Part

 1  1|         pasakojama toli gražu ne prie "apynio spurgo, miežio grūdelio".
 2  2|          rankų vaiką ar pristatė prie lopšio supti klykiantį.
 3  2| skersomis lyg našlaitis, neturįs prie ko prisiglausti, nei motutės,
 4  2|      padarė dvariškį. Pririšo jį prie dvaro be dienų, paskaitydami,
 5  2|        pilnio. Dvi kvailės bobos prie vienos krosnies, daisia,
 6  2|       nago juodymę neprisiartino prie savo tikslo, nė vieno karto
 7  2|   širdies, kodėl ji taip prikepė prie jo, jog skauda, net tik
 8  2|         būrelis sodžiaus mažiukų prie jo prikibdavo. Paskui drauge
 9  2|         tau, Mykoliuk, šitą kutą prie kepurės prisegčiau, tai
10  2|         Tai įgaliojo senį tijūną prie jų prisidėti, kad nebuvo
11  2|    giminę. Rodės, puls, prispaus prie krūtinės, išbučiuos veidelius
12  2|    sudaryti neva Mykoliukui kutą prie kepurės.~    - Severiotė,
13  2|         kumščiu pabeldus į galą, prie kurio viduje stovėjo lova
14  2|      staigiai kluptelėjo čia pat prie lovos ir greitai greitai
15  2|       nuo krūmo, paskui prišokęs prie jos, paglostęs ją abiem
16  2|         išėjo į namelį, kur buvo prie grūstuvės pastebėjusi alpstančią
17  2|        Už durų jau bėgte pribėgo prie motutės, iš tolo išskėstomis
18  2|     kietai prispaudė jos galvelę prie širdelės, tik nebeištarė
19  2|          pašnibždėjo, pasilenkus prie jo ausies, neg pasakė.~   
20  2|        degimą, kuriuo ji glaudės prie jo skruosto. Jautė ir nebeužmirš
21  3|        jungo galus pririšo jiems prie ragų, ne prie sprando, ir
22  3|      pririšo jiems prie ragų, ne prie sprando, ir jie ne pečiais
23  3|     nueina per visą kūną lyg tau prie pat ausies būtų kas iššovęs
24  3|          tik per atlaidus ir kai prie šventųjų Sakramentų ėjo.~   
25  4|    vieton. Valgyti, prisispaudus prie stalo, nedrąsu, reikia atokiai
26  4|       jas ir Saveikiuose. Pridėk prie to jaunamartės jaunumą,
27  4|       prisitraukdamas prisėdusią prie jo žmonelę, kuri jį maitina
28  4|    pažinti kitame gale. Papratus prie ankštų savo kiemelių, šis
29  4|          kur nebuvę, vis sėsdavo prie lopšelio, žiūrėdavo į mažutę,
30  4|      šlėktelės arklys privažiavo prie Geišių; du nauju kumečiu
31  4|          įėjus į pirkią, neleido prie stalo. Ir prileidus prie
32  4|         prie stalo. Ir prileidus prie stalo duonos laužt, kalbėjo
33  5|            Na, tai likiva katras prie savo ir eikiva abudu atsigavėtų, -
34  5|          už rankiotės, prisivedė prie stalo.~    - Dėk, boba,
35  5|     nieko neveikia. Neberasdama, prie ko čia iš naujo prikibus,
36  5|    darbus, nė nagų neprikišdamas prie bet kurio.~    Nejaugi taip
37  5|         dienas kovojo dėl vietos prie stalo ir kepalo duonos.~   
38  5|          dėlto vaikas lipte lipo prie dėdės, vis labiau traukdamos
39  5|       Dovydienė, pridėdama delną prie kaktos, tyrė, ar nekarščiuoja,
40  5|         savo paguodėlę prilipusį prie dėdės Rapolo šlaunies. Visos
41  5|              Ir prisirišo vaikas prie šnekaus savo auklio. Ir
42  5|           visa savo tiesiog esme prie savo auklėtinio. Dėdė karšinčius
43  5|     tuščia,-blogiausias dalykas. Prie jaujo sienos stovėjo du
44  5|               Pagaliau priėjo ir prie stalo, kur kunigas sėdėjo.~    -
45  5|        pernakt giedojo, budėdami prie nabašninko; nematė, nė kaip
46  6|       nežvilgterėdami į sėdinčią prie stalo marčią. Ir tasai dirbtins