Part

 1  2| įsižiūrėjęs į erdvę, ne tą erdvę, kuri prieš jo akis, tik į tą,
 2  2|          prieš jo akis, tik į tą, kuri jame pačiame. Mykoliukas
 3  2|       tyliau griežia, kai minioje kurį kartą neranda Severjos Pukštaičios,
 4  2|        kur drūti bizai, į nugarą, kuri, kaip ir kitų sveikųjų ir
 5  2|   mergaitės vyniojo aplink galvą, kuri vieną kartą, kuri du; nelygu
 6  2|          galvą, kuri vieną kartą, kuri du; nelygu kurių ilgumas.
 7  2|        jis visai nenori eit į bet kurį monelninką, kad atburtų,
 8  2|           reikalu paraginti į bet kurį dvaro žygį ar ruošą. Seniau,
 9  2|    pretenziją pasigauti mergiotę, kuri anūke jam tiktų.~    - Tfu,
10  2|           reikia pridėti trečias, kurį lupa brolis. Už ką? Kuriomis
11  2|   Laurukas, ir pati mažoji Onutė, kuri dar nieko nekalba, o dėdę
12  2|          jo, artisto, antrininkė, kuri grįžo atgal į savo būstą,
13  2|     nelaukiamą įlįsiant į tą orą, kurį tik ką buvo susidarę patys
14  2|       perlieti savo bizūnu už bet kurį neįtikimą. Geišei jis tebebuvo
15  2|        sutikdami su ta santvarka, kuri yra, nė nenuvokdami, jog
16  2|          patirti Geišės paslaptį, kuri, ji nuvokė, arti palies
17  2|          bažnyčia. Visos jos, jei kuri tik ne ligūsta džiovininkė,
18  2|         instinktas. Tos moteries, kuri ir į tikrą vietą ėjo, ašaromis
19  2|          pergyventi ilgas amžius, kurį jai laiduoja pavydėtina
20  2|          Nė žymelės tos šypsenos, kuri kiškeliu imdavo žaisti jam
21  2|         jiem vargingąją buitį per kurį laiką saldino, lengvino,
22  2|          grodavo paraistėje, tai, kuri taip brangiai jam užmokėjo
23  4|           palyginti su Severiute, kuri laimės ieškojo ir buvo ją
24  4|       prisėdusią prie jo žmonelę, kuri jį maitina ir malonina tikrais
25  4|      atviras be tvorų laukas, per kurį net viešas kelias ėjo. Aplinkui
26  4|     neaprūpintos ateities šmėkla, kuri, rodės, pagriebs ir nusineš
27  4|           neskiriant nė mergytės, kuri daugiau net suvalganti už
28  5|          gerai išsiteiravus, kiek kuri kaimynė bus davusi. Tai
29  5|               Ir šniurkščia nosį, kuri po audros ūmai padrėko.~
30  5|           Jis net tą pačią lazdą, kuri jam, matyt, buvo jau pravartu,
31  5|     pavadinsi gerąją namų dvasią, kuri juos globia ir nuo pikta
32  5|     neketino. Į rankas paimti bet kurį darbo įrankį jis taip pat
33  5|       mano akis gautas laiškas, į kurį aš turiu atsakyti. Guli
34  5|        išmesta į paprastąją žemę, kuri jai vienų usnių beduoda.
35  5|           tuštumą, tokią bedugnę, kuri vargu bebuvo galima pripildyti.
36  5|       jiems tuojau išdraikė kažin kuri nelaboji dvasia, tyčia pasiryžusi
37  5|   tebebuvo pavydėtinos sveikatos, kuri reiškėsi skaisčių skruostų
38  6|      Atsveria lietuvį tik šventė, kuri jam ne tik atilsis Viešpatyje,
39  6|           pašalinių sumetimų. Bet kuri mergelė gražiąją, pačią
40  6|          nieko nekaltas stalas, į kurį dideliu kumščiu tvoja girtas
41  6|            Rapolienė karčemoje? O kuri gi nelaboji ją ten nunešė?
42  6|           pati nemokėtų pasakyti, kuri minios srovė pagavo ją pašventoryje
43  6|         jis buvo lyg tas angelas, kurį vaikai sapne mato. Iki šiol