Part

 1  2|         ir nesistebėjo, kad visi juo, mažuoju, pasivaduoja.~   
 2  2|         ražais ir už jų sukamos. Juo panašesnės į vantas, kad
 3  2|       Geišiams, nei Tilindžiams. Juo bjauresnė buvo pilna priverčiamųjų
 4  2|    pareigų baudžiauninko buitis, juo gražiau puošė artistas vidaus
 5  2|        pirma, nematydamas minios juo atsekusių kaimiečių, vis
 6  2|        ar žiburį kišant į veidą. Juo arčiau, juo Mykoliukui darėsi
 7  2|      kišant į veidą. Juo arčiau, juo Mykoliukui darėsi geriau,
 8  2|        ėmė bijoti Aužbikų kaimo. Juo norės ten eiti, juo nebeis,
 9  2|       kaimo. Juo norės ten eiti, juo nebeis, net reikalu paraginti
10  2|     mylimu asmeniu, atsidžiaugti juo, pabūti netoliese.~    Taip
11  2|          jį įžeidė, atsisakęs su juo sėstis užustalėn kaip visados.
12  2|         vaikiščias, palyginti su juo, prižiurna. Ir kas galėjo
13  2|        siūlais apipintas, ir ėmė juo šukuotis. Plaukai - ne nuobraukos,
14  2|       tai palankumu apsiėjime su juo.~    - Eisiu įsivesiu jaunąją, -
15  3|          žemę visam kaimui. Kiti juo nesekė, neišmanydami ar
16  3|          į savo kiautą trauktis; juo skaudžiau, juo giliau, ir
17  3|         trauktis; juo skaudžiau, juo giliau, ir ten gyventi savo
18  4|        kastuvą į vežimą imtis ir juo kas keletas sieksnių grandyti
19  5|       nelūžo tik vienu liežuviu. Juo tai dėdė darbavosi nepailsdamas.
20  5|         jis nieko nebeatsakinėt. Juo ji malė, juo jis tylėjo,
21  5|      nebeatsakinėt. Juo ji malė, juo jis tylėjo, ramiai sau pipsėdamas
22  5|       jau visa dešimtis metų. Ir juo krimto, juo labiau jautės
23  5|    dešimtis metų. Ir juo krimto, juo labiau jautės įtūžusi, juo
24  5|       juo labiau jautės įtūžusi, juo pilnesnė neapykantos. Nenulenkė
25  5|    įvykusį faktą pripažino ir su juo skaitės.~    Broliui Rapolui
26  5| gyvulėliai už tokį pašarą ir bus juo riebūs. Tik štai - debesis!
27  5|     atėjusiai, visados svetimai? Juo gyvenimas Severją bailino,
28  5|       gyvenimas Severją bailino, juo ji stvėrės to pakumpusio
29  5|     jautė, motina jį nešiojas ir juo vaizduojasi ne iš tos vienos
30  5|       taip gera kaip su dėde. Su juo kiūtėjo ant šiltos krosnies
31  5|   pritirdavo, kai tas didelis su juo lygiai, niekuo nesidėdamas,
32  5|        vieno savo klausytojo. Su juo niekas nebesikalbėjo, nė
33  5|     pagalvojęs paėmė gelžgalį ir juo lengvai atšovė prastą gelžinį
34  5|       savo vieką darbu gaišinti. Juo ji žydėjo sveikata, juo
35  5|          Juo ji žydėjo sveikata, juo dirbo. Ir nors kaip Dovydienė
36  6|   nereikalaujama jokių patogumų. Juo tirščiau, juo prasčiau,
37  6|          patogumų. Juo tirščiau, juo prasčiau, juo drąsiau. Lyg
38  6|          tirščiau, juo prasčiau, juo drąsiau. Lyg savo laidare
39  6|          Dievą bepažįstančiu, su Juo beintimaujančiu.~ ~