietinės. Tai ar mes bijom svečio? Ar
260  5|              Viso svieto gaspadinė!" Tai. O kad ir guliu, tai bene
261  5|     gaspadinė!" Tai. O kad ir guliu, tai bene tu žinai, ko aš guliu.
262  5|        įsiutindavo marčią Rapolienę. Tai buvo lyg pasiskonėjimas
263  5|         nebeduoda? Tu, marč, kentei, tai ir džiaugsmo turi. Vienas
264  5|            tik iš tolo, nuo krosnies tai rodydama.~    - Jums, kad
265  5|              du, už save ir už vyrą. Tai šoko bėgo per visą mielą
266  5|        nenorintį įsileisti; gal apie tai nė pats nebegalvojo. Vis
267  5|  pasidalijimas žeme. Valdžia, tiesa, tai draudė daryti per valstybines
268  5|          pats bene pradės ką dirbti. Tai nė neminėjo Rapoluijo neveiklumo,
269  5|       svetimus dalykus kad ir kišos, tai labai išmintingai, neužgaulingai.
270  5|              dar būti nepaliegęs. Ar tai maža senių, kurie ir aštuonių
271  5|            ėjo ar savo pasakas sekė, tai dar nebuvo žymu gyvybę jame
272  5|           jau paliegęs, jei ne kūnu, tai dvasia, ar jam buvo atsirūgęs
273  5|          blogai, ar gerai pasibaigs, tai ir teiravos ir domėjosi
274  5|            džiovinti: paliksi lauke, tai kiti arkliais užleis ir
275  5|              suganys; jei nesuganys, tai bent kuokštą pagaus. O kuria
276  5|        pagaus. O kuria gi teise, kad tai - mano? Ir taip visa to
277  5|           nesulydytas, neatsileidęs. Tai visi galvatrūkčiais puola
278  5|           speigas, labai šalta. Kaip tai nemalonu! Ar ne pats velnias
279  5|            tu čia bepadarysi? Šalta, tai šalta; lyja, tai lyja. Negi
280  5|              Šalta, tai šalta; lyja, tai lyja. Negi bėgsi žiemą oran
281  5|              ir supūdys ar suželdys, tai bus blogai. O ką gi tu čia
282  5|         mėnuo. Neturiu žodžių sau už tai papeikti. Bijau, kad sutrūks
283  5|       nerašau. Ir nebeparašysiu. Jau tai nebe pirmas kartas. Mūsų
284  5|            Tik jie - ne rentininkai, tai, nori nenori, turi savo
285  5|              ką dirbti. Pagaliau gal tai ne tų vienų lietuvių liga.
286  5|         panašu. Nei kūnu, nei dvasia tai galybei nepasipriešinsi.
287  5|        pagarba ir pataikavimas... Ar tai ne sapnas, ne nakties svajonė,
288  5|              keista ir net negalima? Tai žemės rojus, iš kurio ūmai
289  5|             valandą, kurią juodu, nė tai dienai neaprūpinę, iš dvaro
290  5|              patenkinimo, relikvija; tai viena. Antra, kas gi jai
291  5|             ir visą jį sukomplikavo. Tai buvo anasai Rapolo draugas
292  5|          narys, patapo vaiko auklis. Tai labai keista. Ag nebuvo
293  5|            mažas. Ir aš buvau mažas. Tai nieko, nieko...~    Ir Adomui
294  5|          motinos glamonėjimų. Motina tai jautė, ir jai buvo skaudu,
295  5|             jam, "jau dideliam" visa tai ėmė baisiai nebepatikti,
296  5|     Senstančiai moteriškei kūdikis - tai įrodymas jos jaunumo, taigi
297  5|              pasupsiu, paliūliuosiu, tai ir bus geriau. Koks tu tebesi
298  5|                  Iš pradžių Adomukui tai lyg ir patiko. Jis nurimo
299  5|     šeimininkei ūmai Dievas davė? A, tai Adomukas? Jauti gi tu, jauti,
300  5|             Kad duosiu štai pagaliu, tai susičiaupsite!~    Ir apsidairė
301  5|              stačia galva.~    Šlovė tai šlovė motinai, kad lopšys
302  5|               Seselės senai jau buvo tai pastebėjusios ir aptarusios,
303  5|          nuolat kalba jam ir ne jam. Tai tik plėtė akeles. Vis dėlto
304  5|          buvo pasikliauti kaip mūru. Tai beklausė ir valią bevykdė -
305  5|         sustodami: dienos buvo daug. Tai Adomukas gana turėjo laiko
306  5|              ir žino jis labai daug. Tai dabar net kūnas jam pagaugomis
307  5|            pasėti. Toks jos likimas, tai jai ir neskauda. Neskauda
308  5|             ir kaimynus, tebebuvo už tai visų garbinama. O dabar,
309  5|             tave skanėsais pavilioja tai padaryti. Bet skauda, kai
310  5|          Dėdė sakė labai įsitikinęs, tai ir mokinį įtikindavo. Abiem
311  5|       saviškius, kad daugiau dirbtų. Tai pravartu buvo ir pati šeimininkė.
312  5|       praviras duris jų čia nesiekė. Tai jie buvo raudonai nušviesti
313  5|        piemens kepa jas lauke.~    - Tai atnešk. Tu greitesnis, -
314  5|              patenkintu ir atkartojo tai antrą ir trečią kartą.~   
315  5|            tiesa, dar neišmanė, koks tai sunkus nusidėjimas - "vagystė",
316  5|             dėdės, motutė nepagirtų, tai taip pat tylėjo nevaikiškai,
317  5|              mėčioti. Išėjo aikštėn, tai išėjo. Ag vaiką jis šėrė.
318  5|            jis šėrė. Tegu jį papeni, tai nė bulbių nereiks. Vis dėlto
319  5|            kuo nuo jų beprisidengti. Tai visi jautė.~    Rapolo lavonas
320  5|        lavoną už durų, o šmėkla visa tai matė ir sekė savo žvilgsniu
321  5|          suprato, kas ir dėl ko visa tai pasidarė, kam žmonės taip
322  5|              paliesta širdies styga. Tai nesigraudino, tik akeles
323  5|        žmonių kaip paklydęs šunelis, tai vienam dirstelėdamas į akis,
324  5|         vienam dirstelėdamas į akis, tai kitam, iš nieko negaudamas
325  5|           dar nepilnai išmanė, ką gi tai reiškia - nebėra tavo dėdės,
326  5|               buvo tampri, plieninė. Tai tik stebėjais dabar pasidariusiu
327  5|               Šis Rapolienės lėtumas tai buvo vienatinė reakcija
328  6|              ašvienio pasturgalį. Už tai gauna neriebiai ir nebaltai
329  6|              daugeriopas džiaugsmas. Tai švenčių dienomis didžiulės
330  6|          likę. Tačiau, piga sumesti, tai jau trečia karta dėdėmis
331  6|            šilti ir prakaituoti.~    Tai ir prakaituoja visa minia,
332  6|              prakaituoja visa minia, tai ir gieda. Ne giesmes, ne
333  6|     signatūrė, ūkia ir žmogaus balsu tai gieda, tai rauda virpa vargonai,
334  6|             žmogaus balsu tai gieda, tai rauda virpa vargonai, mistiškai,
335  6|              tik ką suartas pūdymas; tai vienaplaukių vyrų galvų.
336  6|            pražydusių ramunių pieva; tai moterų baltagalvių. O per
337  6|          išsodintas ne toje stotyje; tai padaryti niekam nė į galvą
338  6|            kitų akis gaudo. Ak, kaip tai negražu ir nedera, ypač
339  6|         jokių ceremonijų.~    Ir kas tai begali žinoti, ar priežodin
340  6| nebežmoniškai rėkaudami.~    Nejaugi tai tie patys, kurie taip harmoningai
341  6|            šventąsias giesmes? Taip, tai tie patys.~    Pačiame gale
342  6|          Pirmą kartą jai pasilaidavo tai, ką ji tampriai užrišusi
343  6|            gerai žinoma? Pasikartojo tai antrą ir tretį kartą. Dėdienė
344  6|           kartu smilktelėjo mintis - tai ne kas kitas, kaip tik marti.
345  6|              kokiuo sumetimu ji būtų tai padariusi. Juodu lyg krimstelėjo
346  6|          numanant, nebe įtariant, ji tai būsianti padariusi. Ir taip