Part

 1  2|         kažin kuo džiaugės, kažin kam šypsojos.~    - Mykoliuk,
 2  2|           nebuvo noro jam padėti. Kam, kad jam taip gera? Nei
 3  2|  bendrauja kitiems neregimu būdu; kam jis pritaria, kas jam atsiliepia.
 4  2|  reikalams, tabokui, jei rūko, ar kam kitam. Mykoliukas nerūkė,
 5  2|        taktu, visai nesumesdamas, kam jis griežia, kas jo muzika
 6  2|  naudojasi, kas klauso, kas šoka, kam jo muzika labai tai. Lygiai
 7  2|         Abudu į gamtos akordą, ne kam kitam. Dėl to ir nenuobodžiai,
 8  2|             Na, ir teskendie sau! Kam tai rūpi? Niekas ir nejautė.
 9  2|           nė meilės, - kaip gi ir kam gi įvertinsi saulės labą
10  2|    aktingą ir nebevienodą. Nebuvo kam pasekti ir jam pasakyti,
11  2|      vardu. Tu, kvaily, supranti, kam aš, vyresnysis, sakau tai
12  2|         tai, ką visados matydavo, kam šypsodavos. Bene pirmą kartą
13  2|            Ir daugiau nebegriežė. Kam begrieš, kad dabar jo krūtinėje,
14  2|        įsakymus, nė nežiūrėdamas, kam; antras atsidėjęs vykdė
15  2|       gana žąsienos ar vištienos. Kam čia joms - mergienos!~   
16  2|         Gražūs tai žvėreliai, tik kam jie tokie pikti kitiems,
17  2|        laimėti", aš eičiau.~    - Kam gi taip brangiai? Geriau
18  2|         ir sunku dabar beatspėti, kam jie buvo iškertami, vienas
19  2|         tu ir laiko begauni visam kam taip padaryti? - kalbėjo
20  2|          dėde? O kodėl gi toks... Kam gi toks raudonas ir nemirkčioji... -
21  2|         svyravo abidvi be žodžių. Kam žodžių? Žodžiais ateitį
22  2|         susirūpino, kaip susirgus kam mylimam pavojinga liga.
23  2| malonėjimus, ji dabar atnešė tam, kam buvo ji Apvaizdos, regėti,
24  2|          rungėjas nei Geišei, nei kam kitam.~    Sekmadienį Mykoliukas
25  3|           pykstame ant piktžolių, kam jos tokios vislios. Argi
26  4|         silpnai priešintis:~    - Kam čia, kaimynėle, tiek daug
27  4|          gera žmona, tai ir gana. Kam lemta jos patiekiamų kremblių
28  4|        peikė ir koneveikė Rapolą, kam jis senatvėje tokius niekus
29  4|         nebe ką bedirbdamas, nebe kam bereikalingas.~    Vieną
30  5|      gauna į veidą kojinę pelenų: kam neblaivas atjoji, daisia.
31  5|          vaiko... Vis užtat pyko, kam Rapolas nieko neveikia.
32  5|    neprašydama kitų padėjėjų. Tai kam gi čia man vis perši Rapolą
33  5|        kad sveikatos sutaupiau? O kam man tos sveikatos, jei negaliu
34  5|         negaliu jos atiduoti tam, kam Dievas skiria? A? Jums mano
35  5|       metai, taip ir šiemet, nėra kam iš galo imti. Daugiausia
36  5|           gyvulėliai ome atspėją, kam jie patinka, kas juos mėgia.
37  5|      ketinimų bijo. Štai tu kažin kam plėšte nuplėšei šaltekšnio
38  5|      nurausi, išrūginsi - širdelę kam atgaivinsi...~    Ir nejučiomis
39  5|         patyrė, jos sviesto kažin kam pasikabinus.~    Ir ėmė
40  5|         dėl ko visa tai pasidarė, kam žmonės taip ūmai sujudo
41  5|     kunigo, ko jis čia atvažiavo, kam motutė, visados riejusi
42  6|   Pagaliau Severja ir nesidomėjo, kam svietas savo širdyje pritaria,