Part

 1  1|           garbės ir malonumo. Kokia tau garbė visame kaime, kai
 2  1|              dvylika asmenų ir visi tau artimi. O, tokiai dienai
 3  1|        spurgo, negaili ir avinioko. Tau džiaugsmas, kad pirkioje
 4  2|          Gal jo kaimas nekentė? Kur tau! Visam kaimui, kaip ir dvarui,
 5  2|        moterų nevadino), ims perėti tau vaikų, ir tiek iš jos naudos
 6  2|           aš, vyresnysis, sakau tai tau, jaunesniajam?~    Dovydžiukas,
 7  2|             visas baudžiavas. Taigi tau bus pigiau išgyventi. Valdykis
 8  2|            Aš tam amatui netikęs ir tau kelio nepastosiu.~    Dovydžiukas
 9  2|             tos "ligos" pagyti. Kur tau! Jis to savo padėjimo dabar
10  2|         svetimas gyvulys nelįstų... tau į sielą. Taip, dabar Mykoliukui
11  2|        pasaulio brangenybes.~    Aš tau pačią saulę atiduosiu, nes
12  2|             skaistesnė už saulę. Aš tau visas žvaigždes nuraškysiu,
13  2|         Pagaliau tarė:~    - Kad aš tau, Mykoliuk, šitą kutą prie
14  2|         žmonių.~    - Mykoliuk, kas tau šiandie pasidarė? Ko tu
15  2|            nesigink! Jis geras. Jis tau yra atidavęs kažin ką geriau
16  2|            tą ligą yra padarę. Įėjo tau į kraują, ten gyvena ir
17  2|                    Mykoliuk... ačiū tau už skripkavimą... ačiū...
18  2|             Mykoliuk, Mykoliuk, kas tau?.. Ė kolgi tu toks... -
19  2|         Sudiev, Severiut! Ačiū ačiū tau už viską! Aš tau per vestuves
20  2|          Ačiū ačiū tau už viską! Aš tau per vestuves vis dėlto pagrosiu...
21  2|          Paskutinį kartą pagrosiu - tau, kaip per visą amžių tegrojau
22  2|             per visą amžių tegrojau tau, tiktai tau ir saulei...
23  2|          amžių tegrojau tau, tiktai tau ir saulei... dar miškui...
24  3|           tolo ateinantį skardų ir, tau rodos, neapsakomos rūstybės
25  3|     Čiurlionies paveiksle ožragiai. Tau rodos, lyg iš už kalno eitų
26  3|             išvirtę sprandai, tiek, tau rodos, galingi, jog, pajungus
27  3|           jums parodysiu! - aiškina tau vis dar už kalno tebesąs
28  3|            ir tokia papliauška, jog tau net šaltis nueina per visą
29  3|            nueina per visą kūną lyg tau prie pat ausies būtų kas
30  3| pravardžiuojamasis yra šventas? Kur tau, toks keiksmininkas, toks
31  5|      kuriuodu žada Adomėliui.~    - Tau, Adomėli, tegul galvos nesopa,
32  5|           eidamas į kaimą.~    - Še tau lazda. Jok raitas, su panaberija.
33  5|             už viršutinio galo. Va, tau rankos ir nebepakanka.~   
34  5|           rūkymas, tai rūkymas! Gal tau visas liežuvis jau nusilupė
35  5|      pabaigei jį tvirkinti. Nejaugi tau gražu, kai mes visi dirbame
36  5|            neprikišus:~    - Bepiga tau, kai tu apsiėjai su tuo
37  5|            baigia atvėsti.~    - Aš tau nieko ir nesakau. Aš juk
38  5|        lynoja, nesuskubsite... štai tau ir lyja... - taria pagaliau,
39  5|          Sako, nuo jų dantys trupą. Tau jos niekam, o žiūrėk, kokią
40  5|            Jam irgi skauda, kaip ir tau skaudėtų, jei koks .galvažudys
41  5|          jei koks .galvažudys diržą tau iš nugaros išrėžtų. Atameni
42  5|             kad būtų.~    - Žinoma, tau duotų ,tik ne man. Man,
43  5|          ūmai mus dabar palieki? Ar tau nepatiko baltoji mūsų duonelė?
44  5|            baltoji mūsų duonelė? Ar tau pakyrėjo skaudūs mūsų žodeliai?
45  5|            Nebėra jo, Adomuk... Jis tau vienam teliepė pasakyti
46  6|             Geišien! Klausyk, ką aš tau pasakysiu!..~    - Geišien,
47  6|          pusę namų valdai, ir nieko tau neduoda... Ką tau įdeda,
48  6|             nieko tau neduoda... Ką tau įdeda, bažnyčion einant?~    -
49  6|        nusigandusi.~    - Girta! Te tau...~    Pliaukštelėjo rankom