Part

 1  2|          griežia, kai minioje kurį kartą neranda Severjos Pukštaičios,
 2  2|            pasirodo, pavėlavusi šį kartą, nuo kalno leidžiantis mergytė.
 3  2|               dilgtelėjo jai vieną kartą ir kažin kur nudulkėjo.
 4  2|           aplink galvą, kuri vieną kartą, kuri du; nelygu kurių ilgumas.
 5  2|          būrys. Jis čia nebe pirmą kartą, ir niekam nekeista: tijūnas
 6  2|         duonos.~    Pagaliau vieną kartą, sėdėdamas gale stalo, šitaip
 7  2|        išmintingasis Geišė šimtajį kartą, išėjęs gultų, vartydamos
 8  2|         mintį, kur čia Severja dar kartą susitikus? Nejaugi bėgioti
 9  2|         kam šypsodavos. Bene pirmą kartą jis išvydo visą esamąjį
10  2|            jų buvo daug, kiekvieną kartą nešė laukan ir pylė pro
11  2|     daugiau nebemigsianti, tai dar kartą griebės šen, griebės ten,
12  2|          girdėjo, kai motina vieną kartą pabeldė į sieną, po valandos
13  2|            tarė Severja, lyg pirmą kartą pranešdama šią naujieną.
14  2|           katilėlis.~    - Tai dar kartą... paskutinį kartą pagrok
15  2|         Tai dar kartą... paskutinį kartą pagrok man per vestuves...~    -
16  2| atsimušdamas.~    Žiobt žiobt, dar kartą stvėrės oro ir nebeteko
17  2|           ką čia besakyti! Jis dar kartą nukilo į tą sritį, ir to
18  2|        dėlto pagrosiu... Paskutinį kartą pagrosiu - tau, kaip per
19  2|            vykdė savo pažadą - dar kartą, paskutinį kartą per vestuves
20  2|      pažadą - dar kartą, paskutinį kartą per vestuves pagrot ir tesėjo:
21  2|            muziką, vieną vienatinį kartą per visą amžių pamylavo,
22  3|        daug ko pramoko jaunesnioji karta. Pramoko ir orės, tai ji
23  3|      nutrūko stygos, jam paskutinį kartą begriežiant, kai nusviro
24  3|        Dzidoriui Artojui, tą vieną kartą jį taip sukrėtę, jog daugiau,
25  4|            grietinėtą kremblį. Dar kartą niuktelėjus į pašonę, viešnia
26  4|     Rapolas nebeištvėrė. Jis pirmą kartą sukrutėjo, kai Dovydas ėmė
27  5|     paaugusių nepagerbia. Jam kitą kartą nebereikia nė vieno kiaušinio
28  5|          jos Perkūną, kad ją vieną kartą įžiūrėtų ir trenktų.~    -
29  5|             jau ir pradžiūvęs. Dar kartą paleisk ir drąsiai kraukis
30  5|        plakelį pakeltų, kad norsgi kartą grėbleliu patrauktų. Tik
31  5|       daugiau nebuvo ko.~    Vieną kartą, grįždamu iš lauko, prisivaikščiojusiu
32  5|      atkartojo tai antrą ir trečią kartą.~    Dovydienė buvo taupi
33  5|          namie.~    Pasitepė vieną kartą iš lėkštelės, kurią rado
34  6|            sumesti, tai jau trečia karta dėdėmis virtusi sulig tų
35  6|            neapsakomai gera. Pirmą kartą jai pasilaidavo tai, ką
36  6|          ir skaudžią teisybę pirmą kartą per visą savo amžių įmaišė
37  6|     Pasikartojo tai antrą ir tretį kartą. Dėdienė nebesislėpė, pogulio