Part

 1  2|         ne tiek savo dailiškumu, kiek tuo sielai tinkamumu.~   
 2  2|    artistas, dėl kurio buvo bent kiek patogiau gyventi verguvės
 3  2|      esti kvailių, nors ne tiek, kiek tu. Tai Gediminas savo ūkį,
 4  2|    arklių. Kad tu, Rapolai, nors kiek paarėtumei, tai mudu valaką
 5  2|          jau vis tasia jam buvo, kiek lažininkai pripelnys, kokie
 6  2|       sausos, net perštėjo. Buvo kiek karščio. Jis visas degė,
 7  2|      Mykoliukas ne tiek suprato, kiek juste pajuto, kaip Severiutė
 8  2|       kad jis dabar turėtų tiek, kiek Pats-Pamarneckas: kokie
 9  2|      suriko: "kur, kur, kur…" Nė kiek netrukus, visas jaunimas
10  2|   plačios, lyg atropino įleidus, kiek suvilgusios, taip pat pasižiūrėjo
11  2|     nueidavo gubų statyti: regi, kiek, kaip gražu, kaip baisu,
12  2|        per žingsnį nuo Severjos. Kiek pirma jam buvo pasidarę
13  2|     nusišiepdamas. Ir klastelėjo kiek į šalį, bet kad kalbindamas
14  2|    medžioja lig pusryčių, paskui kiek ilsisi paėdus, o kai saulė
15  2|          Viskas daryta tik tiek, kiek būtinai reikalinga, be ko
16  2|               Ne tiek dėl kūčių, kiek dėl klėčių ūkininkas ilgų
17  2|  neatidaromi. Tai gali suprasti, kiek viduje buvo šuto, drėgnumo.
18  2|      visą pasaulį, visus žmones. Kiek lig šiol buvo laisva nuo
19  2|       Senis Rapolas tiek teturi, kiek ant savęs, kitką dvaras
20  2|     Lūpelės jai buvo raudonos ir kiek išvirtusios, smilkiniuose
21  2|     pasvyravęs, ne tiek drąsiai, kiek būriškai, akiplėšiškai žingtelėjo.~   
22  2|       padarytų nors tiek laisvą, kiek jis buvo prieš tai laisvas.
23  2|      pagrot ir tesėjo: nesisakė, kiek jam tai kainuoja. Jis grojo
24  3|   nešiojąs, nemint kodėl ir bent kiek pakitėjęs.~    Artimieji
25  3|         maitą ir vilko sotį. Bet kiek reiškia vienas jo "piktumas",
26  3|         ir bažnyčioje laikėsi nė kiek ne menkiau už pačius didžiuosius,
27  3|      daromas jiems skriaudas ir, kiek galėdamas, teikės - ganė,
28  4| moteriškės akivaizdoje tiek yra, kiek ji užgauti; lyg sakyte jai
29  5| atsigerinti, gerai išsiteiravus, kiek kuri kaimynė bus davusi.
30  5|      Rapolai, tiek pridirbtumei, kiek liežuviu primali, mūsų namai
31  5|    pieniškus sudavadytų? Žiūrėk, kiek kumpių, palčių ant trobos
32  5|        palčių ant trobos rūksta, kiek įsnaujų, skilandžių, dešrų!
33  5|           ko aš guliu. Tu žinai, kiek aš kartų gimdžiau. Išgelia,
34  5|        ir aš tiek pat padirbsiu, kiek tu, kiek ir dirbau seniau...~   
35  5|          pat padirbsiu, kiek tu, kiek ir dirbau seniau...~   
36  5|     ruošai, ji tiek ir bežinojo, kiek su vaikais žaisti, juos
37  5|       Adomukas zyzo lovoje, bent kiek negaluodamas; Dovydienė,
38  5|      šaltekšniui padarei žaizdą, kiek luobos jam įplėšei! Dabar
39  5|      Vienas lūpų kraštelis, bent kiek atatemptas, ir paraukšlintas
40  6|         rankos. Jos visos susyk, kiek begalima ilgiau, išsitiesusios
41  6|       bloga ne tiek nuo išgerto, kiek nuo tvaiko. Prašos išleisti