Part

 1  2|          taip sudarytos, lyg tuoj štai pasakys, ką jis gera yra
 2  2|          bet reiškia, jog ir tave štai pasergėjo esant. Taigi tu
 3  2| nesididžiuodama, nesigirdama.~    Štai jis pagrįžo iš bažnyčios,
 4  2|              Šitas blauzdas dabar štai visą laiką seka atsidėjęs
 5  2|           Gadaminai ar Gydominai! Štai, žiūrėk, viskas sutrūkę,
 6  2|        savo gyvenimo pragarą.~    Štai jis baigia tris dešimtis.
 7  2|            daisia, ir "dėdė"! Juk štai ir Mykoliukas namie, daisia,
 8  2|        draugės čia atbėgdavo.~    Štai Magdė stovi tarpduryje,
 9  2|            gardžiai užkandau!~    Štai kokiuo kvapu kvepėjo (padavė)
10  2|          tuščias pasididžiavimas. Štai visame kaime ji ta viena
11  2|            Sakytumei - miega, nes štai kuris metas nė nekrust,
12  3|          gyventi, kad išliktumei. Štai piktžolės ir rudenį tebėra
13  3|      dvejus vaikus ir trečiuosius štai yra pradėjusios. Tai visai
14  3|           o tearė tas vienas.~    Štai jis pats.~    Saulė, nardžiusi
15  4|          išalks. Prašom gi sėstis štai suolan.~    Trata ir Rapolienė,
16  4|               Nekokių čia vaišių. Štai pasislėgiau paliepių. Jos
17  5|          jo krimtusi diena dienon štai jau visa dešimtis metų.
18  5|         taip jį vėdini mataruoji. Štai man iš tolo kosulys ima,
19  5|            nuolat duris varstant. Štai atidarysiu aukštinį, ir
20  5|                  Marč, tu gi guli štai lovoje per visus pusryčius.
21  5|          laidok, raudok, melskis. Štai kur nuėjo visa mano sveikata.
22  5|          Gana man tų darbų, gana. Štai kelsiuos, nebijok, lig pietų
23  5|     pašarą ir bus juo riebūs. Tik štai - debesis! O jergutėliau -
24  5|           lynoja, nesuskubsite... štai tau ir lyja... - taria pagaliau,
25  5|          priešingai įvykdavo.~    Štai Geišiai su Tilindžiais eina
26  5|          liuiką. Buvo numanu, jis štai išrūkys ir, nieko nebetrukęs,
27  5|         neveikt? Iš dalies, taip. štai stačiai prieš mano akis
28  5|         Jis nurimo apsvaigęs. Tik štai pirkion suvirto šeimyna
29  5|          jūs kažin ką. Kad duosiu štai pagaliu, tai susičiaupsite!~   
30  5|       mūsų žiaurių ketinimų bijo. Štai tu kažin kam plėšte nuplėšei
31  5|            sako, - aš nusiraškiau štai žemuogėlę. Ar ir jai skauda?~    -